Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, dalyvaujant ieškovo S. B. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovėms J. B. ir Laimai O. R., jų atstovei advokatei V. Ž., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovėms J. B., Laimai O. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, - Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (institucija, teikianti išvadą, - VĮ Registrų centras), dėl pažeistų teisių gynimo, išlaidų dėl atliktų kadastrinių matavimų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pateikus patikrai kadastro bylą bus atlikti visi teisės aktais reglamentuoti veiksmai, bylą, joje esančius duomenis patikrins specialistai. Šiuo metu tokių tikrinimų jie neatliko, tačiau atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo metu su kadastrinių matavimų byla nėra pateikti visi būtini duomenys/dokumentai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 punkte. Paaiškino, kad pagal bylos duomenis nematyti, kad sklypui būtų nustatyti servitutai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys – ieškovas S. B. ir atsakovės J. B. bei L.O. R. – yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Ieškovo S. B. užsakymu G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonė atliko minimo žemės sklypo kadastrinius matavimus bei suformavo kadastrinių matavimų bylą.

Ieškovas prašo suteikti jam teisę be atsakovių sutikimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos suderinti 2013 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo parodymo aktą ir žemės sklypo planą, parengtą G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės, suformuoti žemės sklypo, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pateikti ją tikrinti ir tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pateikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centras kadastro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrą ir registro duomenų įrašymui į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registrą, priteisti iš J. B. 941,00 Lt už atliktus kadastrinius matavimus, priteisti iš L. O. R. 945 Lt už atliktus kadastrinius matavimus.

Atsakovės pareikštą ieškinį prašo atmesti, nurodydamos, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami visų sklypo bendrasavininkų sutarimu. Atsakovas siekia atlikti sklypo kadastrinius matavimus, ketindamas ateityje atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, - vienas išsiėmė sklypų padalijimo sąlygas, jų net neteikė bendraturtėms. Atsakovės nurodė iš esmės neprieštaraujančios tam, kad turėtų būti atlikti sklypo kadastriniai matavimai, sutiktų, kad ir kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos būtų pasidalintos, tačiau, jų teigimu, visi veiksmai turėtų būti atliekami derinant šalių pozicijas. Atsakovės taip pat pabrėžė, kad J. B. yra pasirašiusi žemės sklypo planą, sumokėjusi dalį kadastrinių matavimų atlikimo išlaidų.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15 p. numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją (15.1. p.), keičiant įregistruotų Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, išskyrus šių Nuostatų 54¹.3 punkte nurodytus atvejus (15.2 p.), perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose (15.4 p.), žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant (15.6. p.).

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojo G. K. parodymais, rašytiniais įrodymais (G. K. tyrinėjimų ir projektavim įmonės PVM sąskaita – faktūra, kvitas) nustatyta, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ieškovo S. B. iniciatyva ir užsakymu, jam ateityje siekiant atsidalinti nuo bendraturčių.

Tvarka, kurios laikantis atliekami kadastriniai matavimai, įvirtinta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose. Nuostatų 32 numato, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui ar jo įgaliotam atstovui (32.1.1 p.). Atsakovės J. B. ir L.O. R. yra ginčo žemės sklypo bendraturtės, todėl pagal paminėtą reglamentavimą jų arba jų įgaliotų asmenų dalyvavimas ženklinant sklypo ribas vietovėje yra privalomas. Nuostatuose jokių išimčių dėl savininkų nedalyvavimo paženklinant žemės sklypą vietovėje nenumatyta.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nei vienai iš atsakovių nebuvo pranešta apie matavimus ar žemės sklypo ribų vietovėje ženklinimą. Pats ieškovas Utenos rajono apylinės teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad kadastriniuose matavimuose nebuvo nei vienas iš savininkų. Ieškovas taip pat nurodė, kad G. K. davė žemėlapį, o matavo su rulete ir riboženklius kalė patys. Liudytoja apklausta Z. R. paaiškino, kad tuo metu, kai į ginčo sklypą buvo atvykęs matininkas, dirbo darže. Jos teigimu, atvykęs matininkas tik pabėgiojo, pažiūrinėjo ir išvažiavo. Kad atliekant geodezinius matavimus nei vienas iš bendrasavininkų nebuvo kviestas ir nedalyvavo patvirtino ir liudytoju apklaustas pats G. K., kuris nurodė, kad atlikdamas matavimus vaikštinėjo su ,,bliūdu“. Bendrasavininkų nereikėjo, kadangi aplink visuose sklypuose matavimai jau anksčiau atlikti. Kaip jau minėta, tokie liudytojo teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja Nuostatų 32.1.1 p. reikalavimams. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro Nuostatų 32.1.1.1 p., jeigu žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestiniai asmenys, t.y. gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme, kviečiami tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės yra ne ,,kviestiniai asmenys“ Nuostatose pateiktų sąvokų prasme, o sklypo, kuris buvo matuojamas, savininkės.

