Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dolinta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Penktasis šansas“, ieškinį atsakovei O. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotos tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 163 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bankroto bylą iškėlęs teismas perima civilinių bylų, kuriose bankrutuojančiam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, nagrinėjimą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. 2FB-1124-965/2017 atsakovei O. F. 2017 m. kovo 6 d. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Mantas Milinis, 2017 m. liepos 14 d. teismo nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Civilinė byla Nr. 2-8115-965/2018 pagal ieškovės BUAB „Dolinta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Penktasis šansas“, ieškinį atsakovei O. F. dėl žalos atlyginimo pridėta prie O. F. bankroto bylos Nr. 2FB-1124-965/2017.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi (bylos Nr. eB2-1194- 826/2017) iškėlė bankroto bylą UAB „Dolinta“. Bankroto administratoriumi paskirta MB „Penktas šansas“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. spalio 9 d., 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. vasario 5 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. nutartimis patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, iš viso patvirtinti 5 628,10 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. O. K. (buvusi pavardė F.) iki pat bankroto paskelbimo buvo įmonės direktore. Įmonė savo įsipareigojimų nebevykdė nuo 2016 metų pradžios. Šiuos duomenis patvirtina tai, kad su UAB „DPD Lietuva“ už suteiktas paslaugas UAB „Dolinta“ neatsiskaitė jau nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) įmonė UAB „Dolinta“ skolinga nuo 2016 m. vasario 15 d. Valstybinė socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau - SODRA) taip pat įmonės skolos kaupėsi nuo 2016 m. vasario 16 d. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovės neveikimu buvo padaryta žala kreditoriams, kuri yra lygi nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumai.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.82 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 2.87 straipsnis). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Teismas, įvertinęs su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė, būdama UAB „Dolinta“ vadove, turėdama pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą įmonei. Atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo tada, kai įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. nuo 2016 metų sausio mėnesio, kai pradėjo nebeatsiskaitinėti su kreditoriais. Klaipėdos apygardos teismas, nutartyje, kuria iškėlė ieškovei bankroto bylą, konstatavo, kad įmonė nemokia tapo jau nuo 2016 metų. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad bankroto bylą nemokiai įmonei inicijavo jos kreditorė 2017 m. balandžio mėn., bet ne jos vadovė, nors tokią pareigą jai įtvirtina įstatymas. Daugiau nei metus laiko įmonei esant nemokiai, atsakovė dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė, nepateikė jokių duomenų, kad siekė ir dėjo pastangas išsaugoti verslą, bandė atsiskaityti su kreditoriais, priešingai, dėl neveikimo leido didėti nemokios įmonės kreditoriniams įsipareigojimams. Atsakovė pažeidė savo pareigas veikti tinkamai bendrovės interesais, nevykdė savo, kaip įmonės vadovės pareigų, neišsaugojo bendrovės turto, dokumentų ir dėl to padarė žalą pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams. Tokie atsakovės veiksmai laikytini ne tik nerūpestingi, nelojalūs, bet ir priešingi bendrovės, jos kreditorių interesams. Atsakovei, kaip įmonės vadovei, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui – ji privalėjo veikti išimtinai įmonės bei jos kreditorių interesais, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jos priklauso, veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau to nedarė. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė įmonei žalą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktai, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis, CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Ieškovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovės kaltės, kuri yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įstatyme nustatytos kaltės prezumpcijos jokiais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Įvertinus išdėstytą, atsakovei kyla pareiga visiškai atlyginti savo neveikimu ieškovei padarytą žalą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5628,10 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Ieškovės taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ir tokiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, yra draudžiama išieškoti skolas iš fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles skaičiavimas (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad nuo šio momento asmens turimos skolos nebeauga, nes nebegali būti skaičiuojamos nuo skolų palūkanos, delspinigiai, įskaitant procentais išreikštas netesybas. FABĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.

Ieškovė reiškia prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Kadangi ieškovei ir atsakovei yra iškeltos bankroto bylos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką FABĮ 23 straipsnio 7 dalis taikoma, kai bankroto procese naujus reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui reiškia naujai atsiradęs kreditorius, kurio anksčiau, teismui tvirtinant kreditorių sąrašą ar mokumo atkūrimo planą, dar nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutuojantis asmuo O. K. nepranešė ieškovei nei apie ketinimą kelti bankroto bylą, nei apie jos iškėlimą, jos į kreditorių sąrašą neįtraukė. Esant šioms aplinkybėms, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, O. K. bankroto byloje tvirtintinas kreditorės BUAB „Dolinta“ 5628,10 Eur kreditorinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Patvirtinti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dolinta“ 5628,10 Eur kreditorinį reikalavimą O. K. bankroto byloje.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.