- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- R-62-19-07
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Arūno Sutkevičiaus (pirmininko) ir
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, reikalaudamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 95 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo buvo pripažinti kaltais, įregistravimo panaikinimo” dalį dėl R. Ž. išbraukimo iš kandidatų į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius sąrašo.
Pareiškėjas nurodo, kad Remiantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsniu, kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu(sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veiklos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai smulkaus nusikaltimo.
Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje grafoje apie teistumą parašė „Ne", nes teistumas buvo pasibaigęs. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 322 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą (aplaidus apskaitos tvarkymas). Nuteistas laisvės atėmimu 3 mėnesiams su 2500 litų bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl amnestijos akto l straipsnio l punktą nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas. Teismo nuosprendžiu paskirtą 2500 litų baudą sumokėjo iš karto įsiteisėjus nuosprendžiui. Kitų teistumų neturi. Jis neįsigilino į kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos 9 punktą ir Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalies nuostatą, todėl nenurodė, kad teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltas dėl nusikalstamos veiklos.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausioji rinkimų komisija 2007 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 95 panaikino jo kaip kandidato įregistravimą į savivaldybių tarybas, kad anketoje nenurodė, jog po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltas dėl nusikaltimo. 2007 m. vasario 7 d. paaiškinimu informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją apie jo padarytą klaidą anketoje ir pasižadėjo šį pažeidimą ištaisyti ir skubiai įvykdyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalyje išdėstytus reikalavimus. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija į šį jo paaiškinimą nereagavo ir priėmė jam nepalankų sprendimą. Su tokiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu nesutinka, kadangi jis neturėjo tikslo nuslėpti informacijos apie buvusį teistumą. Buvo įsitikinęs, kad jam anketoje nereikėjo rašyti apie buvusį teistumą. Mano, kad dėl tokio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo Nr. 95 tiesiogiai ribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtinta jo kaip piliečio teisė būti išrinktam.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, išdėstęs šias aplinkybes ir teismo posėdyje, prašo pripažinti neteisėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 95 dalį, kuria buvo panaikintas jo - Darbo partijos kandidato R. Ž. - įregistravimas į savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus Šiaulių miesto rinkimų apygardoje Nr. 44.
Atsiliepimas
Atsakovas, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti.
Komisija nurodo, kad
1) Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai; realizuojant teisę būti išrinktam, reikia vadovautis ne tik Konstitucijos nuostatomis, bet ir rinkimų įstatymais. Savivaldybių tarybų rinkimų tvarką nustato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kurio 89 straipsnio l dalis įsakmiai reikalauja kandidato anketoje nurodyti, ar kandidatas į savivaldybės tarybos narius po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltas dėl nusikalstamos veikos, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Teistumo išnykimas nėra juridiškai reikšminga aplinkybė; rinkimų teisė priskirtina viešajai teisei, kurioje galioja prezumpcija dėl nagrinėjamų faktų tikrumo, o šių faktų atsiradimo aplinkybės ir motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir netikrinimai.
2) Ta aplinkybė, kad 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis Kodeksas veikos, už kurios padarymą pareiškėjas buvo pripažintas kaltas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, šiuo metu nelaiko nusikalstama, taip pat nėra juridiškai reikšminga. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnis reglamentuoja rinkimų proceso santykius, kuriuose nuteisimo instituto reikšmė yra specifinė ir netapati baudžiamajai teisei. Pagal rinkimų teisės specifiką ir principus, rinkimų procesai vyksta ir sprendimai priiminėjami labai greitai, teisė rinkti yra visuotinė, o pagrindinis vertintojas, apsprendžiantis rinkimų rezultatus, yra rinkėjai. Rinkimų teisėje nedraudžiama kandidatuoti ir nuteistiems asmenims (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalys), tačiau įsakmiai reikalaujama kandidato anketoje nurodyti patį nuteisimo faktą. Būtų nelogiška reikalauti tiek iš kandidato, tiek iš Vyriausiosios rinkimų komisijos studijuoti baudžiamuosius įstatymus ir lyginti, ar pasikeitė nusikalstamų veikų sudėtys nuteisimo ir kandidatavimo metu. Todėl nagrinėjamu atveju juridiškai reikšminga yra tik ta aplinkybė, ar įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu veika buvo priskirta nusikalstamai po 1990 m. kovo 11 d., ar sunkiam ir labai sunkiam nusikaltimui ir iki šios datos. Vėlesnės veikos sudėties ar baudžiamumo modifikacijos rinkimų teisėje nėra reikšmingos, ir tai yra specialiai nurodyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalyje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas.
Kadangi pareiškėjas neįvykdė Savivaldybių rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalyje jam nustatytos pareigos, todėl, vadovaujantis šio įstatymo 89 straipsnio 2 dalimi, jo įregistravimas kandidatu pagrįstai panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu ir todėl prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 95 „Dėl kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo buvo pripažinti kaltais, įregistravimo panaikinimo” dalį dėl R. Ž. išbraukimo iš kandidatų į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius sąrašo yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Kad asmuo taptų oficialiu kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir pasinaudotų pasyviąja rinkimų teise, turi įvykdyti įstatymų leidėjo keliamus atitinkamus reikalavimus, tarp kurių yra kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos užpildymas, kada atsakoma į anketos klausimus. Anketos devintajame klausime kandidatas turi įrašyti informaciją apie teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę. Kad išvengti galimos klaidos, neaiškumų ar abejonių, anketoje ties šia grafa išspausdinta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies norma. “Kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nepaisant to, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“.
Cituota teisės akto norma pakankamai aiški. Taigi, kiekvienas kandidatas į savivaldybės tarybos narius turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos arba iki 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltas padaręs tik sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pastaroji išvada darytina po sakinio pirmosios dalies prasmės įvertinimo dėl būtinumo viešai paskelbti apie padarytą nusikalstamą veiką, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio antroje dalyje vartojamas žodžių junginys „bet kada“. Visa tai leidžia teigti, jog kandidatas į savivaldybės narius, būdamas teistas iki 1990 m. kovo 11 d., privalo teistumo aplinkybę nurodyti tik tokiu atveju, jei jis buvo pripažintas kaltas įsiteisėjusius nuosprendžiu ne už bet kokią nusikalstamą veiką, o tik tokią, kuri pagal galiojusį Baudžiamąjį kodeksą laikyta sunkia ar labai sunkia. Pažymėtina, kad teistumo pasibaigimas ar panaikinimas neatleidžia kandidato į savivaldybės tarybos narius nuo pareigos pažymėti apie teistumą. To reikalauja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, reglamentuojantis rinkimų santykius į savivaldybių tarybų narius, nedraudžia kandidatuoti ir nuteistiems asmenims, tačiau tokiu atveju jie įpareigojami suteikti informaciją apie teistumą, kuri būtų pateikta rinkėjams, nes kandidatas nori ateityje atstovauti jų interesus. Rinkėjai, naudodamiesi aktyviąja rinkimų teise, turi turėti visą informaciją apie asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais, t. y. žinoti ne tik pozityviąją informaciją, bet ir rinkiminės teisės požiūriu negatyviąją, galimai silpninančią kandidato galimybes būti išrinktam ir tuo pačiu atstovauti atitinkamos savivaldybės visuomenės interesus.
Šioje administracinėje byloje neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas R. Ž. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. liepos 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 322 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir šios aplinkybės nenurodė anketoje. Tokia situacija, kada kandidatas neįvykdė įstatyme įtvirtintos būtinos priedermės, yra pakankama priežastimi netekti savivaldybės tarybos nario mandato.
Todėl pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas. R. Ž. nurodytosios aplinkybės, kad jis neįsigilino į anketą, ar kad komisijos sprendimo priėmimo išvakarėse 2007 m. vasario 7 d. informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją apie padarytą klaidą anketoje ir pasižadėjo šį pažeidimą ištaisyti ir skubiai įvykdyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio l dalyje išdėstytus reikalavimus, negali būti priežastimi ir pagrindu tenkinti prašymą ir naikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalį dėl jo, R. Ž. , išbraukimo iš kandidatų į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius sąrašo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 121 straipsniu teisėjų kolegija
R. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.