Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1878-826/2014

Teisėja Audronė Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-10779-2014-2)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. B. ir D. B., antstoliui A. S. dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkei A. B. priklauso ½ dalis 2014-09-08 turto arešto aktu Nr. S1-295596 areštuoto turto – 321/2163 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 25/200 pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2014-09-08 turto arešto akte Nr.S1-295596 areštuotas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo proceso taisyklėse reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aibės mažmena“ skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-341/2007). Nagrinėjamoje byloje antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimas vykdant teismo sprendimą yra susijęs su CPK 667 straipsnio taikymu ir aiškinimu, t. y. ar antstolis, remdamasis nurodyta proceso teisės norma, teisėtai ir pagrįstai pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas (CK trečiosios knygos antrasis skirsnis).

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 1 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. ir A. B. (ikisantuokinė pavardė V.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 17), apeliantas ginčo nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) įgijo – paveldėjo pagal įstatymą 2007-09-14 (b.l. 18), o 321/2163 dalis žemės sklypo įgijo 2008-08-20, tai yra, iki santuokos su A. B. sudarymo (b.l. 20). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 vykdomajame rašte skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių A. B.. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 konstatuota, kad jei vykdomajame rašte nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, <...> tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Byloje nustatyta, kad antstolis įpareigojo išieškotoją nustatyti areštuoto turto, kuris, kaip nurodo antstolis, yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2014-09-08 turto arešto aktu Nr.S1-295596 ( b. l. 4 - 6) areštuotas turtas yra asmeninė apelianto nuosavybė. Tai turėjo žinoti taip pat ir antstolis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 321/2163 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto pagal 2008-08-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį Nr.VJ-7137, ½ pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 25/200 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė apelianto nuosavybė (b.l. 23 – 28).

Nagrinėdamas išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, netinkamai taikydamas ir aiškindamas CPK 667 straipsnio nuostatas dėl skolininko turto dalies nustatymo, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas bei netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį rėžimą, todėl teismo nutartis naikintina ir priimamas naujas sprendimas: pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetamas kaip nepagrįstas, nes antstolis nepagrįstai areštavęs apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įpareigojo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „4finance“ prašymą dėl turto dalies 2014-09-08 turto arešto aktu Nr.S1-295596 areštuotame turte atmesti.