Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-39-1142/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
1-39-1142/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48526-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
S. M. B.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-39-1142/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48526-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,sekretoriaujant Danutei Šolinskienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nukentėjusiajam S. M. B. (nuotoliniu būdu), jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 25 MGL (3 250 litų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. mušdamas nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t. y. 2022 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), M. B. tyčia vieną kartą spyrė automobilyje Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės keleivio sėdynės sėdinčiam S. M. B. į kairįjį petį, tuo padarydamas kairio žastikaulio priekinį išnirimą su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu ir tai nukentėjusiajam S. M. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad iš vakaro su S. kartu baliavojo ir tarp jų kilo konfliktas, nes jis buvo apkaltintas pinigų vagyste. Jį išsivežė policija. Naktį jis grįžo namo, o jo žmona buvo likusi pas S. Jis neturėjo mašinos raktų, todėl sutikęs T. paprašė, kad šis pavežtų jį į (duomenys neskelbtini). Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) jie sustojo prie namo, prie kurio galima privažiuoti dviem įvažiavimais (nuo parduotuvės pusės ir iš kitos pusės). Jie atvažiavo ir sustojo iš galo. Ten jau stovėjo ir P. mašina Audi A3. P. A. sėdėjo vairuotojo pusėje ir nebuvo išlipęs iš automobilio, jie stovėjo 45 laipsnių kampu, galu į juos (atvažiavusius). M. M. buvo dešinėje pusėje atsirėmęs į namą, ties keleivio puse, kurioje buvo S. Tarp mašinų buvo apie 10-15 metrų tarpas. Jam išlipus iš automobilio, iš kito automobilio išlipo S., pradėjo eiti link jo ir jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Tuo metu S. svyravo ir griuvo nugara atgal. Griuvimo momentu nuo automobilio S. buvo nutolęs apie 3-4 metrus, o tarp jų tuo metu buvo 2-4 metrų atstumas. Jokių tiesioginių smūgių S. jis nesudavė. Negali tiksliai pasakyti, ar tuo metu kai griuvo S. judėjo, ar stovėjo. S. virto atgal, atsisėdo. (Pacitavus 2023 m. kovo 23 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolą, t. 2 b. l. 94) parodė, kad S. svyravo, o jis ėjo ištiesta ranka į S., bet jo nestūmė ir nelietė. S. svirduliuodamas ėjo link jo, tada griuvo. Tuo metu kai S. virto jis pristojo. Po to iš karto per kelias sekundes iš namo atbėgo S. sugyventinė A., R. J., žmona R., visi pradėjo šaukti. S. virto tuo tarpu kai jie visi ėjo iš namo link lauko. Apvirtęs S. šaukė, klykė „ai“. S. pats atsistojo. Jie visi šaukė vienas ant kito, tada jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po įvykio jis tarėsi su S. dėl pinigų sumokėjimo, bet tai darė ne dėl to, kad kažką būtų jam padaręs, o dėl to, kad jautė spaudimą iš giminių. Be to, jam buvo gaila S., nes jam tuo metu buvo sunku. Tada jo finansinė padėtis būtų leidusi jam duoti pinigų S.. Taip pat nurodė, kad anksčiau S. neblaivus buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu susižalojo kairę ranką, tačiau kaltę dėl šio įvykio prisiėmė jo brolis M. B.. Dėl civilinio ieškinio pasisakys gynėjas. Jis dirba statybose pagal individualią veiklą. Būna, kad uždirba 3 000-4 000 Eur per mėnesį, būna, kad ir 3-4 mėnesius visai nedirba, tai priklauso nuo sezono, nuo oro sąlygų. Daug jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs, nes neturėjo galimybės, jo sąskaitas yra areštavę antstoliai. Be to, jis turi išlaikyti 10 metų dukrą iš kitos santuokos. Kreditorių neturi, turi keletą mašinų, savo nekilnojamojo turto neturi, gyvena sesės name.

Nukentėjusysis S. M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. lapkričio 17-19, tiksliai datos nepamena, iš vakaro tarp jo ir M. B. buvo kilęs konfliktas, buvo iškviesta policija. Kitą dieną ryte pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo M. M., kuris pas jį buvo palikęs telefoną. Jie kartu išėjo į lauką parūkyti, jis pats atsisėdo į namo kieme stovinčią P. A. mašiną Audi. Atsisėdo į šio automobilio priekinę keleivio vietą, galimai sėdėjo pasisukęs į P. P. sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, o M. stovėjo lauke šalia automobilio. Sėdėdamas automobilyje jis pajuto smūgį ir kažkokiu būdu staiga atsirado ant žemės bei pamatė M. B.. Negali pasakyti, ar automobilio durelės tuo metu buvo atidarytos, ar uždarytos. Skausmas buvo labai stiprus, skaudėjo kairės pusės petį. Jautė tik vieną smūgį. Skausmą pajuto spyrio metu, bet kai buvo ant žemės irgi jautė labai didelį skausmą. Jam yra išlikęs pirminis supratimas, tas toks stiprus smūgis buvo suduotas tuo metu, kai jis sėdėjo mašinoje. Vėliau iš A., kuri viską matė iš balkono, ir M. sužinojo, kad jam buvo spirta koja. Nežino, kaip M. atsirado prie jo automobilio. Po to M. dar kažką šūkavo. Po to atbėgo jo sugyventinė A., kuri partempė jį į vidų ir iškvietė greitąją. Taip pat į lauką buvo atbėgusi R. Pripažįsta, kad tuo metu jis buvo neblaivus, todėl pasakoja tik tas aplinkybes, kurias prisimena. Įvykį matė A., turėjo matyti P. A., nes sėdėjo kartu, ir M. M., kuris buvo lauke, taip pat ir pats M. Po įvykio apie tai kalbėjo su M. M., kuris jam pasakojo, jog jam sėdint keleivio pusėje, P. sėdint už vairo, M. pamatė ateinantį M. B. su šypsena, tada atsidarė durys ir jis spyrė iš kojos bei išmetė iš mašinos. Jo sugyventinė padarė šio pokalbio garso įrašą. Mano, kad M. taip galėjo pasielgti dėl praeito vakaro įvykių. Jis iš karto į policiją nesikreipė dėl to, kad jie su M. yra pusbroliai, todėl iš pradžių buvo prašoma kompensuoti gydymo išlaidas, bandoma susitarti. Kai pamatė, kad M. visiškai nereaguoja, nusprendė rašyti pareiškimą. Po pareiškimo parašymo taip pat bendravo su M., vis dar bandė susitarti. Iki šio įvykio jis nėra turėjęs peties traumų. Vieną kartą, gal tais pačiais metais arba metai iki įvykio, kreipėsi į medikus po rankų lenkimo varžybų dėl dešinės rankos patemptų sausgyslių, bet tada nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. Daugiau traumų nėra patyręs. 2021 m. gruodžio 17 d. jis buvo paskolinęs savo automobilį BMW broliui M. B., kuris buvo patekęs į eismo įvykį. Civilinį ieškinį palaiko. Pateikti vaistų kvitai yra susiję su trauma. Kuro kvitų neturi, nėra jų išsaugojęs ir į bylą neteiks. Įvykio metu jis vykdė individualią veiklą statybų srityje, jokioje įmonėje tuo metu nedirbo. UAB „K.“ jis dirbo tik apie 3 mėnesius. Po įvykio individualios veiklos nebevykdė ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Negali detaliau paaiškinti kaip skaičiuoja negautas pajamas, jam atrodo, kad jas apskaičiavo pagal savo pajamų deklaracijas. Neturtinė žala jam pasireiškė tuo, kad negalėjo dirbti, patyrė neigiamų psichologinių dalykų, naktinių nemigų, buvo sunku grįžti atgal į gyvenimą, iki šiol jaučia traumos pasekmes, sunku kaire ranka ką nors kelti į viršų. Dėl to savo patirtą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur. Šiuo metu gydymas nebėra taikomas. Dabar jis dirba betonuotoju, vairuoja traktorių ir su pultu purškia betoną.

Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiojo S. M. B. sugyventinė. 2022 m. lapkričio 19 ar 17 dieną, tiksliai nepamena, jie buvo namuose ir apie 12 val. į jų kiemą atvažiavo S. draugai P. A. ir M. M.. S. išėjo į kiemą. Tuo metu namuose buvo ji, R. J. ir R. B.. S. tą dieną buvo girtas, todėl ji išėjo į balkoną parūkyti bei pažiūrėti S. Būdama balkone matė, kad jos sugyventinis sėdi automobilyje, tikslios jo sėdėjimo padėties nematė. Pamatė, kaip M. B., pareidamas pagal namo šoną, atidarė mašinos keleivio pusės dureles, kur sėdėjo S., ir spyrė S. į ranką. Smūgis buvo koja į priekį. Ji pati tiesiogiai matė patį spyrį. Tikslios vietos, kur jis pataikė, matyti negalėjo, bet tikrai tai buvo ranka, nes žmogus į namus grįžo „be rankos“. M. M. taip pat galėjo viską matyti, nes stovėjo automobilio priekyje iš vairuotojo pusės. Balkonas yra antrame aukšte. Tikslaus atstumo nuo balkono iki mašinos įvardinti negali. Balkone ji buvo viena, o kambaryje buvę asmenys nieko nematė, nes per langą iš kambario nėra galimybės matyti kas vyksta po balkonu. Pamačiusi spyrį, ji iš karto bėgo į apačią, M. žmonai ir R. dar pasakė, kad M. įspyrė S. Kol nubėgo į apačią, S. jau sėdėjo vidury kiemo pasiėmęs kairę ranką, nors iš namų buvo išėjęs sveikas. M. kieme spjaudėsi, skeryčiojosi, šūkavo, negražiais žodžiais kalbėjo ant jos, grasino R. Jiems keturiems su S. nuėjus atgal į namus, M., kaip jai atrodo, išvažiavo. Buvo iškviesta greitoji, policija. Po įvykio ji įrašė S. pokalbį su M. M., kai šie kalbėjosi apie įvykį, taip pat įrašė S. pokalbį su M. B., kuris paskambino norėdamas susitarti. Ji pati girdėjo šių pokalbių turinį. Garso įrašus darė dėl savo asmeninės ramybės. Iki šio įvykio jos sugyventinis jokių traumų neturėjo. Tų pačių metų liepos 2 d. po rankų lenkimo varžybų jis buvo patyręs dešinės rankos traumą, bet tai buvo dešinės rankos raumenų uždegimas. Tų pačių varžybų metu su kaire ranka jis laimėjo. 2021 m. S. avarijoje su BMW nedalyvavo, kiek jai žinoma, automobilį vairavo M. B..

Liudytojas P. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. lapkričio 19 d. apie pietus su broliu M. M. automobiliu Audi A3 nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefoną iš S. B., kurį jo brolis iš vakaro buvo palikęs. Jiems atvykus S. išėjo į lauką. Atėjus S., jo brolis iš priekinės keleivio pusės išlipo į lauką ir į šią keleivio vietą atsisėdo S. Automobilyje jis sėdėjo pasisvėręs į priekį, jų pokalbis truko apie 5 min. ir jis visada buvo tokioje pačioje padėtyje. Jis pats tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje, o jo brolis buvo lauke. Jiems su S. sėdint ir kalbant automobilyje, iš kažkur ties keleivio durelėmis atsirado M. B. ir įvyko konfliktas. Jis pats nematė, iš kur ir kaip atėjo M., jį pamatė tik tada, kai šis atėjo prie automobilio. M. buvo ties ta vieta, kur sėdėjo S. Tiksliai negali pasakyti, ar durelės buvo atidarytos. Jiems sukonfliktavus, jis išlipo ir apėjo aplink mašiną, tai buvo sekundžių klausimas. Kol jis išlipo ir apėjo aplink automobilį, S. jau gulėjo ant žemės, atrodo ant nugaros, o M. toliau šaukė. M. tuo metu buvo priešais S., apie poros metrų atstumu. Nežino kaip S. atsidūrė ant žemės, jis pats to nematė ir nebandė išsiaiškinti, kaip S. atsidūrė ant žemės. Nematė, kad kažkas suduotų, tik M. kalbėjo pakeltu tonu. M. dar kažką pasakė, o S. atsistojo ir paėjo į šoną. Po to į lauką išėjo S. draugė ir dar kažkas, dar įvyko apsižodžiavimas ir viskas baigėsi. S. tupėjo susiėmęs už kairės rankos, sakė, kad skauda. Visas veiksmas labai greitai įvyko. Šį konfliktą galėjo matyti jis, jo brolis ir S. su M. Tuo metu aplink kieme stovėjo tušti automobiliai, kurie buvo to paties namo gyventojų. Jis ne kartą yra buvęs šiame kieme, todėl gali atpažinti ten stovinčius automobilius. Jis nepastebėjo, kad tuo metu būtų privažiavęs kitas automobilis ir mano, kad jokių kitų automobilių nebuvo. Jo automobilis stovėjo ties namo kampu, todėl iš namų sunkiai būtų galima jį matyti. Prie buto yra balkonas, iš automobilio buvo galima matyti jo rėmą ir kontūrus. Jis nepastebėjo, ar tuo metu kas nors buvo balkone. A. G. ir kitus asmenis pamatė tik tada, kai jie išėjo į lauką. Tiek su M. B., tiek S. B. yra draugai. Yra girdėjęs, kad kažkada S. buvo apsivertęs su automobiliu BMW.

Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, kartu su broliu P. A. važiavo pas S. B. į (duomenys neskelbtini) pasiimti telefoną, kurį ten buvo palikęs. Atvažiavus jis nuėjo pas S. ir pasiėmė telefoną. Matė, kad S. yra neblaivus. Kai jis S. pasakė, kad atvažiavo kartu su broliu, šis sugalvojo išeiti į lauką su juo pasikalbėti. Išėjęs į lauką S. įsėdo į mašiną, tiksliau į priekinę keleivio pusę šalia P. ir jie pradėjo tarpusavyje kalbėtis. Jo brolis tuo metu buvo mašinoje prie vairo, o jis stovėjo atsistojęs lauke vairuotojo pusėje, prie vairuotojo durelių, praktiškai atsirėmęs prie lango. Automobilis stovėjo priekiu į namo pusę. Jie kalbėjosi, langas buvo atidarytas. Tuoj pasirodė M., kuris atėjo į kiemą nuo keliuko (nuo žvyrkelio). M. ėjo tiesiai link durelių, kur sėdėjo S., nes matyt matė, kad jis ten sėdi. Durelės tuo metu buvo uždarytos. Jis matė, kaip M. atidarė duris ir iš karto vieną kartą spyrė. Šis spyris buvo į mašinos vidų, į S. pusę, koja į priekį. Tiksliai nežino, su kuria koja spyrė ir kur pataikė. Spyrio metu M. stovėjo per durelių atstumą. Po to M. ištempė S. iš mašinos, keletą kartų užsimojo ir tuo viskas baigėsi. Jis pats dar per automobilio galą priėjo prie S., gulinčio ant nugaros, norėjo paduoti ranką, padėti atsistoti, bet jis pradėjo šaukti, kad ranka lūžo ar kažką tokio. S. buvo pusiau atsisėdęs, pusiau atsirėmęs ir prisilaikė ranką, sakė, jog lūžo ranka. M. buvo prie pat, šalia stovėjo. Tuo metu balkone buvo S. sugyventinė A., jis ją ten matė, nes ji po visko pradėjo šaukti. Nuo jų iki balkono 10 metrų atstumo tikrai nebuvo. Dar buvo R. J., bet jis buvo gerai „pabaliavojęs“. Dar matė M. žmoną R. B.. Juos jis matė kambaryje tuo metu, kai atvažiavęs atėjo pas S. Tuo metu kai M. priėjo prie automobilio iš galo nieko nebuvo privažiavę, buvo tuščia iki pat įvažiavimo. Jis tai matė, nes kaip tik buvo pakėlęs galvą pasisveikinti su ateinančiu M. Yra girdėjęs apie BMW avariją, bet kas vairavo nežino. Vėliau apie įvykį telefonu kalbėjo su S. ir žino, kad jo sugyventinė šį pokalbį yra įrašiusi. (Pacitavus kitų objektų apžiūros protokolo dalį, t. 1 b. l. 148-149) parodė, kad ten užfiksuota jo kalba.

Liudytoja J. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio, kurio tikslios dienos nepamena, bet tai buvo prieš porą metų rudens pabaigoje, lapkričio mėnesį, metu ji atvyko į šalia esančią vietą, kurią jai buvo nurodžiusi jos draugė R. Prieš tai ji su R. susirašinėjo, ji labai painiai jai rašinėjo, prašė atvažiuoti parvežti namo arba atvežti skystį rūkymui. Ji nusprendė, kad reikia R. parvežti namo. Atvažiavusi skambino R., bei ji nekėlė, todėl ji tiksliai nežinojo, ar atvažiavo į tinkamą vietą iki kol nepamatė M. Ji M. pamatė tiesiai prieš save daugiabučio kieme. Jis ėjo iš dešinės pusės link to daugiabučio kiemelio, o ji tuo metu žiūrėjo, ką jis daro ir tuo pačiu ieškojo R. Ji pati tuo metu stovėjo pakelėje prie pagrindinės gatvės. Ji viską stebėjo per žolynėlio atstumą, galėjo būti apie 10 metrų, matomumas buvo geras. Į kiemą nebuvo įvažiavusi ar įėjusi. Po to iš kitos mašinos (tamsios spalvos), kurios ji nepamena, keleivio pusės išlipo kitas vyras, kurio ji nepažįsta. Kiek toje mašinoje buvo žmonių ji nematė. M. tuo metu buvo netoli tos mašinos. Tada iš kitos mašinos išlipęs vyras ėjo aplink mašiną iš galo link M., kuris tuo metu stovėjo iš vairuotojo pusės prie automobilio galo. Tuo pačiu metu jie vienas ant kito šaukė ir gestikuliavo. Tada ji dar labiau atkreipė į juos dėmesį. Jie konfliktavo ir šūkavo. Konflikto metu tas žmogus, kuris buvo priėjęs prie M., ar tai paslydo, ar tai girtas susvirduliavo ir nukrito ant nugaros. Jis paslydo ir nukrito vairuotojo pusėje. Ji nematė M. fizinio kontakto su tuo žmogumi, kuris buvo prie jo priėjęs. Tada iš laiptinės išbėgo žmonių, koks jų kiekis negali įvardinti, bet jai atrodo, kad tai buvo moteris, vyras ir tarp jų pamatė R. Iš visų žmonių ji pažinojo tik M. ir R. Prie nuvirtusio žmogaus pribėgo vienas iš tų žmonių, kurie išbėgo iš laiptinės. R. pribėgo prie M., jie pradėjo pyktis. Tada ji dar bandė skambinti R., bet ji nebekėlė ragelio, todėl ji tame pačiame kelyje apsisuko ir išvažiavo. Ji nežino, ar R. matė, kad ji buvo atvažiavusi. Paskui R. jai parašė, kad viskas gerai ir tuo viskas pasibaigė.

Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino, jog buvo sužalotas S. B., tačiau nelabai ką prisimena, nes buvo vartojęs daug alkoholio. Jis tuo metu buvo pas S. B. svečiuose (duomenys neskelbtini), gatvės nežino. Iš viso tuo metu kambaryje jie buvo trys – jis, R. B. ir A. G.. Pamena kai A. G. buvo balkone ir sušaukė, kad atvažiavo M. ar kažką tokio. A. balkone buvo viena, o jis ir R. tuo metu buvo kambaryje, iš ten jis nematė atvažiavusio automobilio. Tikrai pamena, kad kambaryje jis sėdėjo su R. Jis pats įvykio nematė, iš buto su kitais į lauką išėjo tik vėliau. Išėjęs suprato, kad kažkas įvyko, nes pamatė M. ir S. ant žemės. Kiek jam pasakojo, S. buvo sužalotas iš mašinos. Daugiau nieko neprisimena.

Liudytoja R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji buvo kartu su A., S. ir R. Tuo metu atvažiavo M. su P. M. atėjo į kambarį pasiimti telefono, tada S. su M. išėjo į lauką. Kambaryje jie liko trise su A. ir R. Kažkuriuo momentu A. atsistojo prie lango pasižiūrėti, ar S. neišvažiuos. Atsistojusi prie lango ji sušaukė, kad ateina M. Prieš tai vakare S. su M. buvo susipykę. Balkone ji nebuvo. Kai sušaukė, ji iš karto išbėgo į apačią į lauką, tada ir ji greitai apsiavė batus ir išėjo, o R. išėjo paskui ją. Apačioje tarpdury, pirmame aukšte jau einant į laiptinę, jie sutiko A. su S. Ji A. paklausė kas nutiko, nes S. dejavo, kad skauda ranką. Ji pasakė, kad tikriausiai jie susimušė. Jie nuėjo į vidų, o ji išbėgo pas M. Su M. susiginčijo, tada jis supykęs išvažiavo, o P. su M. toliau sėdėjo mašinoje. Ji priėjo prie P. mašinos, atsitūpė prie jo durelių ir paklausė, kas įvyko. P. pasakė, kad nieko nesuprato, susirėkavo ir M. išvažiavo. Tada ji nuėjo į kambarį, kur S. su A. sėdėjo ant lovos. S. dejavo, kad jam skauda ranką, ji paklausė, kas buvo. A. kartojo, kad jie tikriausiai susimušė, S. tik dejavo, kad jam skauda ranką ir nieko nesakė. Tada A. skambino į greitąją ir liepė jiems su R. išvažiuoti. Tada ji su taksi išvažiavo namo. Paties konflikto ji nematė. Prieš tai ji susirašinėjo su drauge J. Š. per „Messenger“, lyg ir prašė jos atvažiuoti parvežti ar atvežti parūkyti, vėliau vėl nebevežti, bet tuo metu jos smegenys jau buvo „susipynusios“. Šio susirašinėjimo šiuo metu ji neturi. Ji nematė, kad draugė buvo atvažiavusi, nes bėgo tiesiai pas M. Vėliau su ja kalbėjo ir ji sakė, kad matė tą įvykį. Žino, kad jos automobilis stovėjo tiesiai į Audi automobilį, kuriuo buvo atvažiavę du broliai. Draugė jai pasakojo, kad matė, kaip M. atėjo, S. išlipo, jie kažką rėkavosi, kažkas ten buvo, mojavo rankomis ir S. paslydo. Po to išbėgo A., ji ir visi kiti. Po įvykio ji šiek tiek pamiegojo, vėliau parašė draugei žinutę, kad viskas gerai. Ji nežino, ar po įvykio M. kalbėjosi ir derėjosi su S. Kažkada jie buvo susiskambinę, bet ji nežino kokiu klausimu.

Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, M. B. ir T. L. važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti M. žmonos R. Vairavo T. L.. Nepamena, kokiu automobiliu jie važiavo. Atvažiavę prie daugiabučio sustojo gatvėje, o jie visi buvo kieme, jų mašina stovėjo prie balkono. S. buvo mašinoje, keleivio pusėje. Lauke stovėjo M. M., atrodo buvo ir P. A.. Po to M. išlipo ir ėjo link jų mašinos. Jis pats pasiliko sėdėti automobilyje. Jis viską stebėjo apie 10-15 metrų atstumu. Jų mašiną jis matė iš dešinės pusės, t. y. matė keleivio pusę. S. B. irgi išlipo, apėjo aplink mašiną link vairuotojo pusės iš keleivio pusės. S. atrodė nelabai blaivus. M. išlipus, jie pradėjo šūkauti vienas ant kito. E. S. apvirto ir toliau šūkavo. S. eidamas prie keleivio pusės nuvirto. Patikslino, kad nuvirto ne prie keleivio, o vairuotojo pusės. Matė kaip apvirto, bet nelabai gali papasakoti, kaip atrodė tas virtimas. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko praėjo nuo to laiko, kai jis apėjo mašiną iki kol nuvirto. Kai S. virto, M. dar nebuvo priėjęs, jam taip atrodo. Virtimo metu tarp M. ir S. buvo kokie 3-5 metrai. Negali pasakyti, kaip S. atsikėlė. Patikslino, kad jis atsistojo pats. Jie šūkavo, po kiek laiko iš daugiabučio išėjo R., R. ir S. draugė. Po to jie išvažiavo. Kažkada girdėjo, kad S. buvo padaręs avariją.

Liudytojas T. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį M. B. jo paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. B.. Jie važiavo jo automobiliu trise – D. B., M. B. ir jis. Atvažiavęs jis atsistojo šalia daugiabučio, šonu ties kiemu. Kieme stovėjo automobilis, lyg Opel, bet tiksliai nepamena, kuriame sėdėjo S., dar vienas asmuo buvo prie pastato. Jis pats tuo metu sėdėjo automobilyje, atstumas iki jų galėjo būti 10-15 metrų, viską stebėjo per keleivio pusę. Jų automobilis stovėjo taip, kad jis viską galėjo matyti. Automobilį, kuriame sėdėjo S. B., jis matė iš vairuotojo pusės, t. y. matė tik vairuotojo šoną, o keleivio pusė buvo atsukta į namo šoną. Keleivio pusės durelių jis negalėjo matyti. M. išlipo iš jų mašinos ir ėjo link kito automobilio, kuriame sėdėjo S. Tuo metu S. irgi išlipo iš keleivio pusės ir ėjo link M. S. ėjo per automobilio galą, per šoną. Svirduliuodamas, nepriėjęs M., S. nuvirto. Tuo metu atstumas tarp M. ir S. buvo 3-4 metrai, gal daugiau. Nebuvo jokių smūgių ar spyrių. S. nukrito ant sutrypto žvyro. Pagulėjęs gal 10-15 sekundžių, S. atsikėlė susiėmęs už rankos. Jie abu rėkavo, šūkavo. Kai S. nugriuvo, M. nebebuvo prie jo priėjęs, jie šaukė vienas ant kito per atstumą. Balkone tuo metu nieko nebuvo. Prieš tai jis nežinojo, kur gyvena S. Po nuvirtimo iš laiptinės išėjo trys asmenys, dvi moterys ir vienas vyras, jie ėjo prie S. Gal po poros minučių M. parėjo į mašiną ir jie išvažiavo.

2022 m. gruodžio 27 d. S. M. B. pareiškime policijai nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 19 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme M. B., priėjęs prie jo, sėdinčio priekinėje automobilio keleivio sėdynėje, dešine koja spyrė jam į kairės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje jam diagnozuotas žastikaulio priekinis išnirimas bei lūžis (t. 1, b. l. 1-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 56/2023 (03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje S. M. B. konstatuotas kairio žastikaulio priekinis išnirimas su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu nustatytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Konstatuoti pažeidimai ir sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio metu, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje, S. M. B. nustatyti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) (t. 1, b. l. 126-127).

Specialistas (teismo ekspertas) R. P. teisiamajame posėdyje savo išvadą patvirtino. Papildomai paaiškino, kad tyrimą atliko pagal medicininius dokumentus, kuriuose buvo nustatytas kairiojo žastikaulio priekinis išnirimas su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu. Toks sužalojimas gali būti patirtas krentant ant ištiestos rankos su pagreičiu. Šiuo atveju tai buvo vieno poveikio lūžimas, kuris yra nesunkus kūno sužalojimas. Šiuo atveju tiksliai pasisakyti dėl sužalojimo mechanizmo nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota kitų išorinių mechaninių sužalojimų, nurodančių į jėgos paveikimo zoną. Tokiam sužalojimui yra būtinas pagreitis arba didelė jėga. Tam, kad būtų atlaužtas gumburas, reikia jėgos. Plyšus jungčiai, kuri laiko sąnarį vietoje, automatiškai galėjo įvykti ir išnirimas. Labiausiai tikėtina, kad traumos metu jis turėjo būti palinkęs į priekį vienų ar kitų poveikių pasekoje. Pagal turimus duomenis dėl sužalojimo mechanizmo jis gali daryti tik prielaidą. Tai gali būti griuvimas ant ištiestos rankos, rankos užlaužimas. Negali atmesti tikimybės, kad spyrimo metu galėjo panarinti ranką ir paskui ištraukiant plyšti. Jeigu smūgio į petį metu lūžo arba išniro kaulas, tada turėjo būti sužaloti ir minkštieji audiniai. Namų sąlygomis be mediko tokio pobūdžio traumos išsigydyti negalima, nes tam yra reikalingas operacinis gydymas. Eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams nustatyti yra būtini medicininiai duomenys, vien iš nuotraukų to padaryti nebūtų galimybės, nes nuotraukos yra tik papildoma medžiaga spręsti apie galimą mechanizmą. Pačių sužalojimų žmogui pagal mašinos pažeidimus ekspertai negalėtų nustatyti. Šioje byloje atlikto tyrimo metu nustatyta trauma buvo šviežia ir abejotina, ar su tokia trauma asmuo galėjo vaikščioti metus laiko, nes petys būtų surambėjęs ir nebūtų galima judinti rankos.

2023 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti liudytojos A. G. pateiktų vaizdo įrašų Nr. IMG_7092 ir Nr. IMG_7102 apžiūros duomenys. A. G. teigimu, vaizdo įraše Nr. IMG_7092 užfiksuotas S. M. B. pokalbis telefonu su M. B.. Vaizdo įrašo trukmė 2 min 24 s. Protokole išrašyta tyrimui reikšmingos pokalbio dalies esmė, nefiksuojant necenzūrinių žodžių:

„M. B.: <...> buvo kaip buvo, čia nieko nepakeisi, yr kaip yr... Man ta prasme daugiau kainuos negu tau sumokėt, bet koks skirtums. Arba šnekam gražiai arba bus...

S. M. B.: Nu tai gerai, atvežk, M., pinigų ir šnekam gražiai, kad čia net nebūtų jokių tų prikolų. Tu supranti, kad man reik tų pinigų, operacijos čia reikės, visko čia reikės, kad atsigauti.

M. B.: Jeigu reiks operacijos, čia yr operacija, viską suprantu.

S. M. B.: Nu tai va, čia ne juokai tėra, aš galiu rankos nevaldyti, va čia esmė yra. O tie visi prikolai, pats supranti, nei mažiausiai reik anų, nei man ką.

M. B.: Ne aš čia nekalbu, aš tau negrasinu, čia ne tokie dalykai. Ta prasme bus veiksmai, tai bus ir… bus… (neaiškūs žodžiai) visiems blogai.

S. M. B.: Tai sakau normaliai, atvežk pinigų, nuvarau aš į tą mentūrą...

M. B.: Sakyk kiek, kokią sumą...

S. M. B.: Aš dabar esu išleidęs apie 5-6 šimtus, dabar, ir aš nežinau...

M. B.: Gerai. Čia išvis nulis...

S. M. B.: Nu čia nulis ir dabar varau aš… Nu kokias pora štukių, aš nežinau, maks.

M. B.: Žodžiu turi laiko, daskrisk iki (duomenys neskelbtini), persimesim greit keliais žodžiais. Jeigu gali daskrisk persimesim keliais žodžiais, nes trečią valandą turiu būti mentūroj ir tada mes iki triejų turim patys apsispręsti kaip kas vyks. Jeigu ne, tai tada aš irgi eisiu iki galo ir tada bus visiem hujovai...

S. M. B.: Nu tai šnekam iš kart dabar.

M. B.: Ta prasme išeis pinigų, ir man išeis, man išeis trigubai, bet nu man pohui giliai bus tada...

S. M. B.: Nu gerai, čia nėr ko kalbėti, čia yr taip, čia reik apie pora štukų ir viso. Nes aš dabar gerai, nu nueinu, klausimas dabar ką tu esi ten pasakęs, aš žinau ką esu ten pasakęs. Aš galiu nueiti, pakeisti, melagingus padaryti ir aš gausiu baudą.

M. B.: Man nieko nereik pasakoti, aš ne iš medžio iškritęs, aš viską žinau nuo A iki Z ir dar daugiau...

S. M. B.: Tik tai tiek klausimas, supranti, kiek aš dar baudos gausiu už tai.

M. B.: Viską ir tą žinau, čia krc, jeigu nori dašok, greit persimetam keliais žodžiais ir visks, jeigu išein tau.

S. M. B.: Nu davai, reik keltis tada.

M. B.: Į (duomenys neskelbtini) dalėk.

S. M. B.: Nu davai.“

Liudytojos A. G. teigimu, vaizdo įraše Nr. IMG_7102 užfiksuotas S. M. B. pokalbis per mobiliąją programėlę „Messenger“ su M. M.. Protokole išrašyta tyrimui reikšminga pokalbio dalis:

„S. M. B.: <...> aš žinau, kad jisai man spyrė, man A. pasakė, žinai, kad spyrė.

M. M.: Ans duris tik atidarė ir ans iškart iš kojos piso. Tai ble, jug aš mačiau. Ans kaip ėjo pro mašiną link tų durelių, toks sakau, toks ligu šypsojos, aš net nesupratau, kame replės, kas ten bus. Duris atidrė, bilst iš kojos.