Pažymėtina, kad liudytojo G. K. teiginiai dėl to jog bendrasavininkų dalyvavimas nebuvo būtinas, prieštarauja jo paties pildytuose dokumentuose nurodomiems faktams – t. I, b.l. 17 esančiame Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, kurį pildė G. B. K., nurodoma, kad žemės sklypo ribas paženklino atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo G. K. tyrinėjimų ir projektavmo įmonės vadovas G. K., vadovaudamasis laikinu žemės sklypo planu. Taip pat nurodoma, kad buvo kviestos Laima O. R., J. B., tačiau vėlgi, kaip teismo posėdyje nurodė pats liudytojas, bendrasavininkėms kviestos nebuvo.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas L. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atliekant matavimus vietoje privalo dalyvauti žemės sklypo savininkai.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2013-09-05 akte nurodyta, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku (t. I, b.l. 17). Servitutas nurodytas ir Žemės sklypo plane (t. I, b.l. 18). Liudytojas G. K. parodė, kad servitutas pažymėtas jo iniciatyva. Ieškovas po posėdžio, kuriame liudytoju apklaustas G. K., pateikė, kaip pats paaiškino, iš G. K. 2015-01-09 gautą grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktą ir žemės sklypo abrisą, kuriuose, ieškovo teigimu, pažymėtas servitutinis kelias. Ieškovas pateikė minimo akto kopiją, kurioje matosi aktas, užpildytas iki 5 punkto. Teisme gauta V. B., J. B., S. B., R. R. ir V. B. nuosavybės teisių atkūrimo bylos patvirtinta kopija. Byloje yra pilnai užpildytas ir pasirašytas 1998-04-02 Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas (po aktu yra ir paties S. B. parašas), kurio 3 punkte nurodoma, kad į ginčo sklypą yrą įsiterpusios šios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos – III kategorijos privažiavimo keliukas į kapines 4 m. pločio, kuris sudaro 0,04 m. plotą. To paties akto 7 punkte nurodyta, kad žemės sklypui nustatytų servitutų nėra. Su ieškiniu pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose apie ginčo žemės sklypą jokių žymų apie servitutus ginčo sklypui taip pat nėra.

Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (LR CK 4.124 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sklypo bendraturčiai būtų sudarė kokius nors sandorius dėl servituto, teismų sprendimų dėl servituto ginčo sklype nėra, administraciniu aktu servitutas ginčo sklypui taip pat nėra nustatytas.

Tokiu būdu darytina išvada, kad servituto nurodymas plane neatitinka faktinės situacijos.

Iš išdėstyto matyti, kad atliekant matavimus vietoje nebuvo laikytasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, pažeistos procedūros, dokumentuose, kuriuos bendraturtės atsisako pasirašyti, užfiksuoti duomenys neatitinka faktinės situacijos.

Viso teismo proceso metu atsakovės rodė iniciatyvą, kad padaryti pažeidimai būtų pašalinti, visiems dalyvaujant būtų atlikti pakartotiniai matavimai. Nepateikta jokių įrodymų, kad sklypo bendraturtės būtų atsisakę bendradarbiauti, neatvykę kviečiamos ar kitais būdais trukdę/vilkinę kadastrinių matavimų atlikimą.

Teismas sprendžia, kad, įvertinus padarytus pažeidimus, nustatytus matininko parengtų dokumentų trūkumus, ieškovo reikalavimas atlikti ieškinyje nurodomus veiksmus be bendraturčių sutikimo atmestinas.

Kaip nustatyta, visų kadastrinių matavimų darbų iniciatorius, užsakovas buvo ieškovas, jis tokią teisę turi, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti iš kitų atsakovių padengti jo iniciatyva ir užsakymu atliekamų darbų išlaidas. Įstatymai suteikia teisią bendraturčiui atsidalyti, atlikti bendrąj adaline nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimus. Tačiau tai vienas iš bendraturčių atlieka savo rizika. Nėra įstatyminio pagrindo, įpareigojančio bendrasavininkus padengti vieno iš jų patiriamas išlaidas, įgyvendinant įstatymuose jam suteiktas teises.

Dėl išdėstyto atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių jo išlaidas, patirtas atliekant sklypo kadastrinius matavimus.

Atmestus ieškinį, iš ieškovo valstybės biudžeto naudai priteistina 11,25 eurų (vienuolika eurų ir 25 ct) teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Į valstybės biudžetą priteistą sumą (įmokos kodas, mokant už išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo kvitas turi būti pristatytas Utenos rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,25 eurų (vienuolika eurų ir 25 ct) teismo patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.