- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-74-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00468-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Suinteresuotas asmuo
- G. K.
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-74-350/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00468-2017-4
2020 m. gegužės 26 d.
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. A., jos gynėjo advokato V. S. ir suinteresuoto asmens G. K. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pratęsta E. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 7 d. nutartimi E. A., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi, iš dalies tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, kuriuo buvo prašoma E. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą, pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas.
3. Skundais Panevėžio apygardos teismui E. A., jos gynėjas advokatas V. S., suinteresuotas asmuo G. K. prašo panaikinti minėtą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį ir pakeisti E. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
3.1. Skunde E. A. gynėjas advokatas V. S. nurodo, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje E. A. skyriuje elgėsi teisingai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, nestebėta agresijos, todėl teikimu buvo prašoma pakeisti šiam asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Tai, kad prieš tai E. A. sveikatos būsena nebuvo pakankamai stabili, nieko nestebina, nes tokie žmonės ir gydomi stacionare, o pagerėjus jų būklei nebėra prasmės taikyti stacionarinį gydymą. Tokios nuomonės laikėsi ir gydytojų komisija, kuri teikė teikimą teismui. E. A. yra gydoma 2 metus, prieš patekdama į ligoninę ji gana reguliariai lankėsi gydymo įstaigoje, vartojo vaistus, todėl nėra problemų gydymo tęstinumo užtikrinimui. Be to, tai pirmas E. A. taikomas priverstinis gydymas. Ja ketina pasirūpinti teta G. K., kuri apgyvendintų E. A. savo 5 kambarių bute. G. K. teismui buvo išreiškusi sutikimą rūpintis E. A., apie tai pranešė telefonu. Toks sutikimo išreiškimas yra galimas (tai buvo nurodyta teismo pranešime), bet ši G. K. pozicija visiškai neatsispindi skundžiamoje nutartyje.
3.2. Skunde suinteresuotas asmuo G. K. nurodo, kad prieš teismo posėdį kalbėjo su teismo posėdžių sekretore, ji patvirtino, kad G. K. pateiktų duomenų dėl sutikimo rūpintis E. A. užtenka, tačiau skundžiamoje nutartyje teigiama, kad buvo gauta per mažai duomenų. Nori dar kartą patvirtinti, kad suteiks E. A. visokeriopą pagalbą ir priežiūrą, rūpinsis, kad ji lankytųsi gydymo įstaigoje. E. A. turės atskirą kambarį, didelį kiemą, kuriame galės praleisti daug laiko. Kalbėdama telefonu su E. A. jaučia ženklų jos būklės pagerėjimą.
3.3. Skunde E. A. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie stabilią jos sveikatos būklę. Žada gyventi pas tetą G. K., lankytis gydymo įstaigoje ir vartoti vaistus. Prieš priverstinį gydymą turėjo butą, gyvenimo draugą, dirbo, buvo įstojusi į universitetą. Mokėsi savarankiškai ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ketina toliau tai tęsti. Nurodo, kad labai gailisi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo.
4. Teismo posėdyje E. A., jos gynėjas, suinteresuotas asmuo G. K. ir prokurorė prašė skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundai tenkinami.
6. Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęsta E. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo E. A., nurodė, kad nors iš gydytojų komisijos išvadoje nurodytų duomenų galima spręsti apie E. A. psichinės būklės gerėjimą stebimu laikotarpiu, tačiau išlieka neadekvačios emocijos, labai formali kritika, be to, iš G. K. nėra gauta duomenų, kad ji sutinka, jog E. A. gyventų jos gyvenamoje vietoje. Teismas vertino, jog 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu pateikto laiško, surašyto G. K. vardu, turinys nepatvirtintas jį surašiusio asmens parašu, pateiktas iš kito asmens, nesančio dalyvaujančiu byloje asmeniu, elektroninio pašto, todėl teismas abejojo, ar šiuo laišku išreikšta tikroji G. K. valia. Teismas taip pat nurodė, jog ankstesniu stebimu laikotarpiu E. A. psichinė būklė dar buvo nestabili, o vien ta aplinkybė, kad jos psichinė būklė šiuo stebimu laikotarpiu buvo be pablogėjimo, nėra pakankamu pagrindu išvadai, kad E. A. psichinė būklė pasikeitė. Su šia apylinkės teismo argumentacija aukštesnės instancijos teismas nesutinka.
10. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu E. A. psichinė būsena buvo be pablogėjimo, skyriuje elgesys teisingas, depresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo, komisijos metu skundų neišsakė, kontaktas formalus, emocijos blėsios, neadekvačios, mąstymas stokoja logikos, aktyvios psichopatologijos neišklausta. Komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.
11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad ankstesniu stebimu laikotarpiu E. A. psichinė būklė dar buvo nestabili, negali būti laikoma užkertančia kelią pakeisti asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Pažymėtina, kad prieš tai buvusi nestabili E. A. sveikatos būklė jau buvo įvertinta priimant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį, todėl šia nutartimi pratęsta E. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Taigi, apylinkės teismas turėjo įvertinti aktualią stebimam laikotarpiui sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Iš byloje esančių medicininių duomenų visumos matyti, kad E. A. psichikos būklė stebimu laikotarpiu buvo pakankamai stabili, be pablogėjimo, pacientė nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, kas akivaizdžiai rodo, jog E. A. sveikatos būklė pasikeitė ir jos socialinis pavojingumas ženkliai sumažėjo, tuo įsitikino ir pats skundus nagrinėjantis teismas, teismo posėdyje apklausęs E. A., iš kurios parodymų akivaizdu, jog ji kritiškai vertina savo galimą sveikatos būklės pablogėjimą nesigydant, aiškiai suvokia būtinybę toliau gydytis, todėl šiuo metu, atsižvelgiant ir į E. A. padarytos veikos pavojingumą, nebėra tikslinga toliau tęsti jai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir ją toliau galima gydyti ambulatoriškai.
13. Nors apylinkės teismas nurodė, kad iš G. K. nėra gautas sutikimas, jog E. A. gyventų jos gyvenamoje vietoje, bet byloje yra, ir buvo skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo, visiškai tam prieštaraujančių duomenų. Apylinkės teismas vertino, kad 2020 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu pateikto laiško, surašyto G. K. vardu, turinys nepatvirtintas jį surašiusio asmens parašu, pateiktas iš kito asmens, nesančio dalyvaujančiu byloje asmeniu, elektroninio pašto, tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismo G. K. siųstame pranešime nurodyta, kad nuomonė dėl pateikto teikimo gali būti pateikiama ir el. paštu (b. l. 24). Taigi, G. K., pateikdama nuomonę el. paštu, vadovavosi paties teismo suteikta informacija dėl nuomonės pateikimo būdo. Be to, abejodamas G. K. siųsto el. laiško autentiškumu, apylinkės teismas galėjo tiesiogiai kreiptis į G. K. telefonu ar paštu ir tokiu būdu įsitikinti, ar ji iš tiesų sutinka priimti E. A. gyventi pas save ir rūpintis jos tolesniu gydymu. Svarbu ir tai, jog iš G. K. skundo matyti, kad prieš teismo posėdį ji telefonu skambino teismo posėdžių sekretorei ir nurodė, kad sutinka priimti E. A. gyventi pas save, tačiau apylinkės teismas šią aplinkybę visiškai ignoravo. Panevėžio apygardos teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu G. K. įtikinamai patvirtino, kad suteiks E. A. visokeriopą pagalbą ir priežiūrą, rūpinsis, kad ji lankytųsi gydymo įstaigoje ir būtų gydoma. Teismui nekyla abejonių G. K. galimybėmis ir siekiu pasirūpinti E. A. ir užtikrinti jos gydymo tęstinumą.
14. Visuma pirmiau nurodytų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu nėra būtinas E. A. stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi E. A. sveikatos būklė yra aiškiai pagerėjusi, jos socialinis pavojingumas ženkliai sumažėjęs, ji yra kritiška savo būklei, padarytai veikai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad E. A. toliau gali būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas.
14.1 Taip pat pažymėtina, kad sutinkamai su BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Tai reiškia, jog jei taikant E. A. ambulatorinį stebėjimą, nebus pasiekti priverčiamosios medicinos priemonių taikymo tikslai ar jos sveikatos būklė pablogės ir padidės E. A. socialinis pavojingumas, bet kada priverčiamosios medicinos priemonės rūšį bus galima pakeisti į griežtesnę.
15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi E. A. teisės suvaržytos labiau nei būtina pasiekti priverčiamosios medicinos priemonės tikslus, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina, ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti ir E. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.