S. M. B.: Nu tai va.“ (t. 1, b. l. 145-147, 148-150).

2023 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliais registratoriais užfiksuoti vaizdo įrašai iš 2022 m. lapkričio 19 įvykio (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo įrašo „2022_1119_133638_001“ trukmė 5:01 min. Atvykstama į įvykio vietą, bendraujama su mergina, kuri nurodo, jog su pusbroliu susipyko ir išnarino visą petį (kalba ne apie save, o kitą asmenį, kuris įraše tuo metu nesimato). Dėl ko susipyko nežino, tiesiog mašinoje sėdėjo ir užpuolė, spyrė į petį. Medikė prašo kažkokio asmens atsisėsti, prisilaikyti ranką (kieno tai padaryti prašo tuo metu įraše nesimato), girdisi vyriškio aimanos „ai, aja“. Mergina nurodo, kad jis yra išgėręs, kad yra jos sugyventinis. Girdisi vyriškio balsas, kad jam labai skauda, jis nurodo, kad šiuo metu pusbroliui pretenzijų neturi. Mergina nurodo, kad pusbrolis yra M. B., o čia yra S. M. B.. Tarp jų iš vakaro buvo kažkoks konfliktas, o šiandien tiesiog atvažiavo netikėtai ir taip spyrė, ant žemės ištampė jį. Mergina nurodo, kad jis (iš konteksto suprantama, kad S. M. B.) sėdėjo draugo automobilyje keleivio vietoje, atvažiavo M. ir spyrė jam mašinoj būnant, ir ištampė. Nežino ar iš kojos, ar iš rankos, nelabai matė tos situacijos, ji tik balkone pamatė, kad jis (iš konteksto suprantama, kad M. B.) pareina ir ji iš karto ėjo į lauką, o jis (iš konteksto suprantama S. M. B.) jau lauke susmukęs buvo. Į pareigūno klausimą kaip jis paskui atsidūrė lauke po to, kai jis mašinoje sėdėjo ir jam įspyrė, mergina nurodo, kad ji nežino, nematė. Ji paklausia S. M. B. kaip buvo, jis kažką neaiškiai atsako. Mergina tada pasako, „ai ištempė gal, aš nežinau“. Mergina nurodo, kad ji yra A. G., nurodo savo asmens duomenis. Mergina dar kartą paaiškina, kad ji tik pamatė, kad jis (iš konteksto suprantama, kad M. B.) pareina ir ji iš karto į apačią, o jis (iš konteksto suprantama S. M. B.) buvo jau lauke, parvedė jį į vidų. Patvirtina, kad matė, jog jis (iš konteksto suprantama M. B.) priėjo prie automobilio ir kažką ten darė, ji iš karto į lauką išbėgo.

Apžiūrimo įrašo „2022_1119_133650_001“, įrašo trukmė 5:01 min. Filmuojama kito pareigūno kamera. Įraše duomenys kartojasi kaip ir įraše „2022_1119_133638_001“. Tik matoma, jog medikams atvykus, ant sofos, šonu guli S. M. B., kuris skundžiasi kairės rankos skausmu. Nuo 04:48 min. į pareigūno klausimą, ar turi kokių pretenzijų, A. G. nurodo, jog jei bus išlaužta, išnarinta ranka ir tai trukdys darbui, jei jis negalės dirbti, tai bus pretenzijų. Apžiūrimo įrašo „2022_1119_134138_002“ trukmė 5 min. Bendraujama su A. G., kuri nurodo, jog ji nematė kaip atvažiavo M. B., ar jis pats su automobiliu atvažiavo, ar jį kas atvežė. M. B. neatrodė girtas. Mano, jog viskas įvyko dėl anksčiau buvusio konflikto. Toliau suteikiama S. M. B. med. pagalba, nurodo, kad jam labai skauda, nevaldo rankos. S. M. B. patvirtina, kad jam spyrė su koja, už ką spyrė – nenurodo.

Apžiūrimo įrašo „2022_1119_134649_003“ trukmė 2:16 min. Nustatomas S. M. B. 1,97 prom. neblaivumas. Pareigūnas pakomentuoja, kad S. M. B. ranka yra baltesnė (kalba apie kairę ranką, kuri akivaizdžiai atrodo šviesesnė nei dešinė ranka), medikai pakomentuoja, kad gal yra koks išnirimas, lūžiai, reikia nuotrauką daryti (t. 1, b. l. 156-157).

2023 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (BPC) pateiktas garso įrašas, užfiksuotas 2022 m. lapkričio 19 d. Garso įrašo „2022_11_19_13-15-53_37060314836“, trukmė 01:44 min. Į BPC skambina moteris, kuri nurodo adresą (duomenys neskelbtini), nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba. Operatorė klausia, kas nutiko. Moteris nurodo, kad susimušė, užpuolė, išnarino petį. Operatorė klausia, kas susimušė. Moteris nurodo, kad pusbroliai. Operatorė klausia, ar dabar susimušė. Moteris nurodo, kad taip, ką tik dabar susimušė, nepajudina rankos. Operatorė klausia, ar abu vietoje yra. Moteris nurodo, kad vietoje yra tik jos vyras, sako, kad policijos nereikia, reikia tiesiog į ligoninę, po to ten užpildys visus dokumentus. Operatorė nurodo, kad informuos ir policiją. Moteris sako, kad tegu informuoja, bet nėra to pusbrolio, kuris užpuolė jį. Operatorė klausia, kada čia įvyko viskas. Moteris nurodo, kad ką tik. Operatorė klausia, ar nėra nepilnamečių. Moteris nurodo, kad nėra. Operatorė klausia, ar ginklų, peilių nenaudota. Moteris nurodo, kad nenaudota. Operatorė klausia, kiek nukentėjusiam metų. Moteris nurodo, kad 32 metai. Operatorė klausia moters vardo ir pavardės. Moteris prisistato A. G., o vyras S. B.. Girdisi tolumoje vyro šaukimas, aimana „ai, bled“. Operatorė nurodo laukti. Moteris prašo skubiai greitosios (t. 1, b. l. 165-167).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis)

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti tiek žmogaus susargdinimu, tiek žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Veikai pagal BK 138 straipsnį kvalifikuoti, be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kaltininko veika, t. y. atitinkamas poveikis nukentėjusiajam, turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. B. apskritai neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį S. M. B., t. y. neigia kaltinime nurodyto smūgio sudavimą. Kaltinamasis tvirtina, kad jis neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų ir teigia, kad įvykio metu S. M. B. pats nugriuvo ant žemės bei tokiu būdu galėjo susižaloti. Be to, kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ir 2021 metais įvykusiame eismo įvykyje, kuriame jis iš tiesų dalyvavo, nors kaltę dėl šio eismo įvykio prisiėmė nukentėjusiojo brolis. Įvertinęs byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo veiksmuose esant būtinuosius BK 138 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. M. B. nurodė, kad išėjęs į kiemą jis atsisėdo į ten esančio liudytojo P. A. automobilio priekinę keleivio vietą ir sėdėdamas pasisukęs į P. A., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, su juo kalbėjosi. Nukentėjusysis teigė, kad sėdėdamas automobilyje jis pajuto smūgį bei kažkokiu būdu staiga atsirado ant žemės ir tik tada pamatė kaltinamąjį M. B.. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis jautė tik vieną smūgį ir labai stiprų kairės pusės peties skausmą, kurį pajuto smūgio metu. Teigė, kad jam yra likęs pirminis supratimas, jog toks stiprus smūgis buvo suduotas tuo metu, kai jis dar sėdėjo automobilyje. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis S. M. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir savo 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškime policijai. Nors kaltinamojo gynėjas teigė, kad nukentėjusysis dėl savo neblaivumo, kurio jis pats neneigia, neprisimena ir negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, tačiau kaip matyti iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobiliųjų kūno kamerų apžiūros duomenų, tą pačią dieną iš karto po įvykio bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais S. M. B. patvirtino, kad jam spyrė su koja. Tokia nukentėjusiojo pozicija nesikeitė nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus nukentėjusiojo S. M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, juos sugretinus su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, taip pat jo trumpais paaiškinimais, duotais iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, pareiškime policijai nurodytomis aplinkybėmis, matyti, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų M. M., A. G. ir iš dalies P. A. parodymai. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad įvykio metu jis pats stovėjo šalia automobilio prie vairuotojo durų, nukentėjusysis S. M. B. tuo metu sėdėjo automobilio priekinėje keleivio pusėje ir kalbėjosi su prie vairo sėdinčiu P. A.. Liudytojas patvirtino, kad prie priekinės pusės keleivio durų priėjęs kaltinamasis M. B. šias duris atidarė ir iš karto vieną kartą spyrė, o po to ištempė S. B. iš mašinos, keletą kartų užsimojo ir tuo viskas baigėsi. Liudytojas M. M. teisme patvirtino pats matęs M. B. smūgį ir jį apibūdino kaip spyrį su koja į priekį, į mašinos vidų, į S. B. pusę. Analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pažymėtina, kad šie liudytojo parodymai iš esmės sutampa su byloje pateiktame garso įraše M. M. užfiksuotais teiginiais telefonu bendraujant su nukentėjusiuoju, kurie fiksuoti 2023 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole. Minėto pokalbio metu M. M. nurodė (kalba netaisyta): „Ans duris tik atidarė ir ans iškart iš kojos piso. Tai ble, jug aš mačiau. Ans kaip ėjo pro mašiną link tų durelių, toks sakau, toks ligu šypsojos, aš net nesupratau, kame replės, kas ten bus. Duris atidarė, bilst iš kojos”. Teisme M. M. patvirtino, jog toks telefoninis pokalbis iš tiesų buvo ir ten yra užfiksuoti jo žodžiai.

Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje teigė įvykį mačiusi iš antrame aukšte esančio balkono ir patvirtino, kad jos sugyventinis S. M. B. sėdėjo automobilyje keleivio vietoje, o liudytojas M. M. stovėjo lauke prie vairuotojo pusės. Liudytoja A. G. patvirtino mačiusi, kaip M. B., priėjęs prie automobilio pro namo šoną, atidarė mašinos keleivio pusės duris, kur sėdėjo S. B., ir spyrė jam koja į priekį. Liudytoja teigė nemačiusi, kur tiksliai pataikė, bet tai tikrai turėjo būti ranka, nes jos sugyventinis į namus grįžo „be rankos“. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Be to, iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobiliųjų kūno kamerų apžiūros duomenų matyti, kad tą pačią dieną iš karto po įvykio bendraudama su atvykusiais policijos pareigūnais A. G. jiems nurodė, kad jos sugyventinis sėdėjo draugo automobilyje keleivio vietoje, atvažiavo M. ir mašinoje jam būnant spyrė ir ištempė. Skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą A. G. operatorei nurodė, kad pusbroliai susimušė, užpuolė, išnarino petį. Nors teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. neigė, kad A. G. buvo išėjusi į balkoną, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis M. B. nurodė, kad įvykio metu A. G. buvo balkone ir šaukė jam, kad iškvies policiją. Be to, šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojai M. M. bei R. J.. Taigi nėra abejonių, kad liudytoja A. G. galėjo tiesiogiai matyti įvykį. Nors liudytojas P. A. teigė nematęs smūgio sudavimo, tačiau šis liudytojas patvirtino gynybos ginčijamas aplinkybes apie tai, kad jam su S. B. sėdint ir kalbant automobilyje, iš kažkur ties keleivio durimis atsirado M. B., kuris buvo ties ta vieta, kur sėdėjo S. B. ir įvyko konfliktas. Liudytojas taip pat nurodė, kad automobilyje S. B. sėdėjo pasisvėręs į priekį, jų pokalbis truko apie 5 min. ir jis visada buvo tokioje pačioje padėtyje. Be to, liudytojas P. A. patvirtino, kad M. B. buvo agresyviai nusiteikęs, t. y. šaukė, kalbėjo pakeltu tonu.

Taigi nuoseklūs ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo S. M. B. parodymai, liudytojų A. G., M. M., iš dalies P. A. parodymai, įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo kamerų apžiūros duomenys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros duomenys, S. M. B. pokalbio su M. M. įrašo apžiūros duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusysis S. M. B. sėdėjo ant P. A. automobilio Audi A3 priekinės keleivio sėdynės, o prie priekinės pusės keleivio durų priėjęs ir jas atidaręs kaltinamasis M. B. vieną kartą koja spyrė viduje sėdinčiam nukentėjusiajam. Įvertinus nukentėjusiojo S. M. B. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis jautė tik vieną smūgį ir šio smūgio metu pajuto labai stiprų kairės pusės peties skausmą, o šis smūgis buvo suduotas tuo metu, kai jis dar sėdėjo automobilyje, teismas daro išvadą, kad spirdamas koja kaltinamasis M. B. pataikė nukentėjusiajam į kairės pusės peties sritį. Tokie kaltinamojo veiksmai bei pasirinktas veikimo būdas, t. y. smūgis koja į sėdintį nukentėjusįjį, rodo aiškų jo siekį sutraumuoti nukentėjusįjį, o tai patvirtina jo veiksmuose esant tyčią, kaip būtinąjį BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymį. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti kaltinamojo gynėjo nurodyti argumentai dėl neatsargios kaltės formos ir veikos kvalifikavimo galimybės pagal BK 139 straipsnį bei kazuso situacijos, t. y. veiksmo, turinčio išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturinčio kaltės elemento.

Pats kaltinamasis M. B. nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Jis teigė, kad jam atvažiavus prie S. M. B. kiemo, ten jau buvo P. A. automobilis Audi A3. Jam išlipus iš automobilio, iš kito automobilio išlipo S. B., kuris pradėjo eiti link jo ir jie abu pradėjo žodžiu konfliktuoti. Tuo metu S. B. svyravo ir griuvo nugara atgal. Kaltinamasis teigė, kad griuvimo momentu nuo automobilio S. B. buvo nutolęs apie 3-4 metrus, o tarp jų tuo metu buvo 2-4 metrų atstumas. Pažymėtina, kad šiuos kaltinamojo parodymus paneigia anksčiau aptarti nuoseklūs nukentėjusiojo S. M. B. bei liudytojų A. G., M. M., P. A. parodymai, iš kurių matyti, kad S. M. B. nebuvo išlipęs iš automobilio ir nėjo link ateinančio M. B., o pats kaltinamasis M. B. priėjo prie automobilio Audi A3 keleivio pusės durų ir jas atidarė. Be to, teisme apie įvykį kaltinamojo duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu jo paties duotų parodymų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. B. teigė, kad jam priėjus prie automobilio, iš keleivio pusės išlipo S. B. ir pradėjo eiti link jo, tada jiedu stovėjo vienas priešais kitą. Kadangi S. svirduliavo, M. B. teigė ištiesęs savo rankos delną link jo, tarsi jį prilaikydamas, kad šis ant jo negriūtų, o po to S. nugriuvo ant žemės. Apklausiamas teisme kaltinamasis teigė, kad jis nebuvo priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo S. B., griuvimo momentu S. B. nuo automobilio buvo nutolęs apie 3-4 metrus, o tarp jų tuo metu buvo 2-4 metrų atstumas. Taigi jeigu iš tiesų, kaip teisme nurodė kaltinamasis, tarp jo ir nukentėjusiojo buvo pakankamai didelis atstumas, nėra aišku, kokiu tikslu kaltinamasis turėjo ištiesti savo rankos delną link nukentėjusiojo, tarsi jį prilaikydamas, kaip jis teigė ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nors nusikaltimo motyvas nėra būtinas kaltinamajam inkriminuojamos veikos požymis, tačiau aptariamu atveju pats kaltinamasis neneigia, kad tiriamo įvykio išvakarėse tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, teigė, kad jis buvo nepagrįstai apkaltintas pinigų vagyste, šio konflikto metu buvo iškviesta policija, kuri išsivežė M. B.. Visa tai galėjo paskatinti agresyvius kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį. Tuo tarpu kaltinamasis nenurodė ir byloje nėra nustatyta jokio logiško paaiškinimo, kodėl nukentėjusysis galėtų apkalbėti kaltinamąjį tuo atveju, jeigu iš tiesų sužalojimus jis būtų patyręs dėl savo paties veiksmų, t. y. nugriuvęs ant žemės.

