Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2013-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-360-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
1A-216-360-2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02037-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
P. B., M. B.
Advokatai
Petras Macenis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-360/2013

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02037-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 1.2.18.11.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPR EN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Lino Pauliukėno, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,nuteistųjų gynėjui advokatui Petrui Maceniui, nuteistajam P. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir P. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 223 str. 1 d., 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

M. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jai paskirta 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.

Iš P. B. ir M. B. solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 47343,08 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

P. B. ir M. B. (buvusi pavardė M.), nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe apgaule, M. B. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir didelės vertės svetimą turtą:

P. B. ir M. B., 2008 metų kovo mėn., tikslus laikas nenustatytas, žinodami, kad M. B. yra nėščia ir dėl to ateityje motinystės (tėvystės) pašalpa jai bus skiriama pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti iki 2008-11-15), nustatantį, kad “kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dalis yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį”, tai yra pagal laikotarpio nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 draudžiamąsias pajamas, siekdami apgaule M. B. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti nepagrįstai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, tarpusavyje susitarė, kad P. B., kaip UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), direktorius, fiktyviai įdarbins M. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų konsultantės-vadybininkės pareigose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie M. B. draudžiamųjų pajamų gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuomet M. B. kreipsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas).

P. B., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-04-07 fiktyviai įdarbino M. B. į jo vadovaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)” pardavimų konsultantės-vadybininkės pareigose, ir, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę R. P., nesupratusią nusikalstamų P. B. veiksmų pobūdžio, pagamino netikrą dokumentą – 2008-04-08 darbo sutartį Nr. 08, žinodamas, kad darbo sutartyje su M. B. įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ji nuo 2008-04-08 priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų konsultantės-vadybininkės pareigas ir jai nustatytas 3000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD), kuriame įrašyti duomenis apie tai, kad M. B. nuo 2008-04-08 priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)” ir draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu.

Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad M. B. realiai UAB „duomenys neskelbtini“ nedirba ir darbo sutartimi sutartų funkcijų nevykdo ir neturi teisės gauti atlyginimą, žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėnesio jokios ūkinės, komercinės veiklos, kurią būtų siekiama pelno nevykdė bei darbo užmokesčio M. B. neišmokėjo, nenustatytu laiku, P. B. savo parašais patvirtino bendrovės buhalterės R. P. užpildytus dokumentus, kuriuos P. B. patvirtintus, buhalterė R. P. 2008-07-14 ir 2008-10-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A, Klaipėda: 1) 2008-07-11 Pranešimą Nr. 08-02 SL apie UAB „duomenys neskelbtini“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM), 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2008 m. II ketvirtyje M. B. gautas draudžiamąsias pajamas, o būtent, kad M. B. (M.) už 2008 m. II ketvirtį gavo 6763,64 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2298,28 Lt įmokų; 2) 2008-10-13 Pranešimą Nr. 08-03 SL apie UAB „duomenys neskelbtini“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM), 2008-10-13 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), 2008-10-13 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įrašyti, direktoriaus patvirtinti, žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2008 m. III ketvirtyje M. B. gautas draudžiamąsias pajamas, o būtent, kad M. B. už 2008 m. III ketvirtį gavo 1500,00 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 509,70 Lt įmokų.

Tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą, P. B. priėmė 2008-11-18 UAB „duomenys neskelbtini“ įsakymą Nr. 08/008AT „Dėl vaiko priežiūros atostogų“, kuriuo suteikė M. B. atostogas vaikui prižiūrėti nuo 2008-11-20 iki 2010-10-04.

M. B. tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo ir suprasdama, kad neturi teisės gauti atlygio iš UAB (duomenys neskelbtini) bei neturi teisės gauti išmokų pagal UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad UAB „duomenys neskelbtini“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šioje įmonėje jai priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-12-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, esančiam Smiltelės g. 12A, Klaipėda, pateikė 2008-12-01 prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdama vaiko gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-20 įsakymą Nr. 549-A „Dėl M. B. vaiko priežiūros atostogų, UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-11-18 įsakymą Nr. 08/008AT „Dėl vaiko priežiūros atostogų“ bei prašydama pašalpą pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. 2008-12-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja A. P., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini)dokumentų, apgaulės įtakoje, manydama, kad M. B. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą ir pagal UAB „duomenys neskelbtini“ gautas draudžiamąsias pajamas, priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo apskaičiavo ir skyrė M. B. už laikotarpį nuo 2008-11-20 iki 2010-10-04 motinystės (tėvystės) pašalpą iš viso 67180,93 Lt, išskaičiavus mokesčius iš viso 53000,56 Lt, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis – 48358,80 Lt, o išskaičiavus mokesčius – 36275,45 Lt. Vadovaujantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius M. B. laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2009-12-14 pavedimais į M. B. sąskaitą išmokėjo 31107,70 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis sudaro 21270,49 Lt. 2010-01-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė V. V., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydama, kad M. B. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą ir pagal UAB „duomenys neskelbtini“ gautas draudžiamąsias pajamas, priėmė gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. B. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriuo perskaičiavo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 ir nustatė iš viso 2759,21 Lt, išskaičiavus mokesčius iš viso 2179,78 Lt pašalpą, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis – 1986,16 Lt, o išskaičiavus mokesčius – 1569,07 Lt. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius M. B. 2010-01-15 pavedimu į M. B. sąskaitą išmokėjo 2179,78 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis sudaro 1566,07 Lt. 2010-01-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė V. L., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, manydama, kad M. B. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą ir pagal UAB „duomenys neskelbtini“ gautas draudžiamąsias pajamas, priėmė perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. B. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriuo perskaičiavo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-04 ir nustatė iš viso 25188,92 Lt, išskaičiavus mokesčius iš viso 20072,27 Lt, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini)dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis – 18131,72 Lt, o išskaičiavus mokesčius – 13795,08 Lt. Vadovaujantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius M. B. laikotarpiu nuo 2009-02-12 iki 2010-07-15 pavedimais į M. B. sąskaitą išmokėjo 13194,00 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis sudaro 9061,74 Lt. 2010-07-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja R. L., pateiktų UAB (duomenys neskelbtini)dokumentų apgaulės įtakoje, manydama, kad M. B. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą ir pagal UAB „duomenys neskelbtini“ gautas draudžiamąsias pajamas, priėmė perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. B. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“, kuriuo perskaičiavo paskirtos motinystės (tėvystės) dydį už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-10-04 ir nustatė iš viso 7617,94 Lt, išskaičiavus mokesčius iš viso 6105,04 Lt, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis – 5199,04 Lt, o išskaičiavus mokesčius – 3978,61 Lt. Remiantis šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius M. B. laikotarpiu nuo 2010-08-13 iki 2010-11-15 pavedimais į M. B. sąskaitą išmokėjo 6123,54 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, nepagrįstai apskaičiuota pašalpos dalis sudaro 3978,61 Lt.

Tokiu būdu, P. B. ir M. B., apgaule, M. B. naudai laikotarpiu nuo 2008-11-20 iki 2010-10-04 įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto turtą – nepagrįstai, pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apgaulės įtakoje, apskaičiuotą 47343,08 Lt, išskaičiavus mokesčius 35876,91 Lt, motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, iš kurios, laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2010-11-15 M. B. buvo išmokėti 35876,91 Lt.

Be to, P. B. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir suklastojo tikrus dokumentus:

P. B., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, Klaipėdos mieste, nenustatytu laiku, siekdamas apgaule M. B. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, pagamino netikrą dokumentą: veikdamas tiesiogine tyčia davė nurodymą bendrovės buhalterei R. P., nesuvokusiai P. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užpildyti darbo sutarties su M. B. (sutarties sudarymo metu pavardė – (duomenys neskelbtini) pagal jo nurodytus duomenis blanką. R. P., vykdydama direktoriaus nurodymą, užpildė 2008-04-07 darbo sutarties Nr. 08 blanką, kurį perdavė P. B. P. B., žinodamas, kad darbo sutartyje su M. B. įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, šį dokumentą patvirtino savo parašu, ir tuo įtvirtino, kad nuo 2008-04-08 M. B. priimta į UAB „duomenys neskelbtini“ pardavimų konsultantės-vadybininkės pareigose ir jai nustatytas 3000 Lt mėnesio darbo užmokestis.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad M. B. fiktyviai įdarbinta UAB „duomenys neskelbtini“ ir jokio darbo UAB „duomenys neskelbtini“ neatlieka, bei neturi teisės iš UAB (duomenys neskelbtini)gauti jokio atlygio ir jo negavo, nenustatytu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo tikrus dokumentus: savo parašais patvirtino, bendrovės buhalterės R. P., nesuvokusios jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pagal pastarojo pateiktus duomenis užpildytus dokumentus: 1) 2008-07-11 Pranešimą Nr. 08-02 SL apie UAB „duomenys neskelbtini“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM), 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įrašyti tik jam žinomi, žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2008 m. II ketvirtyje M. B. gautas draudžiamąsias pajamas, o būtent, kad M. B. už 2008 m. II ketvirtį gavo 6763,64 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2298,28 Lt įmokų; 2) 2008-10-13 Pranešimą Nr. 08-03 SL apie UAB „duomenys neskelbtini“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM), 2008-10-13 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), 2008-10-13 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose įrašyti, tik jam žinomi, žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2008 m. III ketvirtyje M. B. gautas draudžiamąsias pajamas, o būtent, kad M. B. už 2008 m. III ketvirtį gavo 1500,00 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 509,70 Lt įmokų. R. P., nesuvokdama P. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šiuos direktoriaus patvirtintus žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2008-07-14 d. ir 2008-10-15 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Smiltelės g. 12A Klaipėda.

Be to, P. B. nuteistas už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

P. B., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos organizavimą ...atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-12-31, Klaipėdos m., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje nurodyta, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“; nusikalstamai aplaidžiai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

- pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 6469,64 Lt panaudojimo, kurie laikotarpiu nuo 2008-05-21 iki 2008-08-20 iš UAB „duomenys neskelbtini“ kasos pagal kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 08-005 – 2166,44 Lt, 2008-06-26 Nr. 08-007 – 2923,80 Lt, 2008-07-18 Nr. 08-009 – 2985 Lt, 2008-08-20 Nr. 08-011 – 2047,82 Lt išmokėti, tačiau mokėjimų žiniaraščiuose: 2008-05-21 Nr. LMŽ-04 – 2166,44 Lt, 2008-06-25 Nr. LMŽ-05 - 2923,80 Lt, 2008-07-18 Nr. LMŽ-06 - 2985 Lt, 2008-08-20 LMŽ-08-07 – 2047,80 Lt M. B. nepasirašyti, kad ji gavo iš viso 6469,64 Lt (1213,64 +1971 +2190+1095) darbo užmokesčio;

- 4 atvejais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas (darbo užmokesčio išmokėjimą M. B. iš viso 6469,64 Lt pagal pirminius apskaitos dokumentus – UAB „duomenys neskelbtini“ kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 08-005 – 2166,44 Lt, 2008-06-26 Nr. 08-007 – 2923,80 Lt, 2008-07-18 Nr. 08-009 – 2985 Lt, 2008-08-20 Nr. 08-011 – 2047,82 Lt, neturinčius visų teisės aktų nustatytų privalančių juose būti rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą;

- pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų iš viso 20697,60 Lt gavimo, iš kurių laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 išmokėjo UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojams darbo užmokestį iš viso 20694,16 Lt;

- pirminiais apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, kasos išlaidų orderiais, sąskaitomis faktūromis) nepagrindė 2008-01-10 į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Medicinos bankas“ gautų iš viso 2498 Lt bei šios ūkinės operacijos neužregistravo apskaitos registruose;

- pirminiais apskaitos dokumentais nepagrindė laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-12-31 UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos registre - „Atskaitingi asmenys“ užregistruotų išlaidų duomenų iš viso 22514,30 Lt (50109,90 Lt (iš viso užregistruota išlaidų) - 20697,60 Lt (užregistruotas piniginių lėšų įnešimas į kasą) - 6885 Lt (sumokėta Valstybinio socialinio draudimo įmokų).

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį dėl BK 223 str. nustatytos nusikalstamos veikos. Atmesti civilinį ieškinį dėl 47343,08 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai įvertino tam tikras aplinkybes kaip įrodymus, kuriomis rėmėsi priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę, priėmė nepagrįstą nuosprendį, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pasak nuteistojo, nors teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi 2009 m. spalio 30 d. specialisto išvada Nr. 5-3/92 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir padarė išvadą, jog toks M. B. nustatytas atlyginimas buvo ekonomiškai nepagrįstas, nes tik didino sąnaudas, neduodant jokių pajamų, prieštaravo UAB „duomenys neskelbtini“, kaip pelno siekiančios įmonės ir jos kreditorių interesams. Tačiau, nuteistojo teigimu, toks buvo jų susitarimas, įvertinant kitus darbo pasiūlos rinkoje esančius darbų pasiūlymus bei atlygius už juos. Darbo sutartyje sulygtas 3000 Lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už tokio pobūdžio darbą, kurį atliko M. B., tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Vien, tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę (2008-04-30 M. M. 15 000 eurų paskola įmonės ūkinei veiklai plėtoti), nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas.

Apeliantas pažymi, jog darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo atliktą darbą, už tai kiek jis vertas, dėl jo kvalifikacijos, sugebėjimų ir pan. Draudžiant darbdaviui mokėti darbuotojui jų sutartą darbo užmokestį būtų pažeidžiami demokratinės valstybės principai. Darbo užmokesčio mokėjimas už realiai atliktą darbą nėra kriminalizuotas ir pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Tam, kad tokia veika buvo kvalifikuojama kaip sukčiavimas, būtinos tam tikros aplinkybės: darbo užmokestis už realiai neatliekamą darbą; fiktyvios įmonės įsteigimas; kai sumokami tik mokesčiai, o darbo užmokestis nemokamas; kai klastojami buhalterinės apskaitos ir kitokie dokumentai ir už tai asmuo, teisėtai gavęs jam priklausantį atlyginimą už realiai atliekamą darbą, už kurį sumokėti visi mokesčiai, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintas principas – nėra bausmės be įstatymo – kuris draudžia nuteisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2008 m. jam buvo tik (duomenys neskelbtini) metai ir jis neturėdamas didelės gyvenimiškos ir vadovavimo, darbo organizavimo patirties, priėmė sprendimą įdarbinti du darbuotojus, kurie galėtų pagerinti įmonės ekonominius rodiklius, t. y. surasti pirkėjus ir pardavėjus, vežėjus, sudaryti sutartis, ieškoti papildomų nišų, kuriose galima sėkmingai plėtoti verslą, todėl būtent tokiu pagrindu jis nutarė įdarbinti asmenis, iš kurių viena – M. B.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialistės Aldonos Boiko duoti paaiškinimai, jog tuo metu, kai dirbo M. B., UAB „duomenys neskelbtini“ negavo pajamų, tėra bendro pobūdžio išvada, kurią galima pritaikyti kiekvienam tuo metu įmonėje dirbusiam darbuotojui, t. y. tiek vadybininkas R. P., tiek buhalterė R. P., tiek ir jis pats dirbo būtent tuo pačiu metu, kai įmonėje buvo nesėkmingas metas klientų suradimo, sutarčių sudarymo atžvilgiu, tačiau, tai P. B. nuomone, nereiškia, jog įmonė tokiu metu negali turėti darbuotojų, kurie rūpinasi bendrovės klientų suradimu, sutarčių derinimu ar internetinio puslapio kūrimu, siekiant pagerint jos finansinę būklę bei konkurencingumą rinkoje, ypač kai jis pats tai įmonei pradėjo vadovauti tik nuo 2007 m. pabaigos ir tai buvo tik vadovavimo įmonei karjeros pradžia bei iš dalies šeimyninio verslo pradžia, nes dalis akcijų priklausė jo tėvui – J. B. Specialistė mini, jog visos sąskaitos faktūros buvo išrašytos būtent tuo metu, kai M. B. išėjo į motinystės atostogas, todėl tai traktuotina kaip jos darbo rezultatai.

R. P., kuris apklaustas kaip liudytojas teisme parodė, kad bendrovė ruošėsi vykdyti prekybą dekoratyviniais akmenimis, buvo gauti akmenų pavyzdžiai ir sertifikatai iš Italijos, o savo darbo laikotarpiu R. P. kūrė UAB „duomenys neskelbtini“ interneto puslapį. Tačiau kaip matyti pagal 2009 m. spalio 30 d. specialisto išvadą – būtent tik pardavimų konsultantės-vadybininkės M. B. priėmimas į darbą ir nustatytas atlyginimas yra traktuojami kaip ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, o kito darbuotojo įdarbinimas ir mokėtas nustatytas toks pat atlyginimas, kaip ir direktoriaus, tik už įmonės puslapio kūrimą, yra ignoruojami, nevertinami, neaiškinant tokio veiksmo taip pat kaip ekonomiškai nepagrįstą įmonės pelno siekimo atžvilgiu, todėl tokią išvadą galima laikyti šališka, neobjektyvia ir nepakankamai aiškiai pagrįsta.

Nuteistasis nurodo, kad dėl darbo vietos su pardavimų konsultante-vadybininke M. B. buvo sutarta, kad ji atliks visas darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas ir pareigas namuose – klientų, verslo partnerių paieška, transporto priemonių paieška Lietuvoje, sutarčių sąlygų derinimas, kadangi tuo metu dar dirbo kitame darbe – konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tai patvirtino teismo posėdžio metu M. B. – jos darbas buvo transporto priemonių paieška, klientų paieška (duomenys neskelbtini) padedant ten gyvenančiam M. B. broliui M. M.. Kad M. B. dirbo būtent UAB „duomenys neskelbtini“, patvirtinimo liudytojas J. B., kuris teigė, kad ji atliko marketingo darbą – ieškojo konkrečių klientų, bendravo su jais telefonu, taip pat bendravo dalykiniais reikalais su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu broliu M. M., kuris teismo posėdžio metu taip pat davė parodymus, kad M. B. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, kuri surasdavo klientus internetu, tuomet jį informuodavo, kad jis susisiektų su klientais Italijoje. Liudytoja R. P., kuri dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterė, parodė, kad M. B., kurios mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini), 2008 m. buvo įdarbinta įmonėje vadybininke, antraeilėse pareigose, kuri ateidavo į ofisą ir dažniausiai dirbdavo direktoriaus kabinete, rūpinosi durpių pardavimu. Buhalterė R. P. patvirtino, kad atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Liudytojas R. P., kaip buvęs vadybininkas, taip pat patvirtino, kad M. B. atvykdavo į ofisą kartu su juo. Būtina įvertinti visų liudytojų teismo posėdyje duotų parodymų tapatumą M. B. darbo pareigų ir darbo vietos atžvilgiu.

