Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-12-15 · Byla Nr. TS-215-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
TS-215-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29230-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
G. Š.
Kategorijos
Byla Nr. TS-215-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29230-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis – 4 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 9 d., pabaiga – 2024 m. liepos 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog remiantis 2022 m. spalio 24 d. įvertinimo rezultatais, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidinėjo, drausminė tvarka nebaustas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalini elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme laikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. skundžia Komisijos nutarimą, prašo patenkinti skundą ir pakeisti 2022 m. lapkričio 10 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. Š. ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Susipažinus su nuteistojo G, Šimkaus asmens byla, Komisijos nutarimo motyvais, darytina išvada, kad Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nuteistojo asmenybės, teistumų, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas ir keistinas. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog yra linkęs pasitaisyti tačiau, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Ko šiuo atveju Komisija neįvertino. Pažymėtina, kad ir labai teigiamas nuteistojo elgesys atliekant bausmę negali paneigti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetą prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Komisija priimdama teigiamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad G. Š. atlieka trimis nuosprendžiais paskirtą subendrintą bausmę. G. Š. sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir šią veiką padarė būdamas recidyvistu, be to kaltu dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino. Jis anksčiau teistas, ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kaip linkusią nusikalsti, jo veikos nebuvo atsitiktinės ar padarytos dėl neatsargumo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo nusikaltimų pobūdis (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais - vagystėmis, plėšimais, disponavimu narkotinėmis medžiagomis) suponuoja prielaidą, kad nuteistasis siekdavo užsitikrinti materialinę gerovę ne tik socialiai priimtinomis priemonėmis. Taigi, išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų aplinkybes pastebima, kad alkoholio vartojimas glaudžiai siejosi su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Apibendrinant teigiama, kad G. Š. turi tam tikrų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sunkumų (alkoholio), kurie neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą bei skatino nusikalstamo elgesio raišką. Tęstinis nuteistojo alkoholio vartojimas laisvėje, gali didinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo lygtinio paleidimo medžiagos negalima daryti išvados, kad nuteistais padarė reikšmingą pažangą valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Paskutinio vertinimo metu, jam vis dar nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (taikant OASys metodiką). Kriminogeniniai poreikiai, apimantys išsilavinimo, darbinės patirties stokos, lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ypatumų, neskatinančių prosocialaus elgesio raiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Nustatyta gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių. Šie duomenys akivaizdus patvirtinimas, kad nuteistojo pastangos, dedamos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos konstatuoti, kad jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Komisija akcentuoja, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Tai vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dieną dar negalėjo būti pasiekti taikius lygtinį paleidimą, bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų. Šiuo atveju vertinant G. Š. paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra labai maža. Komisija privalo vertinti visumą aplinkybių, t. y. įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir visus kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju, iš Komisijos nutarimo matyti, kad buvo įvertintas tik G. Š. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bet nebuvo atsižvelgta į kitas aukščiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei bausmės tikslus, todėl įvertinus aplinkybių visumą nėra pagrindo manyti, kad G. Š. jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintą nuosprendį už sunkaus (turto prievartavimas), apysunkio (vagystė) ir nesunkios (disponavimas narkotinėmis medžiagomis) nusikaltimų veikų padarymą, sunkų nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe ir šią veiką padarė būdamas recidyvistu, be to kaltu dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažino, anksčiau teistas, ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dėl gyvenamosios vietos pastovumo problemų neturi. Apie darbinę patirtį pasakoja, kad jam nustatytas neįgalumas, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį. Bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nuteistasis užsiėmė darbine veikia pagal Resocializacijos skyriaus specialisto sudarytą budėjimo be eilės grafiką, atlikti reikalingus gerbūvio gerinimo darbus. Nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. įsidarbino Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), darbininku - vietininku, dirba iki šiol. Nuteistajam laisvėje buvo būdingos išsilavinimo, mokymosi bei įsidarbinimo problemos. Nuteistasis stokojo motyvacijos realizuoti save socialiai priimtinose srityse, o tai galimai skatino jo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Atkreipiamas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistojo įvykdytų nusikaltimų yra tiesiogiai susiję su jo siekiu materialinės naudos neteisėtais būdais. Nuteistasis turi iš ankstesnių teistumų priteistų ir nesumokėtų civilinių ieškinių ir baudų. Pripažįsta, kad su finansiniais sunkumais jis susidurdavo dėl nemokėjimo paskirstyti turimas lėšas, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, savo poreikių patenkinimui jis išleisdavo nemažą dalį savo turimų pajamų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, stengiasi pragyventi iš gaunamo darbo užmokesčio, šiuo metu skolų neturi. Nuteistasis šiuo metu sulaukia artimųjų palaikymo bei pagalbos. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad turimi socialiniai ryšiai nuteistojo gyvenime netapdavo apsauginiu veiksniu, sulaikančiu nuo pakartotinio bei sąmoningo nusikaltimų vykdymo. Nuteistasis nuo pat paauglystės laikotarpio pradėjo vengti dalyvauti mokymosi procese, vėliau ir stokojo motyvacijos įsitvirtinti darbo rinkoje bei elgtis socialiai atsakingai. Jo gyvenimo stiliui yra būdingas manipuliatyvumas, nerūpestingas bei rizikingas elgesys, orientavimasis į asmeninių poreikių patenkinimą, bet ne artimųjų ar visuomenės interesus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai laikosi nustatytos įstaigos tvarkos, elgesys disciplinuotas, nėra baustas drausmine tvarka, neskatintas, stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, užsiima darbine veikla, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistojo gyvenimo būdo neigiami aspektai siejosi su jo neadekvačia socialine adaptacija, sunkumais prisitaikant prie socialines aplinkos bei įsisąmoninant jai būdingų taisyklių normas. Analizuojant nuteistojo alkoholio vartojimo ypatumus, yra stebimi tam tikri sunkumai. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, pastebima, kad alkoholio vartojimas neigiamai veikė nuteistojo socialinio funkcionavimo ypatumus bei turėjo įtakos tam tikrų nusikalstamų veikų įvykdymui. Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų aplinkybes pastebima, kad alkoholio vaitojimas glaudžiai siejosi su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis vykdydavo ne tik turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nemano, kad jis turi išskirtinių piktnaudžiavimo sunkumų, jo teigimu, alkoholį vartodavo laisvėje nesistemingai, priklausomybę neigia.

Nuteistasis linkęs leisti laiką labiau vienumoje, įvardija sunkumus, bendraujant su kitais. Pokalbio metu stebimi silpni savianalizės įgūdžiai, stebimas menkas pasitikėjimas savimi. Asmuo pasižymi lengvabūdiškumu, nebrandžiomis vertybinėmis nuostatomis, savivertė žemiau už vidutinę, lengvai pasiduoda psichologiškai stipresnių asmenų neigiamai įtakai. Nuteistasis nuo pat paauglystės laikotarpio pradėjo vengti dalyvauti mokymosi procese, vėliau stokojo motyvacijos įsitvirtinti darbo rinkoje bei elgtis socialiai atsakingai. Pokalbio metu išaiškėjo asmens menkas atsparumas stresui, dirgikliams, dažnai patiriami įtampos, nerimo jausmai. Nuteistasis paminėjo, jog praeityje, patyrus didelį stresą mėgino nusižudyti. Nors asmuo šiai dienai nei emocinių, nei psichologinių sunkumų ne į vardina, išlieka aukšta suicido ar autoagresijos rizika, įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti“ apskaitą (6 mėnesiams) iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Vertinimo metu trumpais sakiniais atsako į jam užduodamus klausimus, tačiau samprotavimais ir vidiniais išgyvenimais dalinasi nenoriai, susidaro įspūdis, jog asmuo kartais nesupranta klausimo prasmės. Nusikalstamas veikas vertina gan paviršutiniškai, dažniausiai linkęs veikti impulsyviai ir neapgalvotai. Nuteistajam būdingas orientavimasis į asmeninių poreikių patenkinimą, nesuvokia, jog reikia paisyti ir visuomenės interesų. Nors asmuo save pateikia, kaip ramų, nekonfliktuojantį asmenį, tikėtina, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje ar susiklosčius tam tikroms aplinkybėm, alkoholio poveikyje, egzistuoja savitvardos praradimo tikimybė. Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų aplinkybes pastebima, kad alkoholio vartojimas glaudžiai siejosi su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis nemano, kad jis turi išskirtinių piktnaudžiavimo sunkumų, jo teigimu, alkoholį vartodavo laisvėje nesistemingai ir jam nereikalinga jokia specialistų pagalba. Savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs įvardinti nusikalstamo elgesio, kaip problemos, savo veiksmams ieško pateisinančių aplinkybių, nesavikritiškas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai, menkina atsakomybę už savo poelgius. Nuteistajam yra būdingos išsilavinimo, mokymosi bei įsidarbinimo problemos, prasmingų gyvenimo tikslų neturėjimas. Sunku suprasti galimus savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus, mąstymas nelankstus, remiasi savo patyrimu. Nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas. Taigi, nuteistojo nuostatų ypatumai iš dalies gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones ir Komisijos nurodytas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu matyti, kad nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau ir nėra skatintas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai didinantys nusikalstamąjį elgesį - kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; elgesio problemos vaikystėje; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek G. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, G. Š. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 29 dienos), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, atlieka laisvės atėmimo bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam G. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė