Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas keturis kartus, paskutinis - 2008-01-30 Mžeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį. Paskirta galutinė subendrinta bausmė už nusikaltimus ir pagal du nuosprendžius – laisvės atėmimas (1) vieneriems metams, trims mėnesiams. Bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. 2007 m. lapkričio 26 d., apie 24 valandą, (duomenys neskelbtini) bute, dėl asmeninių paskatų, įtaręs, kad jo tėvas E. R. pavogė jo mobiliojo ryšio telefono aparatą, ranka smogė savo tėvui E. R. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į galvos ir krūtinės sritis ir padarė jam tokius sužalojimus: galvos ir krūtinės ląstos sumušimus, kraujosruvas kūne, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kairės pusės VII-VIII-IX šonkaulių lūžimus su kairiojo plaučio sužalojimu, dėl ko išsivystė kraujavimas į pilvo pleuros ertmę. Šonkaulių lūžiai su kairiojo plaučio pažeidimu ir nukraujavimu į pilvo pleuros ertmę sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą.

Tokiu būdu tiesioginiais tyčiniais veiksmais R. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes sunkiai sutrikdė sveikatą savo tėvui.

2007-11-26 d. apie 18 valandą kaltinamasis R. R. kartu su savo tėvu E. R. ir kitais asmenimis, tame tarpe R. Š., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) bute pas R. Š. girtavo. Išgėrus butelį degtinės R. R. užmigo, o apie 24 valandą pabudęs pasigedo savo telefono. Iš kartu buvusių vyrų supratęs kad telefoną paėmė jo tėvas, paprašė, kad pastarasis jį gražintų, tačiau pastarajam viską neigiant, susipyko, apsižodžiavo ir pradėjo jį mušti. Vėliau pats kaltinamasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Tokius nusikalstamos veikos faktus ir faktines aplinkybes atskleidžia byloje surinkti duomenys, kurių analizė pateikiama žemiau.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, tik nurodė, kad tėvą sumušė todėl, jog šis jau ne pirmą kartą pavogė iš jo telefono aparatą. Jis parodė, kad minimu kaltinime laiku jis susitikęs tėvą nuėjo kartu pas R. Š., kur tuo metu laikinai gyveno jo tėvas, nusipirko butelį degtinės, kurį visi keturi ten buvę išgėrė. Buvo nuvargęs, todėl užmigo, o apie 24 valandą atsibudęs pasigedo telefono, įtarė, kad jį pavogė ir pragėrė tėvas, su pastaruoju susipyko. Nors šis pradžioje neigė vogęs, vėliau jo mušamas prisipažino. Savo kaltės dėl tėvo sumušimo ir aprašytų sužalojimų neneigia, tik prašo atsižvelgti į tai, kad jį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys, be to į tai, kad sumušęs tėvą pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, suteikė ją pats. Gailisi dėl nusikaltimo, todėl nieko neslėpdamas savo kaltę pripažino atvykusiems policijos pareigūnams.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 66–69) kaltinamasis R. R. nurodė iš esmės tas pačias nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, kaip ir savo visuose parodymuose: nurodė kur susitiko nukentėjusįjį, kur gėrė kartu jo nupirktą degtinės butelį, kurioje vietoje smūgiavo nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad laiko tiksliai neprisimena, bet galėjo būti 2007-11-26 po pietų atėjo pas jį sūnus R. R.. Kartu su juo ir draugais R. Š. bute gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jis nuėjo miegoti, tačiau pabudo nuo jam suduotų smūgių. Suprato, kad jį muša sūnus, nes pastarasis šaukė ant jo reikalavo kur jo telefonas. Paėmė jo rūbus, tačiau juose buvo tik jam priklausantis telefonas, o sūnaus telefono jis neėmė. Buvo sumuštas sūnaus, prarado sąmonę, atsipeikėjo tik nešamas neštuvais į greitosios pagalbos automobilį. Sūnui atleidžia, prašo griežtai nebausti.

Liudytojas R. Š. parodė, kad minimą vakarą jo bute buvo kaltinamasis, nukentėjusysis ir jų draugas. Visi gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau R. R. pradėjo pyktis su savo tėvu, dėl kažkokio telefono. Nenorėdamas veltis į jų konfliktą išėjo į virtuvę ir daugiau nieko nematė. Kaip atvažiavo greitoji, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis nežino, nes buvo stipriai girtas, todėl neprisimena. Po dviejų dienų aplankė E. R. ligoninėje, tada sužinojo, kad jį sumušė sūnus. Žino, kad vėliau E. R. sūnui atidavė kažkokią telefono kortelę. Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6–10) liudija apie tai, kad nusikaltimo padarymo vieta, kaip nurodė visi trys įvykio dalyviai, yra (duomenys neskelbtini) R. Š. bute. Daiktų pateikimo protokole (b. l. 24–28) užfiksuota, kad R. R. 2007-11-29 daiktų pateikimo metu pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams mobiliojo ryšio telefoną „Nokia – 1100“, kuris buvo gražintas savininkui E. R..

Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G 69/08 (13) (b. l. 15) konstatuojama, kad E. R. nusikaltimo padarymo metu padaryti tokie sužalojimai:

galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, kraujosruvos kūne;

lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas;

kairės pusės VII-VIII-IX šonkaulių lūžiai su kairiojo plaučio pažeidimu, kraujas ir oras kairėje pleuros ertmėje.

Eksperto išvadoje konstatuojam, kad šonkaulių lūžiai su kairiojo plaučio pažeidimu ir nukraujavimu į pleuros ertmę sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

Apibendrinus ištirtus ir aprašytus duomenis, teismas konstatuoja, kad jų visuma pagrindžia teismo nustatytus faktus ir aplinkybes, išdėstytas nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Vertinant teisiškai šias faktines aplinkybes, baudžiamojo įstatymo prasme, teismas nurodo, jog nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika: sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas sūnaus savo tėvui (baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tokią išvadą pagrindžia įrodymų visuma, kaltininko veiksmų vieninga apimtis ir tyčios turinys. Nors kaltinamasis nurodo, kad jo padarytos veikos motyvas buvo paties nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, tačiau net ir juos pripažinus, tai iš esmės jo veiksmų kvalifikacijos nekeičia. Tik lengvina kaltininko atsakomybę.

Taikytinos teisės normos, pagrindžiančios kaltininko padarytą nusikalstamą veiką

Taigi, bylos duomenys patvirtina faktą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu tikrai buvo padaryta nusikalstama veika. Jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir šią nusikalstamą veiką padarė sūnus – kaltinamasis R. R..

Byloje ištirti įrodymai liudija, kad nusikalstimą padarė R. R., kuris neabejotinai smogė nukentėjusiajam rankomis smūgius į įvairias kūno dalis, tame tarpe ir smūgius, sukėlusius nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Apie tai liudija ir paties kaltininko visiškas faktinių aplinkybių pripažinimas, ir iš dalies nukentėjusiojo E. R., bei liudytojo R. Š. parodymai, taip pat teismo medicinos eksperto išvada apie sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir būdą. Teismas surinktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad smūgius nukentėjusiajam smūgiavo R. R., turėdamas motyvą atgauti iš jo pavogtą telefono aparatą ir dėl šios vagystės įtardamas savo tėvą. Bylos duomenys iš dalies patvirtina tokią galimybę, - kad telefono aparatą iš kaltinamojo išgertuvių metu pavogė nukentėjusysis. Apie tai yra informacijos ir kaltinamojo ir iš dalies nukentėjusiojo, ir liudytojo R. Š. parodymuose, todėl teismas pripažįsta, kad kaltininko padarytos veikos motyvas buvo neteisėti, rizikingi nukentėjusiojo veiksmai.

Dėl kaltininko tyčios turinio

Bylos duomenys liudija, kad kaltininkas, vartodamas smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, turėdamas tikslą tokiu būdu atgauti savo prarastą turtą, tačiau neigiami padariniai kilo nuo tyčinių kaltininko veiksmų tiesioginių smūgių sudavimo.

Taigi, teismas, įvertinęs bylos įrodymus, atskleidžiančius kaltininko padarytos nusikalstamos veikos faktą, šių ištirtų įrodymų turinį susiejęs su kitais bylos duomenimis, juos nuosekliai ir logiškai susiejęs su veikos faktinėmis aplinkybėmis, kurias atskleidžia kiti ištirti bylos duomenys, taip pat kaltinamojo veikos motyvas, konstatuoja, kad subjektyvinė kaltininko nusikalstamos veikos pusė, visa apimtimi pagrindžia pareikštą jam kaltinimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo savo tėvui tyčia (BK 135 str. 2d. 3 p).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, į konkrečias įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dviem aspektais:

visų pirma į tai, kaip įstatymo leidėjas traktuoja šią veiką pagal objektyvųjį pavojingumą, nesiejant nei su konkrečia byla, nei su konkrečiais atliktais kaltininko veiksmais, nei su konkrečiais subjektais, nei konkrečiais padariniais;

ir antra – į konkrečiai įvykdytą veiką nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, siejant jas su faktinėmis aplinkybėmis, su konkrečiais objektyviaisiais kaltininko veikos požymiais ir konkrečiais subjektais, veikos motyvais, paskatomis , nukentėjusiojo provokuojančiu nusikalstamu elgesiu.

Todėl teismas dar kartą pasikartoja, kad, skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamo kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, padarytos žalos ir konkrečių, tiesiogiai iš šios nusikalstamos veikos kilusių neigiamų padarinių dydį, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko atliktų veiksmų pobūdį, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

veika, kurios padarymu pripažįstamas kaltas R. R., įstatymo leidėjo pripažinta sunkiu nusikaltimu, o šiuo įstatymu ginamos vertybės – žmonių sveikata, visuomenės saugumas, viešoji tvarka ir šeimos tradicijos, bei šeimos narių teisės ir pareigos vienas kitam turi ypatingą svarbą.

Tokią išvadą teismas daro, remdamasis teismo nustatytų ir pripažintų įrodytomis kaltininko padarytos veikos faktinių aplinkybių viseto analize, kuri atskleidžia kaltinamojo R. R. pasirinktą netinkamą galimų konfliktų sprendimo būdą, jo veiksmų reikšmingumą ir nesiskaitymą su priimtomis moralė ir teisė normomis. Todėl teismas, svarstydamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam, atsižvelgia ne tik į veikos faktines aplinkybes, nukentėjusiojo netinkamą elgesį, bet ir į kaltininko asmenybės bruožus, kuriuos paryškina jo ankstesni panašaus pobūdžio nusikaltimai.

Svarstant ir individualizuojant kaltininkui skiriamą bausmę, jos dydį, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, be kitų aplinkybių (nusikaltimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtų į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę. Šiuo atveju kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra reikšmingos, svarbios ir neformalios.

Be to, šiame kontekste paminėtinas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 p., kur nurodyta, jog, vadovaudamasis teisine sąmone, teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. To paties senato nutarimo 5 p. pabrėžta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Taigi, vertindamas kaltinamojo R. R. asmenybę, teismas išskiria jo asmenybės požymius, kurie lemia šio asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu, tačiau po nusikaltimo padarymo – rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pobūdį, suvokia neigiamas jo pasekmes, nes jis savo tiesioginiais veiksmais siekė jas sumažinti.

Kaip jau buvo minėta, bylos medžiaga įrodo, kad kaltininkas R. R. anksčiau buvo teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikaltimus, todėl bylos duomenys, apibūdinantys kaltininką iš dalies patvirtina, kad nusikaltimas buvo loginė kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekmė. O kilę dėl kaltininko elgesio itin neigiami padariniai, padarytą veiką daro žymiai pavojingesnę, todėl tai ypač sąlygoja teismo pasirinkimą nustatant bausmės kaltininkui dydį.

Tačiau kaltinamąjį apibūdina ir lengvina jo teisinės atsakomybės padėtį lengvinančios aplinkybės, kurias teismas pripažįsta ir vertina – tai jo atviras prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, jo elgesys suteikiant medicininę pagalbą, iškviečiant greitąją medicinos pagalbą ir kad veika padaryta dėl rizikingo nukentėjusiojo elgesio, pagrobiant kaltinamojo mobilųjį telefoną.

Dėl civilinio ieškinio

Dėl nukentėjusiojo gydymo stacionare ieškinys tenkinamas iš R. R., nes tik jo tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. R. sveikata, dėl ko jis buvo gydomas stacionare. Priteistina ligonių kasai 1096, 00 lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl savo tėvo E. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą (6) šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2008-01-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą (6) šešeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2007 m. lapkričio 29 d. ir bausmės laiką atliktą pagal 2008-01-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo tenkinti. Priteisti iš nuteistojo R. R. valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos už E. R. gydymą 1096,00 Lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą. Nuteistasis nuosprendį gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo.