Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-217-478/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-118-408/2019Nutartis · 2019-03-19Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-217-478/2019Nutartis · 2019-05-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
AN2-217-478/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00294-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Aivaras Alimas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-217-478/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00294-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.6; 21.11.10
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties V. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. 2019 m. sausio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (toliau – Institucijos) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 300 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d. 10.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,99 promilių girtumas.

Šalies argumentai

2. Šį nutarimą V. S. skundė apylinkės teismui, prašydamas paskirti trumpesnį specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą ir jį sumažinti iki 6 mėnesių, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi skundas netenkintas, motyvuojant tuo, jog skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas sprendė, jog skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

3. V. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį skundžia Kauno apygardos teismui, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria dalyje būtų pakeistas Institucijos nutarimas, skiriant trumpesnį specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę, atėmimo terminą.

3.1. Skunde teigiama, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nukrypo nuo šioje dalyje aktualios teismų praktikos. Apeliantas sutinka, kad V. S. padarytas nusižengimas yra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau, apelianto nuomone, tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, o kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas neteisingai vertino jo prisipažinimą vartojus alkoholį. Paaiškinime V. S. nurodė, kad alkoholį vartojo dieną prieš padarytą nusižengimą, t. y. 2018 m. gruodžio 14 d., o pažeidimas užfiksuotas 2018 m. gruodžio 15 d. 10.45 val. Apelianto nuomone, šios situacijos negalima vertinti, jog V. S. iš karto pavartojęs alkoholio sėdo už vairo, suprasdamas, jog yra apsvaigęs ir vairavo automobilį. V. S., sėsdamas už vairo nemanė, kad iš karto pavartotas alkoholio kiekis sudarys tokių nemalonių pasekmių, o alkoholio koncentracija dar ir kitą vėlyvą rytą nebus pasišalinusi iš organizmo. Pažymėtina, kad ir apelianto sutuoktinė manė, jog apeliantas yra blaivus ir gali vairuoti automobilį. Priešingu atveju, pati apelianto sutuoktinė būtų sėdusi už vairo ir vairavusi automobilį vykstant į Kauną.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, jog V. S., sėsdamas už automobilio vairo, nesuvokė, kad daro nusižengimą, todėl, nežinodamas, kad pažeidė įstatymus, jis negalėjo įvertinti gresiančių žalingų pasekmių jam ir jo artimųjų ratui.

3.4. Apeliantas be to teigia, jog teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į apelianto asmenybę. Apelianto nuomone, vertinant visumą reikšmingų ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui aplinkybių, svarbu ir tai, kad apeliantas pažeidimo neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė ir nuoširdžiai nurodė aplinkybes, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo fiksuotas kitos dienos vidurdienį apie 11 val., tikėtina, jog asmuo galėjo tinkamai neįvertinti būklės dėl galėjimo vairuoti bei dėl likusio alkoholio kiekio organizme. Svarbu ir tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde apylinkės teismui apeliantas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad savo iniciatyva išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą ir baigė papildomus vairuotojų kursus. Tokių duomenų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas, priimdamas nutarimą, nebuvo gavęs, ir nėra pagrindo šiuo metu šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, tačiau tai parodo asmens susirūpinimą savo veiksmais, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą pažeidimą bei jo pasekmes. Skunde yra atkreipiamas dėmesys, kad nors V. S. anksčiau ir yra baustas už pažeidimus, susijusius su kelių eismo transportu, tačiau už šiurkščius, grubius nusižengimus ar už analogiško pobūdžio nusižengimus nėra baustas, nėra baustas už vairavimą neturint teisių ar esant neblaiviam, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ar kitus panašaus pobūdžio šiurkščius nusižengimus. Be to, 2016 metais baustas, bauda sumokėta ir nuo paskutinio pažeidimo yra praėję beveik trys metai. Skunde nurodoma, kad V. S. nėra piktybinis pažeidėjas, o nusižengimas, už kurį nubaustas šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo asmens atmestino požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas teigia, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, V. S. teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir jos termino, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra pagrindo trumpinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. V. S. atstovo advokato Aivaro Alimo skundas netenkinamas.

6. Ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

8. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir paskirti V. S. švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

9. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato vairuotojams baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. Remiantis šio straipsnio 9 dalimi (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) be baudos paskyrimo privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju V. S. paskirta 300 Eur bauda ir nustatytas 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. pareiškėjui paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

10. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių V. S. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo baustas, padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl pažeidimo gailisi, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) į darbą Vilniaus raj., nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant minimalią nuobaudą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vykimas į darbą kitame mieste yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl jo vykimo į darbą kitame mieste, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nors apeliaciniame skunde advokatas Aivaras Alimas teisingai nurodė, kad administracinė nuobauda, kuri V. S. buvo paskirta už leistino greičio viršijimą, šiuo metu nėra galiojanti, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis faktas, kad V. S. per pastaruosius trejus metus du kartus padarė administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnė nuobauda savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

13. Apeliaciniame skunde prašoma, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, vadovautis anksčiau apygardų teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi faktinės veikos padarymo aplinkybės, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad paskyrus V. S. minimalią nuobaudą nusižengimo, už kurį numatyta atsakomybė, straipsnio sankcijoje, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, taigi taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, sutrumpinant ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. S. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė