Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-24-555/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-10
Bylos Nr.
2A-24-555/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
Atsakovas
UAB „Baileksas“
Ieškovas
Kauno apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybė
Advokatai
Gintas Gustaitis
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-24-555/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija 30.2;50.8;114.11;121.18(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Arvydo Žibo,

sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei Neringai Čeičytei, atsakovo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baileksas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui UAB „Baileksas“, tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl įpareigojimo nugriauti statinius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytus požeminius garažus ir metalo karkaso priestatus prie daugiabučių gyvenamųjų namų Savanorių pr. 170 ir 168, Kaune, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad atsakovas nuo 2005 metų liepos mėnesio savavališkai stato daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Savanorių pr. 168 ir Savanorių pr.170, Kaune, kiemuose požeminius garažus. Dėl šios statybos atsakovo generaliniam direktoriui buvo surašytas savavališkos statybos aktas, direktorius nubaustas administracine nuobauda. Statytojas sumokėjo baudą, tačiau statybos darbų nenutraukė, dėl ko 2005-09-29 buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, paskirta bauda, kuri buvo sumokėta. 2006 metų balandžio mėnesį atsakovas ant savavališkai pastatyto požeminio garažo pradėjo montuoti metalines kolonas, pradėjo statyti metalinį karkasinį priestatą. Buvo surašytas savavališkos statybos aktas, administracinės teisės pažeidimo protokolas. Požeminiai garažai ir priestatas statomi be suderinto projekto, neturint leidimo statybai, nėra galimybės nustatyti, ar pastatai atitinka statinio paskirties ir saugos reikalavimus, nesilaikyta normatyvinių atstumų nuo gretimų valdų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą UAB „Baileksas“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti požeminius garažus ir priestatą, pastatytus (duomenys neskelbtini) Kaune. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas ginčo metalinius garažus ir priestatą stato savavališkai, po surašyto savavališkos statybos akto atsakovo atžvilgiu, nesikreipė į ieškovą su prašymu nagrinėti statomų statinių pertvarkymo klausimą. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, būtent statybos priežiūrą atliekanti institucija turi kompetenciją spręsti, kokias taikyti savavališkos statybos pasekmes, todėl teismas negali savo sprendimu įpareigoti pertvarkyti statinį, kai kompetentinga statybos priežiūrą vykdanti institucija nėra pareiškusi tokio reikalavimo, nes pertvarkymas atliekamas specialia Statybos įstatymo reglamentuojama tvarka. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti atsakovo teiktą byloje priešieškinį, nes juo buvo keliamas teismui nežinybingas reikalavimas: pripažinti statinius tinkamais pertvarkyti. Taip pat nurodė, kad alternatyvus sprendimas šioje byloje būtų galimas tik esant konkrečiam reikalavimui ir esant kompetentingos institucijos išvadoms, kad savavališkai pastatyti statiniai gali būti pertvarkomi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Nurodo, kad šioje byloje teismas ir nesant reikalavimo pertvarkyti statinį, privalėjo spręsti statinio griovimo ar galimybės jį pertvarkyti klausimą, remiantis visais byloje surinktais įrodymais, nes teismo dispozicijoje yra spręsti, ar statinys griautinas ar yra su šalintinais trūkumais. Teigia, kad teismas be pagrindo atsisakė priimti atsakovo priešieškinį, netinkamai vertino įrodymus ir neišsiaiškino bylos esmės – ar pastatai griautini ar taisytini. Apeliantas mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas materialinės teisės normos, reglamentuojančios normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilines teisines pasekmes, pažeidimu.

CK 4.103 straipsnyje reglamentuojama, kokios civilinės teisinės pasekmės atsiranda pažeidus normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, arba kitaip pažeidę teisės aktuose nustatytus statybos reikalavimus, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl šios aplinkybės byloje ginčas nekyla, kad atsakovas UAB „Baileksas“ (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, neturėdamas valstybės institucijos išduoto projektavimo sąlygų sąvado, neparengus ir nesuderinus statinių techninio projekto, neturėdamas statybos leidimo, stato požeminius garažus ir priestatus.

Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę, kai turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą, nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą bei kai žemės sklypą valdo nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas savavališkos statybos 2005 m. liepos 22 d. Nr. 2-SSA-138 ir 2006 m. balandžio 19 d. Nr. 2-SS-30 aktais konstatavo savavališkos statybos faktą - nukrypimą nuo projekto, statybą be leidimo bei nurodė nedelsiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovo, vykdančiam savavalinę statybą, vadovui 2005 m. liepos 22 d., 2005 m. rugsėjo 30 d.ir 2006 m. gegužės 19 d., 2004 m. liepos 27 d. nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose skirtos nuobaudos už statybos įstatymo, statybos techninio reglamento pažeidimus.

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypas, kuriame statomas statinys, nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise žemės sklypą valdo Kauno apskrities viršininko administracija, nuomos sutartimi žemės sklypas išnuomotas atsakovui (b.l. 54-58, 1 t). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui 2005 m. liepos 22 d. surašant savavališkos statybos aktą galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnyje ,,Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatyta, kad kompetentingos statybos priežiūrą vykdančios institucijos, konstatavusios neteisėtos statybos faktą, privalo imtis įstatyme nustatytų priemonių, tarp jų – įvertinti savavališkos statybos pobūdį ir priimti vieną iš galimų sprendimų dėl jos padarinių pašalinimo: „1) sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į teismą; 2) jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą; 3) įpareigoti statytoją (užsakovą), įvykdžiusį šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą; 4) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 5) kreiptis į teismą nepriėmus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sprendimų.“ CK 4.103 straipsnio, nustatančio normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinės atsakomybės teisines pasekmes, redakcija, galiojusi savavališkos statybos konstatavimo laikotarpiu, taip pat nustatė, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį; įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Šis kodekso straipsnis 2006 m. spalio 17 d. įstatymu Nr. X-858 yra pakeistas, tačiau pagal bendrąsias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčo sprendimui turi būti taikomas nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku veikęs įstatymas – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2001 m. liepos 1 d. redakcija, pagal kurią 2006 m. birželio 28 d. ieškovui pareiškiant ieškinį teismui buvo numatyta galimybė įteisinti savavališkai pastatytą statinį.

Savavališkai pastatęs statinį statytojas neįgyja jokių teisių tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas privalėjo pasirūpinti reikiamais dokumentais statinio statybai pradėti. Ginčo statinys savavališka statyba pripažintas 2005 m. liepos 22 d. aktu, dėl šios aplinkybės atsakovas buvo įspėtas, tačiau įrodymų, kad sutinkamai su Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo bei įpareigojo per nustatytą terminą statytoją savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, byloje nėra pateikta. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį tik statytojui neįvykdžius per nustatytą terminą įpareigojimo apskrities viršininko administracija teikia teismui pareiškimą dėl įpareigojimų vykdymo. Statybos įstatymo redakcija, galiojusi ieškinio pareiškimo dieną, nustatė statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai bendrąją teisę pareikšti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. viešajam interesui apginti. Statybos įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų šalinimas. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė tik vieną faktinį pagrindą (leidimo statybai nebuvimas), o kad statyba pažeidžia ir kitų asmenų interesus ieškovas nurodė tik prielaidas. Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar su kitu žemės sklypu, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato ar žemės sklypo savininkui ar naudotojui. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė viešuosius santykius reglamentuojančio Statybos įstatymo 3 straipsnį, tačiau nagrinėjamos bylos atveju nespręsta ir nenustatyta suinteresuoto asmens ar trečiųjų asmenų esminio teisių pažeidimo.

Aiškindamas suinteresuotų asmenų teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Pagal ginčo santykių teisinį reglamentavimą neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota. Savavališkos statybos legalizavimas galimas esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas siekė įgyti teisę atlikti ginčo statinių savavalinės statybos įteisinimą. Taigi yra susiklosčiusi tokia procesinė situacija, kai šioje byloje ieškovas ginčija atsakovo, kaip statytojo, teisę įteisinti savavališką statybą, teigdamas, kad savavališki statiniai prieštarauja viešuosius santykius reglamentuojančiam Statybos įstatymui, tuo pačiu metu atsakovas siekia įrodyti šio statinio atitikimą techniniams reikalavimams, teigdamas, kad statybos įteisinimas ieškovo ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Šie priešiniai šalių reikalavimai savo turiniu yra neatskiriamai susiję ir dėl to negali būti išspręsti atskirai. Teismui pripažinus, kad ginčo statiniai atitinka statiniui keliamus techninius reikalavimus bei nepažeidžia įstatymo ginamų ieškovo ir trečiųjų asmenų teisių, būtų paneigti ieškovo reikalavimai dėl statinių nugriovimo; ir priešingai - teismui nusprendus, kad ginčo statiniai pažeidžia įstatymo ginamas ieškovo ar trečiųjų asmenų teises, būtų pagrindas patenkinti jo reiškiamus reikalavimus.

Kolegija esant išdėstytiems argumentams laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė atsakovo nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės taikant CK 4.103 straipsnį. Kolegija sprendžia, kad teismo sprendime nurodytų aplinkybių nepakako išvadai tenkinti ieškinį remiantis CK 4.103 straipsnio pagrindu. Nurodytų aplinkybių pagrindu kolegija pripažįsta, kad nagrinėjęs bylą teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas privalo išsiaiškinti savavališkos statybos atitikimą Civilinio kodekso normoms, reguliuojančioms savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius, taip pat ar dėl atsakovo statybos metu padaryto pažeidimo taikytina tik CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta sankcija, ar atsakovas neturi teisės į ginčo statinių legalizavimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326-329 straipsniais,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėArvydas žibas