Nuteistojo teigimu, jo jaunatviškas optimizmas dėl darbuotojų kiekio ir jų įdarbinimo palaipsniui pasitvirtino ir pradėjo atnešti, visų įmonėje dirbusių asmenų pastangų dėka, norimus rezultatus, o būtent: jau 2008-07-28 buvo sudarytas kontraktas su (duomenys neskelbtini) dėl kuro briketų pirkimo, kurio kontraktą pasirašė UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas atstovas J. B.; 2008-12-18 sudarytos dvi sutartys su (duomenys neskelbtini) dėl durpių įsigijimo, kurias pasirašė jis pats; 2009-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl transporto paslaugų maršrutais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteikimo; 2009-03-09 – 2009-07-10 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašė penkias PVM sąskaitas faktūras firmai „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo surasta tik M. B. darbo dėka, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad darbo užmokestis buvo mokamas už realiai neatliekamą darbą ir buvo suklastoti kaltinime nurodyti dokumentai, kurių pagrindu M. B. fiktyviai dirbdama UAB „duomenys neskelbtini“ įgijo didesnę teisę į motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Anot P. B., pagal prieš tai pateiktas aplinkybes akivaizdu, kad M. B. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininke, laisvu grafiku, ir ne tik įmonės patalpose ir tai yra suprantama dėl jos darbo pobūdžio, darbo kitoje įmonėje ir tai, kad jis, įmonės direktorius, ir M. B. tapo sutuoktiniai, ir pagrinde dėl šios priežasties nesureikšmindamas buhalterinės apskaitos taisyklių, neužtikrino buhalterinių įrašų teisingumo – jos parašų buvimą žiniaraštyje už darbo atlyginimo sumokėjimą. Dėl šio veiksmo prisipažįsta kaltas, kadangi tikėjosi, kad ji pasirašys už visus gautus atlyginimus kada nors ateityje, nesuprasdamas šio parašo reikšmingumo.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, byloje esantys ir tinkamai neišnagrinėti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, ekspertų išvadų ir kitų įrodymų, būtent davė pretekstą teismui padaryti neobjektyvias, neteisingas išvadas ir priimti nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų, taip teismui pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p.

Apeliantas P. B. nesutinka ir su teismo nustatyta išvada, kad jie veikė tiesiogine tyčia, apgaule klastodami dokumentus ir taip suklaidindami VSDFV Klaipėdos skyrių, kadangi pagal pateiktus įrodymus darytina pagrįsta išvada, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų sudėties požymių, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistoji M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Atmesti civilinį ieškinį dėl 47343, 08 Lt turtinės žalos atlyginimo. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jai nuosavybes teise priklausantį turtą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertinęs tam tikras aplinkybes kaip įrodymus, kuriomis rėmėsi priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę, priėmė nepagrįstą nuosprendį, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliantės teigimu, 2009 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/92 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nurodyta, kad M. B. priėmimo į darbą laikotarpiu UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos apimčių ir tuo pačiu pajamų didėjimas, faktiškai neturėjo realaus patvirtinimo bendrovės ekonominiuose rodikliuose. Teismas vadovaudamasis tokia specialisto išvada padarė išvadą, kad toks jai nustatytas atlyginimas buvo ekonomiškai nepagrįstas, nes tik didino sąnaudas, neduodant jokių pajamų, prieštaravo UAB „duomenys neskelbtini“, kaip pelno siekiančios įmonės ir jos kreditorių interesams. Tačiau, pasak M. B., toks buvo jų susitarimas, įvertinant kitus darbo pasiūlos rinkoje esančius darbų pasiūlymus bei atlygius už juos. Darbo sutartyje sulygtas 3000 Lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už tokio pobūdžio darbą, kurį ji atliko, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas.

Nuteistajai M. B. nesuprantamas teismo motyvų prieštaringumas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialistės Aldonos Boiko duotiems paaiškinimams – už ją įmokos Sodrai buvo sumokėtos, tačiau teismas ignoruodamas šį jos paaiškinimą, rėmėsi priešinga išvada, t.y., kad socialinio draudimo įmokos ir mokesčiai nuo M. B. apskaičiuoto darbo užmokesčio nebuvo sumokėti, nenurodant motyvų, dėl kurių nesirėmė A. Boiko paaiškinimais.

Specialistės Aldonos Boiko duoti paaiškinimai, jog tuo metu, kai ji dirbo, UAB „duomenys neskelbtini“ negavo pajamų, tėra bendro pobūdžio išvada, kurią galima pritaikyti kiekvienam tuo metu įmonėje dirbusiam darbuotojui, t. y. tiek vadybininkas R. P., tiek buhalterė R. P. ir direktorius, dirbo būtent tuo pačiu metu, kai įmonėje buvo nesėkmingas metas klientų suradimo, sutarčių sudarymo atžvilgiu, tačiau tai nereiškia, jog įmonė tokiu metu negali turėti darbuotojų, kurie rūpinasi bendrovės klientų suradimu, sutarčių derinimu ar internetinio puslapio kūrimu, siekiant pagerint jos finansinę būklę bei konkurencingumą rinkoje. Specialistė mini, jog visos sąskaitos faktūros buvo išrašytos būtent tuo metu, kai ji išėjo į motinystės atostogas, todėl tai traktuotina kaip jos darbo rezultatai.

Liudytojas R. P. duodamas parodymus teismo posėdyje parodė, kad bendrovė ruošėsi vykdyti prekybą dekoratyviniais akmenimis, buvo gauti akmenų pavyzdžiai ir sertifikatai iš (duomenys neskelbtini), o savo darbo laikotarpiu R. P. kūrė UAB „duomenys neskelbtini“ interneto puslapį. Tačiau kaip matyti pagal 2009 m. spalio 30 d. specialisto išvadą – būtent tik jos, kaip pardavimų konsultantės-vadybininkės, priėmimas į darbą ir nustatytas atlyginimas yra traktuojami kaip ekonomiškai nepagrįstas sprendimas, o kito darbuotojo įdarbinimas ir mokėtas nustatytas toks pat atlyginimas, kaip ir direktoriaus, tik už įmonės puslapio kūrimą, yra ignoruojami, nevertinami, neaiškinant tokio veiksmo taip pat kaip ekonomiškai nepagrįstą įmonės pelno siekimo atžvilgiu, todėl tokią išvadą galima laikyti šališka, neobjektyvia ir nepakankamai aiškiai pagrįsta. Jau 2008-07-28 buvo sudarytas kontraktas su IĮ Firma „(duomenys neskelbtini)“ dėl kuro briketų pirkimo, kurio kontraktą pasirašė UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas atstovas J. B.; 2008-12-18 sudarytos dvi sutartys su (duomenys neskelbtini) dėl durpių įsigijimo, kurias pasirašė P. B.; 2009-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl transporto paslaugų maršrutais (duomenys neskelbtini) suteikimo; 2009-03-09 – 2009- 07-10 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašė penkias PVM sąskaitas faktūras firmai „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo surasta tik dėka jos darbo, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad darbo užmokestis buvo mokamas už realiai neatliekamą darbą ir taip buvo suklastoti kaltinime nurodyti dokumentai, kurių pagrindu ji fiktyviai dirbdama UAB „duomenys neskelbtini“ įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

Žemesnės instancijos teismas

Anot apeliantės, dėl darbo vietos su UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi P. B. buvo sutarta, kad ji atliks visas darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas ir pareigas namuose – klientų, verslo partnerių paiešką, transporto priemonių paiešką Lietuvoje, sutarčių sąlygų derinimą, kadangi tuo metu dar dirbo kitame darbe – konsultante UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos darbas buvo transporto priemonių paieška, klientų paieška (duomenys neskelbtini) padedant ten gyvenančiam broliui M. M., kuris 2008-04-30 paskolino 15 000 eurų bendrovės ūkinei veiklai vystyti. Kad ji dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, patvirtinimo liudytojas J. B., kuris teigė, kad ji atliko marketingo darbą – ieškojo konkrečių klientų, bendravo su jais telefonu, taip pat bendravo dalykiniais reikalais su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu broliu M. M., kuris teismo posėdžio metu taip pat davė parodymus, kad ji dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, surasdavo klientus internetu, tuomet jį informuodavo, kad jis susisiektų su klientais Italijoje. Liudytoja R. P., kuri dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterė, parodė, kad ji 2008 m. buvo įdarbinta įmonėje vadybininke, antraeilėse pareigose, ateidavo į ofisą ir dažniausiai dirbo direktoriaus kabinete, rūpinosi durpių pardavimu. Buhalterė R. P. patvirtino, kad atlyginimai buvo mokami grynaisiais. Liudytojas R. P., kaip buvęs vadybininkas, taip pat patvirtino, kad kartais ji atvykdavo į ofisą kartu su direktoriumi. Taigi būtina įvertinti visų liudytojų teismo posėdyje duotų parodymų tapatumą jos darbo pareigų ir darbo vietos atžvilgiu. Pagal prieš tai pateiktus parodymus yra akivaizdu, kad ji dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininke, laisvu grafiku, ne įmonės patalpose ir tai yra suprantama dėl jos darbo pobūdžio, darbo kitoje įmonėje.

Nuteistoji nurodo, kad akivaizdu, jog byloje esantys ir tinkamai neišnagrinėti prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, specialistų išvadų ir kitų įrodymų, davė pretekstą teismui padaryti neobjektyvias, neteisingas išvadas ir priimti nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 182 str. 2 d., taip teismui pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka ir su teismo nustatytu faktu, kad jie veikė tiesiogine tyčia, apgaule klastodami dokumentus ir taip suklaidindami VSDFV Klaipėdos skyrių, kadangi pagal pateiktus įrodymus darytina pagrįsta išvada, jog jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Teismo posėdyje nuteistasis P. B. bei gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų P. B. ir M. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Nuteistasis P. B. nesutinka su teismo išvadomis dėl faktinių BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius sudarančių aplinkybių nustatymu bei vertinimu, teigia, jog tarp jo vadovaujamos įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ ir M. B. buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, todėl jokios apgaulės nebuvo. Tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., visiškai pripažįsta savo kaltę.

Nuteistoji M. B. visiškai ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo BK 182 str. 2 d. padarymo, nurodydama analogiškus skundo argumentus kaip ir nuteistasis P. B. apeliaciniame skunde.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Abu apeliantai skunduose deklaratyviai teigia, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Tuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas apeliantų kaltumą ir surašydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Teismas pagrįstai nuteisė P. B. ir M. B. už sukčiavimą, o P. B. dar ir už netikro dokumento pagaminimą bei tikrų dokumentų suklastojimą. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Būtina paminėti, kad apylinkės teismas ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus atskirai ir kiekvieno jų patikimumą vertino įrodymų viseto kontekste.

Pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Apeliantai ginčydami nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstumą, kaip vieną iš pagrindinių argumentų, jų manymu, įrodančių jų nekaltumą, nurodo tezę, kad atlyginimas už darbą yra šalių susitarimo dalykas, kad darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo atliktą darbą, už tai kiek jis yra vertas, dėl jo kvalifikacijos, sugebėjimų ir pan. Draudžiant darbdaviui mokėti darbuotojui jų sutartą darbo užmokestį būtų pažeidžiami demokratinės valstybės principai. Dėl to, jų nuomone, apgaulės panaudojimo faktas, įgyjant turtinę teisę, ir didelės vertės svetimą turtą nustatytas nepagrįstai. Nuteisimą pagal BK 182 str. 2 d. apeliantai ginčija ir dėl to, kad M. B. UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo realiai, o ne fiktyviai. Apeliantų manymu, šią aplinkybę patvirtina liudytojų J. B., R. P., R. P. parodymai ir sudaryti tam tikri kontraktai, kurie, anot nuteistųjų, buvo sudaryti tik M. B. dėka.

Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami. Kolegija laiko, jog P. B. ir M. B. pagal BK 182 str. 2 d. nuteisti pagrįstai už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule M. B. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą Lietuvos Respublikos VSDFV biudžeto – turtą, t. y., motinystės (tėvystės) pašalpos (su pajamų mokesčiu) dalį – 47343, 08 Lt ir įgijo didelės vertės svetimą turtą – motinystės pašalpą – 35876,91 Lt (be pajamų mokesčio), kuri iš Lietuvos Respublikos VSDFV biudžeto piniginių lėšų buvo išmokėta į M. B. sąskaitą banke. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistųjų apgaulė pasireiškė fiktyviu M. B. įdarbinimu P. B. vadovaujamoje bendrovėje UAB „duomenys neskelbtini“ bei surašymu ir pateikimu VSDFV Klaipėdos skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. B. 2008 m. balandžio-liepos mėnesiais gaunamas draudžiamąsias pajamas iš UAB „duomenys neskelbtini“, kurios suteikė M. B. turtinę teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.