Vertindamas kaltinamojo parodymus teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis apie 2023 m. vasario 1 d. (A. G. apklauso protokolas) vykusį kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbį telefonu, kurio įrašo apžiūros duomenys yra pateikti į bylą. Iš minėto pokalbio akivaizdu, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis kalbasi apie nukentėjusiojo peties traumą, jos gydymą bei tariasi dėl pinigų mokėjimo, taip pat kalba apie vykstantį teisinį procesą. Įraše kaltinamasis M. B., be kita ko, nurodo (kalba netaisyta): „Buvo kaip buvo, čia nieko nepakeisi, yr kaip yr... Man ta prasme daugiau kainuos negu tau sumokėt, bet koks skirtums. Arba šnekam gražiai arba bus… <…> Jeigu gali daskrisk persimesim keliais žodžiais, trečią valandą turiu būti mentūroj ir tada mes iki triejų turim patys apsispręsti kaip kas vyks. Jeigu ne, tai tada aš irgi eisiu iki galo”. Tuo tarpu nukentėjusysis S. M. B., be kita ko, nurodo (kalba netaisyta): „Nu tai gerai, atvežk, M., pinigų ir šnekam gražiai, kad čia net nebūtų jokių tų prikolų <….> Tai sakau normaliai, atvežk pinigų, nuvarau aš į tą mentūrą... <…> aš galiu nueiti, pakeisti, melagingus padaryti ir aš gausiu baudą”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas pokalbis vyko 2023 m. vasario 1 d., šio pokalbio metu M. B. nurodo trečią valandą turintis būti policijoje, o pagal bylos duomenis matyti, kad įtariamojo M. B. apklausa Kretingos rajono policijos komisariate buvo pradėta 2023 m. vasario 1 d. 15.12 val. Dėl to nėra abejonių, kad pokalbyje yra kalbama apie šios bylos ikiteisminį tyrimą. Kaltinamasis teisme neneigė buvus tokį pokalbį, tačiau aiškino, kad dėl pinigų mokėjimo su S. B. tarėsi tik dėl giminių spaudimo, o be to, jam buvo gaila nukentėjusiojo. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kritiškai, nes visiškai neįtikėtina, jog, kaip nurodė pats kaltinamasis, turėdamas antstolių areštuotas sąskaitas ir negalėdamas sumokėti jam paskirtų baudų, taip pat turėdamas pareigą išlaikyti vaiką, kaltinamasis vien dėl geros valios ar giminių spaudimo sutiktų mokėti pinigus nukentėjusiajam, jeigu iš tiesų tam nebūtų jokio realaus pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Gynybos prašymu teisme buvo apklausti liudytojai J. Š., R. B., R. J., D. B. ir T. L.. Iš liudytojo R. J. parodymų matyti, kad nors jis buvo S. M. B. bute, tačiau dėl neblaivumo įvykio aplinkybių beveik nepamena, įvykio nematė, o iš buto su kitais į lauką išėjo tik vėliau, kai S. B. jau sėdėjo ant žemės. Liudytoja R. B. taip pat nurodė pati tiesiogiai S. B. sužalojimo momento nemačiusi, o apie įvykį vėliau kalbėjo su savo drauge J. Š..

Nors teisme apklausti liudytojai J. Š., D. B. ir T. L. teigė matę, kad S. M. B. išlipęs iš automobilio pats nugriuvo ant žemės, o M. B. jam jokių smūgių nesudavė, tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip nepatikimus ir dėl to jais nesiremia. Visų pirma, kaltinamasis tik teisme atskleidė apskritai esant tokius įvykio liudytojus, nors apie jų buvimą nenurodė nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teikiant prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Sutiktina su gynėjo argumentais, kad prašymas dėl liudytojų apklausos gali būti teikiamas bet kuriuo metu, o gynyba turi teisę ir savarankiškai rinkti įrodymus, tačiau kaip matyti iš šios bylos duomenų, baigus ikiteisminį tyrimą 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo teikiamas gynėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, juo buvo prašoma atlikti eilę papildomų tyrimo veiksmų, įskaitant ir prašyme nurodytų asmenų apklausas. Taigi akivaizdu, kad gynyba siekė išsamaus ir plataus tyrimo, todėl mažai tikėtina, kad esminę reikšmę tyrimo eigai galinčių turėti tiesiogiai įvykį mačiusių gynybai palankių asmenų nebūtų prašoma apklausti nelaukiant teisminio bylos nagrinėjimo. Antra, nei nukentėjusysis, nei liudytojai M. M., P. A., A. G. nepatvirtino įvykio vietoje matę kitų asmenų, nors J. Š., D. B. ir T. L. teigė viską stebėję iš sąlyginai nedidelio atstumo, t. y. 10-15 metrų. Liudytojas M. M. patvirtino, kad tuo metu, kai M. B. priėjo prie automobilio, iš galo nieko nebuvo privažiavę, buvo tuščia iki pat įvažiavimo. Liudytojas P. A. taip pat nurodė, kad tuo metu aplink stovėjo tik tušti automobiliai, kurie buvo to paties namo gyventojų. Trečia, tarp liudytojų J. Š., D. B. ir T. L. parodymų yra esminių prieštaravimų. Liudytoja J. Š. nurodė, kad iš automobilio išlipęs S. B. ėjo aplink automobilį iš galo ir priėjo prie M. B., kuris tuo metu stovėjo iš vairuotojo pusės prie automobilio galo. Liudytojas D. B. nurodė, kad S. B. išlipo iš automobilio, apėjo aplink jį iš keleivio pusės link vairuotojo pusės ir ten nuvirto, o M. B. tuo metu dar nebuvo spėjęs prieiti, virtimo metu tarp M. ir S. buvo 3-5 metrai. Liudytojas T. L. nurodė, kad S. B. išlipo iš keleivio pusės ir ėjo link M. B. pro automobilio galą ir nepriėjęs M. B. nuvirto, tuo metu atstumas tarp jų buvo 3-4 metrai, gal daugiau. Be to, nors T. L. ir D. B. teigė viską stebėję iš to paties automobilio, tačiau D. B. nurodė, kad P. A. automobilį jis matė iš dešinės pusės, t. y. matė keleivio pusę, tuo tarpu T. L. nurodė priešingai ir teigė, kad P. A. automobilį matė iš vairuotojo pusės, t. y. matė tik vairuotojo šoną, o keleivio pusė buvo atsukta į namo šoną ir keleivio pusės durelių jis negalėjo matyti. Dėl visumos šių aplinkybių minėtų liudytojų parodymai nevertinti kaip patikimi, jais yra siekiama padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam.

Kaltinamasis šioje byloje ginasi ir tuo, kad kaltinime nurodytu būdu kaltinime nurodyti sužalojimai S. M. B. negalėjo būti padaryti, nes tokie sužalojimai yra būdingi griuvimo metu patiriamai traumai. Gynybos teigimu, nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs ant žemės. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados matyti, kad S. M. B. konstatuotas kairio žastikaulio priekinis išnirimas su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu, šie sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Išvadoje nurodoma, kad konstatuoti pažeidimai ir sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio metu, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Teisme apklaustas specialistas R. P. negalėjo tiksliai įvardinti sužalojimo susidarymo mechanizmo ir nurodė keletą galimų hipotetinių variantų, kaip tokia trauma gali atsirasti. Specialistas pažymėjo, kad šiuo atveju mediciniškai tiksliai pasisakyti dėl sužalojimo mechanizmo nėra galimybės, nes medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota kitų išorinių mechaninių sužalojimų, nurodančių į jėgos paveikimo zoną (pavyzdžiui, mėlynių, nubrozdinimų ar pan.). Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad gumburui lūžti esminę reikšmę turi pagreitis arba didelė jėga. Nors specialistas negalėjo įvardinti tikslaus sužalojimo susidarymo mechanizmo, tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgia į keletą specialisto išvada ir jo paaiškinimais nustatytų reikšmingų aplinkybių: 1) sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu nustatytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 19 d.; 2) sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio metu, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Posėdžio metu specialistas paaiškino, kad šiuo atveju sužalojimai padaryti vienu metu (vienu poveikiu), o plyšus jungčiai, kuri laiko sąnarį vietoje, automatiškai galėjo įvykti išnirimas; 3) tokio pobūdžio sužalojimui įvykti buvo reikalingas pagreitis arba didelė jėga. Šiuos duomenis sugretinus su byloje nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad kaltinamasis koja vieną kartą spyrė automobilyje sėdinčiam nukentėjusiajam (kas atitinka tiek didelės jėgos aplinkybę, tiek išvadoje nurodytą vieną trauminį kontaktinį smūginį poveikį, kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu), S. M. B. nurodė jautęs tik vieną smūgį ir šio smūgio metu pajutęs labai stiprų kairės pusės peties skausmą, o šis smūgis buvo suduotas tuo metu, kai jis dar sėdėjo automobilyje, darytina išvada, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė dėl kaltinamojo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiomis pasekmėmis – nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančiu nukentėjusiojo sužalojimu.

Kaltinamasis savo gynybą grindė ir tuo, kad nukentėjusysis S. M. B. ranką galėjo susižaloti 2021 m. gruodžio mėnesį patekęs į eismo įvykį, nors kaltę dėl šio eismo įvykio prisiėmė jo brolis M. B.. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog S. M. B. apskritai buvo patekęs į kaltinamojo minimą eismo įvykį, o pats nukentėjusysis šią aplinkybę neigia. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinė nuobauda dėl 2021 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio pritaikyta M. B., kuris nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą, jį apgadino, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Byloje nėra duomenų, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės būtų nuginčytos. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje surinkti duomenys rodo, kad po 2021 m. gruodžio 17 d. S. M. B. nesikreipė į gydymo įstaigas dėl patirtos rankos traumos. Teismo posėdyje apklaustas specialistas R. P. paaiškino, kad tokios traumos namų sąlygomis išsigydyti nėra galimybės, tam reikalingas operacinis gydymas. Specialistas taip pat paaiškino, kad per metus jo petys būtų surambėjęs ir nebūtų galima judinti rankos. Kaltinamojo nurodytą galimybę paneigia ir ta aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. praėjus vos 10 dienų po eismo įvykio, S. M. B. įsidarbino UAB „K.“ fasadų šiltintoju. Akivaizdu, jog turėdamas tokio pobūdžio sužalojimus nukentėjusysis nebūtų turėjęs realios galimybės pradėti dirbti fizinio pobūdžio darbą. Galiausiai akcentuotina ir tai, kad pagal specialisto išvadą nukentėjusiajam sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu nustatytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 19 d., šią aplinkybę patvirtino ir posėdyje apklaustas specialistas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas aptariamus gynybos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina M. B. pareikštą kaltinimą, t. y. kad 2022 m. lapkričio 19 d. apie 13.00 val. kieme, adresu Lanko g. 4, (duomenys neskelbtini), M. B. tyčia vieną kartą spyrė automobilyje Audi A3 ant priekinės keleivio sėdynės sėdinčiam S. M. B. į kairįjį petį, tuo padarydamas kairio žastikaulio priekinį išnirimą su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu ir tai nukentėjusiajam S. M. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu M. B. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl nusikaltimo padarymo, savo elgesiui nebuvo kritiškas, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos (ar jos dalies) neatlygino. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 25 MGL (3 250 Lt) bauda, tačiau iki šiol šios baudos nėra sumokėjęs, jo teistumas neišnykęs. Tai rodo, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti, bausmės paskirtis nebuvo įgyvendinta. Be to, kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Kaltinamasis šiuo metu vykdo individualią veiklą.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti M. B. paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pobūdį, atsiradusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, M. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – dveji metai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju M. B. yra nuteisiamas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nors anksčiau M. B. yra teistas ir jo teistumas nėra išnykęs, tačiau jis nuteistas 2012 metais. Tai rodo, kad pakankamai ilgą laiką kaltinamasis sugebėjo nenusikalsti. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog M. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiūra ir teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąjį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo tolesniu elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jam intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Šioje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 405,64 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 136-140) ir nukentėjusiojo S. M. B. civilinis ieškinys dėl 4 630,61 Eur turtinės, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 57-89).

Dėl kaltinamojo M. B. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam S. M. B. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos, radiologo, ortopedo traumatologo, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, neurologo ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bendra suteiktų paslaugų kaina – 405,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 405,64 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis S. M. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo M. B. 4 630,61 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 205,26 Eur gydymo išlaidos, 93,70 Eur kuro išlaidos vykstant pas gydytojus, 4 331,65 Eur negautos pajamos bei 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog už mokamą sveikatos priežiūros paslaugą RES buvo sumokėta 14,13 Eur, už neurologo konsultaciją sumokėta 44,14 Eur, už dvi gydytojų konsultacijas sumokėta 65 Eur, vienkartinį medicininių drabužių komplektą – 6 Eur, už vaistus – 75,99 Eur (t. 1, b. l. 66-68). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad visi vaistai ir apsilankymai pas gydytojus buvo tiesiogiai susiję su įvykio metu patirtais sužalojimais. Kadangi byloje nėra pateikta šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą paneigiančių įrodymų, šioje dalyje civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, civiliniam ieškovui priteistina 205,26 Eur už patirtas gydymo išlaidas.

Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti 93,70 Eur dydžio kuro išlaidas, kurios susidarė jam vykstant iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Kretingoje bei Klaipėdoje esančias gydymo įstaigas ir atgal. Kaltinamojo gynėjas ginčijo šias išlaidas ir teigė, kad į bylą nėra pateikti kuro kvitai. Nors byloje iš tiesų nėra pateikta kuro įsigijimą patvirtinantys kvitai, tačiau byloje yra pateikti duomenys apie S. M. B. vykimą į gydymo įstaigas Kretingoje ir Klaipėdoje. Akivaizdu, kad nuvykti ir parvykti iš šių įstaigų yra reikalingas transportas. Kaltinamasis neginčijo civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad į gydymo įstaigas nukentėjusysis vyko jam priklausančiu automobiliu Audi A4, kurio registracijos liudijimo kopija yra pateikta į bylą. Civiliniame ieškinyje yra pateiktas detalus šios rūšies išlaidų pagrindimas, t. y. vykimų į gydymo įstaigas laikas, skaičius, nuvažiuotas atstumas, kuro sąnaudos, vidutinė degalų kaina. Teismo vertinimu, toks kuro išlaidų apskaičiavimas iš esmės yra galimas, o pagal byloje esančius duomenis šios rūšies išlaidų dydis nevertintinas kaip akivaizdžiai per didelis ar prieštaraujantis protingumo principams, todėl kelionės į gydymo įstaigas ir atgal išlaidos taip pat pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, ši civilinio ieškinio dalis taip pat tenkinama.

Šioje byloje civilinis ieškovas taip pat prašo atlyginti 4 331,65 Eur dydžio negautas pajamas ir nurodo, kad dėl patirto sužalojimo jis prarado mažiausiai 7 mėnesių minimalią mėnesio algą, kurią būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę nusikalstamų veiksmų. Taigi negautų pajamų dydį nukentėjusysis skaičiuoja kaip 7 mėnesių minimalių darbo užmokesčių sumą, atskaičius mokesčius. Kaltinamasis ir gynėjas su šia civilinio ieškinio dalimi nesutiko ir teigė, kad į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, kad S. M. B. tuo metu dirbo ir uždirbo bei tvirtino, kad tuo metu jis buvo bedarbis ir tokių pajamų jis neturėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Teismas pažymi, kad nors civilinis ieškinys yra pareikštas baudžiamojoje byloje, tačiau remiantis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika, tai savaime neatleidžia civilinio ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2021 m. gruodžio 27 d. darbo sutarties pagrindu S. M. B. nuo 2022 m. sausio 10 d. pradėjo dirbti UAB „K.“ fasadų šiltintoju. Vis dėlto, teisiamajame posėdyje S. M. B. nurodė, kad šioje įmonėje jis dirbo tik 3 mėnesius. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po to S. M. B. būtų sudaręs naują darbo sutartį su kitu darbdaviu. Tai reiškia, kad minėtos darbo sutarties pagrindu su darbo santykiais susijusių pajamų nukentėjusysis jau negavo nuo 2022 m. pavasario, o nusikalstama veika padaryta 2022 m. lapkričio mėnesį. Nors nukentėjusysis nurodė, kad jis vykdė individualią veiklą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, be to, vien individualios veiklos vykdymo faktas pats savaime negarantuoja minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pajamų per mėnesį. Nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamajame posėdyje S. M. B. nenurodė, kokio dydžio individualios veiklos pajamas jis gaudavo ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos taip ir nepateikė jokių įrodymų apie šios veiklos pajamas (metinių pajamų deklaracijų ar pan.), nors įrodymų tyrimo metu šis klausimas buvo keliamas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog iki 2022 m. lapkričio 19 d. S. M. B. reguliariai gaudavo ne mažesnes nei minimalios mėnesinės algos dydžio pajamas per mėnesį, kurių jis neteko dėl patirtos sužalojimo. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio dalis dėl negautų pajamų atlyginimo nėra įrodyta, todėl atmetama kaip nepagrįsta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur. Vertinant reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam S. M. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis koja, jam padarytas kairio žastikaulio priekinis išnirimas su žastikaulio didžiojo gumburo lūžiu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl sužalojimo jautė didelį fizinį skausmą, vėliau turėjo lankytis pas gydytojus, lankytis procedūrose, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, turimus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų.

Civilinio ieškovo reikalavimu, jam taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio patenkinimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019)

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nukentėjusiajam S. M. B. teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė Aušrinė Zaburienė. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. pažymos matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės dalyvavimą procese sudaro 1 042,50 Eur (t. 3, b. l. 73-75). Kadangi prašomos priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos yra pagrįstos, pagal šios bylos pobūdį nėra akivaizdžiai per didelės, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinių diskų laikmenos (4 vnt.), paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val. ir šias pareigas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš M. B. 405,64 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. M. B. iš M. B. 298,96 Eur turtinei ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 2 798,96 Eur sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl žalos priteisimo visiško įvykdymo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš M. B. 1 042,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinių diskų laikmenas (4 vnt.), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas