Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos nutarimu, jį apskundė Komisijai, kuri Sprendimu skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

Akcentuoja, kad aplinkybė, jog Komisijos priimtas sprendimas gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti jo pažeistą teisę ir teisėtą interesą.

Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 3 papunktyje nustatyta, kad Komisija, tenkindama skundą, turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą, o pareiškėjas skunde nurodė, kokį teisės pažeidimą, pažeidžiantį pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, yra padaręs viešojo administravimo subjektas, todėl Komisija ne tik turi teisę, bet ir pareigą įpareigoti Tarybą įvykdyti jai įstatymu nustatytą pareigą.

Atsakovės vertinimu, Komisija pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, pasiūlydama pareiškėjui skundą teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje.

ESO teigimu, atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tinkamai, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, nepažeisdama nei VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei kitų pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų. Pareiškėjo skunduose, pateiktuose tiek Komisijai, tiek teismui, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad Tarybos nutarimas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21RE-735(AG-731/03-2023), kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas su 2023 m. rugpjūčio 8 d. skundu kreipėsi į Tarybą, prašydamas įpareigoti ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą iki bus tinkamai įvykdytos šios sąlygos: iki ESO Tarybai nepateiks, o Taryba Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtins teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, kurie, be kita ko, turi apimti bei įvertinti vartotojų potencialiai patirtinus papildomus kaštus, kuriuos vartotojai patirs dėl to, kad jiems diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą; iki ESO visiškai neužbaigs vystyti išmaniojo apskaitos prietaiso ir vartotojo techninės sąsajos, leidžiančios išmaniajam apskaitos prietaisui praktiškai, o ne teoriškai, beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.

Taryba nutarimu pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nutarime konstatavo, kad Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 48 straipsnio nuostatomis, ESO yra įtvirtinta pareiga užtikrinti išmaniosios apskaitos sistemų diegimą bei vykdyti išmaniosios apskaitos sistemų įrengimą, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia išmaniosios apskaitos sistemų diegimo teisėtumo ir pagrįstumo, išmaniosios apskaitos diegimo procesas negali būti stabdomas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos nutarimu, Komisijai pateikė 2023 m. spalio 9 d. skundą, prašydamas panaikinti Tarybos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir įpareigoti Tarybą pašalinti teisės pažeidimą – įpareigoti ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d. skunde Tarybai pareiškėjo nurodytos sąlygos.

Komisija Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatuodama, kad pareiškėjo reikalavimai iš dalies yra susiję ir su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu), o tokių priemonių taikymas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Nurodė, kad iš skundo ir skundžiamo Tarybos nutarimo turinio matyti, jog skundas yra susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimu, o su viešojo intereso gynimu, nes yra siekiama, kad Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuris darytų įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Komisijos vertinimu, tokio pobūdžio nutarimas būtų laikomas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo, o sprendimas būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisijos vertinimu, ji iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų Įstatyme jai nustatytos kompetencijos ribas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje nesiekia, jog teismas išspręstų ginčą dėl teisės, t. y. pareiškėjas teismui neginčija Tarybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad ginčą dėl teisės pirmiausia išnagrinėtų Komisija. Atsižvelgdama į pareiškėjo skundą, juo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija šioje byloje vertins tik Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertindama Tarybos nutarimo ir su juo susijusių atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai (1 dalis). Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (2 dalis).

Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami VAĮ ir Tarybos nustatyta tvarka.

VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Taisyklių 54 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu Komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, teisės aktuose jokių išimčių nagrinėjant skundus dėl Tarybos priimtų sprendimų (nutarimų) nenustatyta, priešingai, yra nurodyta alternatyvaus skundo nagrinėjimo galimybė, t. y. pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar jis nesutikdamas su Tarybos priimtu sprendimu (nutarimu) pirmiausia kreipsis į Komisiją, ar iš karto į teismą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su skundu į Tarybą kreipėsi nesutikdamas su ESO pateiktu atsakymu dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo. Tokių skundų nagrinėjimas priskirtas Tarybos kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikytinas administraciniu sprendimu. Toks sprendimas, kaip jau buvo minėta, pareiškėjo pasirinkimu gali būti skundžiamas tiek Komisijai, tiek ir teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra aiškiai pasirinkęs, t. y. jis siekia, kad jo ginčą pirmiausia išnagrinėtų Komisija.

Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija nustatyta Įstatymo 5 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, jog Komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą pažymi, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepriskirtinas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose nurodytiems ginčams. Teisėjų kolegija nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, nes, kaip matyti iš skundo, jis į Tarybą kreipėsi būtent dėl savo pažeistų teisių gynimo, ir Tarybą, išnagrinėjusi jo individualų skundą, priėmė jam nepalankų sprendimą (nutarimą), kurį pareiškėjas siekia apskųsti.

Šiame kontekste paminėtina ir administracinių teismų praktika, kuri taikytina ir Komisijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, konstatavo, kad tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo skunde teismui suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas siekia pasinaudoti įstatyme nustatyta teise ginčą spręsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Komisijoje. Nenustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisės aktuose įtvirtinti tokio pasirinkimo ribojimai, ši pareiškėjo teisė turi būti užtikrinama.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą Komisijos kompetenciją bei atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjo keliamą ginčą, jo pobūdį, sprendžia, kad Komisija nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarybos nutarimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus teismo įgaliojimus, Komisijos Sprendimas panaikinamas ir Komisija įpareigojama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21RE-735(AG-731/03-2023) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjo 2023 m. spalio 9 d. skundo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. O3E-1274 priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.