Kaip jau minėta anksčiau, apeliantai ginčydami nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstumą, kaip vieną iš pagrindinių argumentų, jų manymu, įrodančių jų nekaltumą, nurodo tezę, kad atlyginimas už darbą yra šalių susitarimo dalykas ir darbo užmokesčio mokėjimas už realiai atliktą darbą nėra kriminalizuotas ir pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais skundo teiginiais, kadangi normalioje situacijoje nei darbdaviui, nei darbuotojui negali būti inkriminuojama per didelio atlyginimo už darbą nustatydamas, jei įmonės finansinė padėtis tai leidžia. Tačiau, vertinant šalių susitarimą baudžiamosios teisės požiūriu, reikia vadovautis ne tik formaliu susitarimo laisvės principu, o vertinti susitarimą vadovaujantis dar ir protingumo principu, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visetą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą sąlygojančias aplinkybes. Be to, svarbiausia yra tai, kad šios nuostatos taikytinos realiems, o ne fiktyviems darbo santykiams. Itin atidžiai darbo sutarties sudarymas ir jos vykdymas turi būti vertinami tais atvejais, kai darbo sutartis sudaroma su darbuotoja, kuri yra žinomai nėščia. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties tenka vertinti ir priėmimo į darbą aplinkybes bei tikslą, tokio darbuotojo reikalingumą įmonei, pareigybės buvimą iki darbuotojo priėmimo į darbą, ankščiau dirbusių ar analogišką darbą įmonėje dirbančių darbuotojų atlyginimą, atliekamo darbo pobūdį, darbo laiką, atlikto darbo kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir naudą įmonei. Juk sutartas darbas gali būti neatliekamas ar atliekamas tik formaliai, kad būtų užmaskuotas darbo sutarties fiktyvumas, o atlyginimas gali neatitikti sutarto darbo pobūdžio, jo apimties, kiekybės, kokybės bei rezultatų. Šių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra svarbus ta prasme, kad prisidengiant darbo sutartimi gali būti siekiama nusikalstamų tikslų – ateityje gauti iš valstybės išmokų, kurios nepagrįstos realiu darbo įnašu. O tai jau kelia klausimą dėl nusikalstamo susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo buvimo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą, ar nuteistieji P. B. ir M. B. veikė apgaule, teisiškai reikšminga yra tai, ar darbo sutartis tarp P. B. vadovaujamos bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ ir bendrovėje pardavimų konsultante-vadybininke įdarbintosios M. B. atitiko tikrovę, ar nebuvo fiktyvi. Nustatant, ar darbo sutartis buvo teisėta, svarbu atsakyti į klausimą, ar sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar sutartis buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Formalūs dokumentai – darbo sutartis, darbo laiko apskaitos ir kiti dokumentai apie M. B. darbą bendrovėje nebūtinai liudija realius faktus, t. y. tokius, kokie nurodyti atitinkamuose dokumentuose.

Taigi būtina nustatyti, ar tokių dokumentų turinys atitinka tikras faktines aplinkybes apie darbdavio, atstovaujamo P. B., suteiktą M. B. darbą, jos darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą. Siekdamas tai išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus bylos duomenis, galinčius paneigti ar patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės įrodinėtinų faktų teisingam nustatymui. Teismas nustatė, kad M. B. darbo teisinių santykių įforminimas atitinkamuose dokumentuose buvo fiktyvus, ji įdarbinta P. B. bendrovėje realiai nedirbo. Teismo išvada dėl darbo santykių fiktyvumo ir neįgyvendinamumo, jų imitavimo turint tikslą gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF biudžeto pagrįsta išsamia byloje esančių duomenų analize, logiškai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai patikrino nuteistųjų versijas ir motyvuotai jas paneigė.

Teismas teisingai nustatė, jog M. B. laikotarpiu nuo 2008-04-08 iki 2008-07-17 UAB „duomenys neskelbtini“ realiai nedirbo, pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas nurodytų pajamų negavo, tokio dydžio atlyginimo UAB „duomenys neskelbtini“ M. B. objektyviai mokėti negalėjo, nes tai buvo ekonomiškai nepagrįsta.

Kolegijos nuomone, tai kad M. B. P. B. vadovaujamoje UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo fiktyviai, patvirtina nuosprendyje aptarti įrodymai, kurie buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Iš 2009 m. spalio 30 d. specialisto išvados Nr. 5-3/92 matyti, kad M. B. priėmimo į darbą laikotarpiu UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos apimčių ir tuo pačiu pajamų didėjimas, faktiškai neturėjo realaus patvirtinimo bendrovės ekonominiuose rodikliuose. 2008 m. įmonėje dirbo tik trys darbuotojai: direktorius P. B., buhalterė R. P. ir vadybininkas R. P.. 2008-04-07 darbo sutartimi į darbą priimtai vadybininkei M. B. nustatytas atlyginimas viršijo visų kitų trijų darbuotojų darbo užmokestį kartu sudėjus. 2008 m. balandžio mėn. įmonės direktoriui P. B. buvo išmokėtas 660,80 Lt, buhalterei R. P. 292 Lt, vadybininkui R. P. 35,12 Lt, o vadybininkei M. B. (priimta į darbą 2008-04-08) 1213,64 Lt darbo užmokestis (t. 1., b. l. 166). 2008 m. gegužės mėn. direktoriui P. B. išmokėtas 660,80 Lt, buhalterei B. P. 292 Lt, vadybininkams R. P. 660,80 Lt ir M. B. 1971 Lt darbo užmokestis (t. 1., b. l. 167); 2008 m. birželio mėn. direktoriui P. B. išmokėtas 660,80 Lt, buhalterei B. P. 134,2 Lt, vadybininkams R. P. 660,80 Lt ir M. B. 2190 Lt darbo užmokestis (t.1., b. l. 168); 2008 m. liepos mėn. direktoriui P. B. išmokėtas 660,80 Lt, buhalterei B. P. 292 Lt, vadybininkams R. P. 660,80 Lt ir M. B. 1095 Lt (2008-07-17 išleista nėštumo ir gimdymo atostogų) darbo užmokestis (t.1., b. l. 170, t. 2., b. l. 152). 2008 m. rugpjūčio mėn. vadybininkas R. P. iš darbo atleistas. 2008 metais I ir II ketvirčiais bendrovė neturėjo veiklos pajamų, iš savo veiklos neturėjo kasos įplaukų ir pavedimų į įmonės sąskaitas bankuose. Vienintelės šiuo laikotarpiu kasos pajamos buvo direktoriaus P. B. įnašai į kasą, kasos pajamų orderiuose nurodyta įnašų paskirtis–darbo užmokesčiui išmokėti. Pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, visa P. B. į bendrovės kasą įnešta suma buvo išmokėta įmonės darbuotojams (t. 2., b. l. 1-2). Tuo pačiu metu (2008 m. II pusmetį) į vadybininkės pareigas priimtai M. B. nustatytas 3000 Lt atlyginimas, net tris kartus didesnis nei kitiems darbuotojams išmokėti atlyginimai, o 2008 m. rugpjūčio mėn. vienas įmonės darbuotojas R. P. atleistas iš darbo. UAB „duomenys neskelbtini“ 2008 metų pelno (nuostolio) ataskaitos nepateikė (t. 2., b. l. 191, t. 2., b. l. 39). UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduota bendrovės skola atskaitingiems asmenims 2008 metais sudarė 50109,9 Lt, o ūkio išlaidos 15577,89 Lt, kitos išlaidos tik 51,41 Lt (t. 2., b. l. 123-124). Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. visiems įmonės darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų nuo jo išlaidos sudarė 17061,38 Lt. Iš šių išlaidų 51 proc. išlaidų (8781,82 Lt) sudarė M. B. priskaičiuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos nuo jo (t. 2., b. l. 152-153).

Įvertinus šią specialisto išvadą, negalima sutikti su apeliacinių skundų teiginiais, jog specialistės duoti paaiškinimai, jog tuo metu, kai dirbo M. B. UAB „duomenys neskelbtini“ negavo pajamų, tėra bendro pobūdžio išvada, kurią galima pritaikyti kiekvienam tuo metu įmonėje dirbusiam darbuotojui. Kadangi ši specialisto išvada vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog toks direktoriaus P. B. sprendimas buvo ekonomiškai nepagrįstas, nes tik didino sąnaudas, neduodant jokių pajamų, ir prieštaravo UAB „duomenys neskelbtini“, kaip pelno siekiančios įmonės, ir jos kreditorių interesams. Taigi nuteistajai M. B. nustatytas 3000 Lt atlyginimas, prieštaraujant ne tik bendrovės ekonominiams tikslams, bet ir kitų kreditorių interesams tik įrodo, kad nuteistieji turėjo tikslą gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą nei priklausytų ir taip siekė apgaule užvaldyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas.

Todėl apeliacinių skundų motyvai dėl M. B. darbo užmokesčio dydžio pagrįstumo, jo atitikimo UAB „duomenys neskelbtini“ finansinei būklei, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, prašydamas jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d., apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik prielaidomis, samprotavimais apie savo vadovavimo, darbo organizavimo patirties trūkumą ir pan., tačiau jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų byloje surinktus jo kaltę patvirtinančius įrodymus nepateikė.

Kolegijos nuomone, tai kad M. B. UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo fiktyviai, neabejotinai patvirtina ir tai, kad darbo sutartyje M. B. darbo vieta nebuvo apspręsta, nors abu nuteistieji parodė, kad M. B. realiai dirbo namuose. Priešingai nei apeliantai tvirtina skunduose, liudytojai B. P. ir R. P. tik patvirtino, kad M. B. neturėjo įmonėje jai skirtos darbo vietos, ją įmonėje matė tik keletą kartų atvykusią kartu su direktoriumi P. B., tačiau atliekant ją darbo funkcijas nematė niekada. Nors apeliaciniuose skunduose abu nuteistieji tvirtina, kad M. B. dirbo namuose ir darbo užmokestis jai buvo mokamas už išdirbtą laiką ir už atliktą konkretų darbą, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistųjų teiginius atmeta kaip prieštaraujančius bylos medžiagai ir juos vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistoji M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai įvardinti kokius darbus ji atliko, ji tik abstrakčiai ir paviršutiniškai paaiškino savo pareigybines nuostatas. Parodė, jog dirbdama bendrovėje UAB „duomenys neskelbtini“, ji ieškojo transporto priemonių, skambindavo broliui M. M., kad šis Italijoje paieškotų gamyklų, tačiau ar pagal jos surastus kontaktus buvo sudarytos sutartys, ar įmonė turėjo ūkinių sandorių, ji parodė nežinanti. Įmonės buhalterei ji nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos atliktą darbą. Taigi, M. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad faktiškai atliko pareiginiuose nuostatuose jai pavestas funkcijas ir uždavinius, t. y., realiai atlikto darbą UAB „duomenys neskelbtini“.

Apeliaciniame procese nuteistieji jau pradėjo teigti, kad 2008-07-28 buvo sudarytas kontraktas su (duomenys neskelbtini) dėl kuro briketų pirkimo, kurio kontraktą pasirašė UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas atstovas J. B.; 2008-12-18 sudarytos dvi sutartys su (duomenys neskelbtini) dėl durpių įsigijimo, kurias pasirašė jis pats; 2009-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl transporto paslaugų maršrutais (duomenys neskelbtini) suteikimo; 2009-03-09 – 2009-07-10 UAB „duomenys neskelbtini“ išrašė penkias PVM sąskaitas faktūras firmai „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo surasta tik M. B. darbo dėka, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad darbo užmokestis buvo mokamas už realiai neatliekamą darbą ir buvo suklastoti kaltinime nurodyti dokumentai. Tačiau šie skundų argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusios sandorius, gautas pajamas, nuteistosios M. B. darbo laikotarpiu, nėra. Be to, apeliantų nurodyti sudaryti sandoriai nepatvirtina fakto, kad minėtus darbus atliko būtent M. B., juolab, kad jie pasirašyti ne jos.

Be to, reikia įvertinti ir tai, kad M. B. nebuvo bedarbė, ji jau turėjo darbą ir tuo pačiu metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante. O kai papildomus darbus prisiima moteris, kuri laukiasi vaiko, kai tuo tarpu iki to ji tiek darbų nedirbo ir, turint galvoje, kad, laukiantis vaiko, medicina reikalauja kaip tik riboti darbo krūvį, jau kyla klausimas, ar ji realiai pajėgia dirbti tiek darbų. Ar nėra apgaulės elementų – valstybės apgaulės, siekiant iš valstybės nepagrįstai gauti daugiau socialinių išmokų. Nustatyta, kad M. B. nebuvo pateikusi rašytinio prašymo sutrumpinti darbo laiko grafiką ar sudaryti jai individualų darbo grafiką. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdavo pilną pamainą, t. y., po 8 darbo valandas kasdien. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008 m. balandžio-liepos mėn. bei 2011-08-18 dokumentų apžiūros protokolai UAB „duomenys neskelbtini“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008 m. balandžio-liepos mėn. ir 2009-10-30 specialisto išvada Nr. 5-3/92 patvirtina, jog pagal šiuos žiniaraščius M. B. darbo laikas per dieną per abi darbo vietas buvo didesnis nei 12 val., pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas.

Esant ankščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistųjų P. B. ir M. B. kaltės apgaule M. B. naudai įgijus didelės vertės turtinę teisę į svetimą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto - turtą, t. y., – motinystės (tėvystės) pašalpą (su pajamų mokesčiu) dalį – 47343,08 Lt ir įgijus didelės vertės svetimą turtą – motinystės pašalpą – 35876,91 Lt (be pajamų mokesčio), kuri iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto piniginių lėšų buvo išmokėta į nuteistosios M. B. sąskaitą banke.

Nors apeliantas P. B. skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kodėl jo veiksmuose nėra ir nusikaltimo numatyto BK 300 str. 1 d. požymių, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis tai sieja su tuo, jog tiek į darbo sutartį, tiek ir darbo užmokesčio ir darbo laiko žiniaraščius, kasos apskaitos dokumentus buvo įrašyti teisingi duomenys.

Iš esmės kolegija dėl nuteistojo P. B. kaltės, fiktyviai UAB „duomenys neskelbtini“ įdarbinant M. B. ir taip siekiant neteisėtai gauti iš valstybės socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpas jau pasisakė, t. y., pripažino įrodyta, kad teisės dokumentų turinys neatitiko tikrų faktinių aplinkybių apie darbdavio, atstovaujamo P. B., suteiktą M. B. darbą, jos darbinę veiklą, užmokesčio kaip atlygio už darbą gavimą, todėl papildomai nebesikartoja.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikro ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia tai, kad P. B., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius 2008-04-07 pagamino netikrą dokumentą – darbo sutartį, dėl M. B. priėmimo į pardavimų konsultantės-vadybininkės pareigas, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad M. B. 2008-04-08 priimta į darbą bendrovėje UAB „duomenys neskelbtini“, pardavimų konsultantės-vadybininkės pareigose, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai 3000 Lt darbo užmokestį, nustato darbo dienos trukmę 40 val. per darbo savaitę. Nustatyta, kad šios sutarties pagrindu, sutartas ir priskaičiuotas darbo užmokestis, t. y. draudžiamosios pajamos, turėjo įtakos socialinio draudimo įmokoms, t. y. motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui.

Taip pat bylos medžiaga liudija, kad P. B. suklastojo tikrus dokumentus: 2008-07-11 pranešimą Nr. 08-02 SL apie UAB „duomenys neskelbtini“ apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM), 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie 2008 m. II ketvirtyje M. B. (duomenys neskelbtini) gautas draudžiamąsias pajamas, t. y., kad M. B. (duomenys neskelbtini) už 2008 m. II ketvirtį gavo 6763,64 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 2298,28 Lt įmokų; 2008-10-13 pranešimą Nr. 08-03 SL apie UAB „duomenys neskelbtini“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM), 2008-10-13 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinę ataskaitą (forma SAMF4), 2008-10-13 pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM3SD), kuriuose nurodė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2008 m. III ketvirtyje M. B. (duomenys neskelbtini) gautas draudžiamąsias pajamas, t. y., kad M. B. (duomenys neskelbtini) už 2008 m. III ketvirtį gavo 1500,00 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 509,70 Lt įmokų.

Taigi nuteistasis P. B. iš anksto susitaręs su M. B., siekdamas, kad M. B. įgytų teisę neteisėtai gauti žymiai didesnę motinystės pašalpą, P. B. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus, ir pateikė neteisingus duomenis apie M. B. priėmimą į darbą UAB „duomenys neskelbtini“, priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, suteiktas motinystės (tėvystės) atostogas UAB „duomenys neskelbtini“, todėl pagal šiuos tikrovės neatitinkančius dokumentus suklaidino draudėjo apskaitą tvarkančią įstaigą – VSDFV Klaipėdos skyrių, dėl to buvo apskaičiuotas didesnis motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, negu M. B. būtų apskaičiuota pagal realiai gautas darbo pajamas iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aptartų įrodymų ir argumentų visuma patvirtina, jog P. B. veikė tiesiogine tyčia, jis suprato, kad neturėdamas teisės dokumentuose (darbo sutartyje, pranešimuose SODRAI) įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti.

Nors nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu neginčijo jam paskirtos bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, apeliantas prašė taikyti jam BK 54 str. 3 d. ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas, o teisinga bausmė yra tokia, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis.

P. B. nuteistas už vieno sunkaus (BK 182 str. 2 d.), vieno neatsargaus (BK 223 str. 1 d.) ir vieno nesunkaus (BK 300 str. 1 d.) nusikaltimų padarymą. BK 182 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, o BK 223 str. 1 d. ir BK 300 str. sankcijose numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Skundžiamu nuosprendžiu P. B. už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimo bausme, o už nusikaltimus, numatytus BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. jam paskirtos baudos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. B. už padarytą nusikaltimą bausmę, numatytą BK 182 str. 2 d. atsižvelgė ne į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, kai motinoms, kurios augina vaikus yra neskiriama laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-114/2013).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, P. B. anksčiau nebuvo teistas, jis nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, dviejų metų laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir tai yra pagrindas manyti, kad apeliantas nėra linkęs nesilaikyti įstatymų. Be to, bylos duomenys liudija, kad P. B. dirba, turi šeimą, kartu su sutuoktine M. B. augina du mažamečius vaikus. Nors apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog P. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, tačiau kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Bausmė privalo būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija priimdama sprendimą nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, mano, kad yra neteisinga bendrininkų grupe veikusiems asmenims ir siekusiems vieno tikslo, skirti skirtingas bausmes, t. y. nuteistajai M. B. skirti žymiai švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o P. B. pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nors apylinkės teismas M. B. pritaikydamas BK 54 str. 3 d. tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog paskyrus M. B. laisvės atėmimo bausmę vaikai liks be priežiūros, tačiau pažymėtina, kad P. B. taip pat yra tėvas, kuris beje ir išlaiko šeimą. Vien todėl skirti P. B. realią laisvės atėmimo bausmę, nes nuspręsta, kad vaikus gali prižiūrėti tik jų motina – M. B., o ne vaikų tėvas – P. B., kolegijos vertinimu, nėra teisinga ir tam tikrais aspektais pažeidžia jo kaip vaikų tėvo teises.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad P. B. yra tikslinga taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 182 str. 2 d. sankcijoje, t. y. už padarytą nusikaltimą gali būti paskirta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

P. B., pripažintą kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., nuteisti:

pagal LR BK 182 str. 2 d. pritaikius LR BK 54 str. 3 d., 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda subendrintina su pagal LR BK 223 str. 1 d. ir LR BK 300 str. 1 d. paskirtomis baudomis griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą galutinę 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Linas PauliukėnasEduardas Maškevičius