Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Medicinos bankas ieškinį atsakovams antstolei E. R., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VĮ Registrų centras, N. T., A. E. D. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „BTA Draudimas“ ir G. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems. Teismo nuomone, 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartyje numatytas draudimas perleisti butą kitiems asmenims buvo taikytas tik skolininkei A. E. D.. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu po turto arešto, o kadangi antstolei E. R. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo, antstolė turėjo teisę pradėti turto realizavimo procedūrą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Medicinos bankas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d.sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolė E. R. pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 15 p. Antstolė E. R., perduodama išieškotojai N. T. kitoje byloje areštuotą ginčo butą, kurio priklausomybė nuosavybės teise skolininkei buvo ginčijama teisme, pažeidė aukštesnės teisinės galios aktą – CPK 150 str. ir jame numatytą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir panaikinimo tvarką, kurios sprendimų vykdymo instrukcijos 15 p. nebuvo pakeitęs ir negalėjo pakeisti.

7. Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto atsakovės E. R. naudai 6 849 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė E. R. yra kvalifikuota vykdymo proceso specialistė ir privalo išmanyti savo civilinės profesinės atsakomybės klausimus, šioje byloje jai nebuvo būtina advokato pagalba, todėl advokato išlaidas turėjo būti atsisakyta priteisti arba jos turėjo būti ženkliai sumažintos. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 3 000 Lt ir 400 Lt atitinkamai A. E. D. ir N. T. atstovo pagalbos išlaidoms apmokėti. A.E. D. ir N. T. atstovas nepateikė jokių dokumentų, galinčių patvirtinti savo atlikto darbo ir laiko sąnaudas, o tik pinigų priėmimo kvitus, įrodančius pinigų priėmimą iš A. E. D. ir N. T.. Kvite nėra nurodytas sutarties numeris, nėra aišku, ar išlaidos patirtos būtent šioje byloje, nėra detalizuotas suteiktų paslaugų pobūdis.

Reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai negali nebūti tenkinamas, nes pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija, o nesant galimybės ją pritaikyti – taikomas žalos atlyginimas pinigais. Be to, apeliantas neįrodė, kad dėl neteisėtų veiksmų patyrė būtent 200 000 Lt dydžio turtinę žalą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad su apeliaciniu skundu yra pateiktas ne išieškojimo negalimumo aktas, o antstolės atsakymas, kuriame nurodyta, jog skolų išieškojimas nukreiptas į G. P. darbo užmokestį, tačiau ji šiuo metu yra motinystės atostogose. Pabrėžtina, jog šiame atsakyme antstolė nenurodo, jog galimybės išieškoti skolą nėra, taigi, žalos faktas nėra įrodytas. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog atsakovų atsakomybė yra dalinė. Tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis sieja būtent antstolės atliktus veiksmus, ieškovas neteisingai teigia, kad turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė. Ieškovas prašomą priteisti žalą sieja iš esmės tik su antstolės veiksmais. Teismas turėtų aiškintis atsakomybės pobūdį, o tai galima padaryti tik pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas yra visiškai neteisus nurodydamas, kad VĮ Registrų centras neturėjo teisės registruoti N. T. nuosavybės teisių į ginčo butą perdavimo išieškotojui akto pagrindu, nes žinojo apie draudimą perleisti turtą. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė galiojo iki 2007 m. rugpjūčio 20 d., todėl N. T. nuosavybės teisių įregistravimo metu, t.y. 2009 m. vasario 12 d., jau buvo pasibaigusi. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Teismo patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas išieškotojui, jeigu jis perima turtą, N. T. nuosavybės teisių įregistravimo metu šis dokumentas nebuvo panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios. LR CPK 693 straipsnis numato, kad areštuoto turto realizavimas LR CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus. Netgi tuo atveju, jei ir būtų nustatyta kitų atsakovų kaltė dėl apelianto patirtos žalos, ir žala būtų įrodyta, tai atsakyti už patirtą žalą VĮ Registrų centras neprivalėtų, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 d. nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės A. E. D. ir N. T. prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi tik skolininkei buvo uždrausta perleisti butą kitiems asmenims. Atsakovės nesutinka su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų priteisiant bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pabrėžė, kad jų išlaidas pagrindžia pateiktas kvitas, išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Įstatymas numato pareigą pateikti šalims įrodymus, tačiau neįpareigoja pateikti detalias ataskaitas, kas konkrečiai sudarė atstovavimo išlaidas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolė E. R. prašo UAB „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. kovo 12 d. išrašas (v. b. 1. 4- 5), pagal kurį prieš skelbiant varžytines vienaprasmiškai nustatyta, jog butas ginčijamų vykdymo veiksmų atlikimo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė A. E. D.. Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi kiekvienam asmeniui, tame tarpe UAB „Medicinos bankui“, buvo žinoma apie buto areštą išieškotojos N. T. naudai, neprisiimamą atsakomybė, jog niekaip nebuvo reaguota į tai, jog prasidėjo buto priverstinio realizavimo procedūra, trukusi keturis mėnesius, per kuriuos ieškovė turėjo galimybę siekti įtakoti vykdymo procesą, pvz., kreipdamasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Antstolė taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal CPK 262 straipsnio 3 dalį kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas.Taip pat nurodė, kad šioje byloje vyksta sudėtingas ir ilgas procesas, todėl patirtos ir teismo priteistos išlaidos yra protingos ir nėra pagrindo jas mažinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip trečiojo asmens G. P. kreditorius, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl 2006 m. lapkričio 24 d. buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu minėtas sandoris, sudarytas tarp G. P. ir A. E. D. buvo pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos teismui palikus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą. Reikalavimams užtikrinti minėtoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi ginčo butui buvo nustatytas perleidimo draudimas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šis butas buvo areštuotas.

Antstolė E. R. priėmė vykdyti išieškotojos N. T. Šiaulių m. VI notarų biuro 2008 m. kovo 7 d. patvirtintą vykdomąjį įrašą dėl 191 580 Lt skolos išieškojimo iš A. E. D.. Skolininkei A. E. D. neįvykdžius prievolės, nepaisydama teismų nustatytų ir viešame registre užregistruotų apribojimų, antstolė nukreipė išieškojimą į skolininkės A. E. D. vardu įregistruotą butą, paskelbė varžytynes, o, joms neįvykus, pasiūlė išieškotojai perimti turtą už skolą. Išieškotojai sutikus, ginčo butas 2008 m. gegužės 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduotas jai. Šis aktas 2008 m. liepos 9 d. buvo patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo.

Antstolei perdavus ginčo butą trečiajam asmeniui N. T., o teismui patvirtinus 2008 m. gegužės 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą, ieškovas (UAB „Medicinos bankas“), nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prarado galimybę įvykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2009 m. kovo 3 d., nes ginčo turtas perėjo trečiojo asmens N. T. nuosavybėn. Ieškovas, gindamas savo teises, pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais, pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą bei priteisti 200 000 Lt žalai atlyginti.

Kaip minėta, tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų G. P. bei A. E. D. kitoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo butą. Ieškinys pareikštas actio Pauliana pagrindu. Banko pareikštiems reikalavimams užtikrinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. nustatytas turto perleidimo draudimas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ginčo butas buvo areštuotas, leista juo naudotis, bet uždrausta perleisti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės veiksmus perduodant ginčo butą trečiajam asmeniui N. T., sprendė, kad draudimas disponuoti turtu buvo taikytas tik pačiai atsakovei A. E. D., bet jis nebuvo taikytas antstolei. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį turto areštas yra apibrėžiamas kaip įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Tuo tarpu turto disponavimo teisės apribojimas suprantamas kaip teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (2 straipsnio 7 dalis).

Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų, antstolė, priėmusi vykdyti N. T. vykdomąjį įrašą, patikrino duomenis apie A. E. D. nuosavybės teise įregistruotą ginčo butą. Antstolės 2008 m. kovo 12 d. atspausdintame Nekilnojamojo turto Registrų cento išraše nurodyta, kad buvo užregistruotas juridinis faktas, susijęs su šiuo turtu – disponavimo teisės apribojimas. Kaip jau buvo minėta, pagal Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas šis apribojimas reiškia laikiną draudimą bet kokiu būdu keisti turto teisinę būklę, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apribojimas buvo pritaikytas tik skolininkei. Be to, kolegija pažymi, kad CPK 690 straipsnyje yra numatyta antstolio pareiga nustatyti nekilnojamojo turto priklausymo skolininkui faktą bei šiam turtui pritaikytus apribojimus. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų, antstolė nesiaiškino ginčo turtui pritaikytų apribojimų pobūdžio bei jų paskirties, o pradėjo šį turtą pardavinėti iš varžytynių. Varžytinėms neįvykus, turtas, antstolei pasiūlius, buvo perduotas išieškotojai.

Pagal tuo metu galiojusio CPK 702 straipsnio nuostatas išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui. Teisėjas tvirtina aktą šio Kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatęs esminius pažeidimus, teismas nutartimi atsisako patvirtinti pateiktą aktą. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (galiojusio CPK 725 straipsnio 8 d.). Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, išieškotojas nuosavybės teisę į skolininkui priklausantį turtą įgyja po to, kai teismas, susipažinęs su vykdomąja byla, dar kartą įsitikina, kad nebuvo padaryta esminių pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju teismas jam įstatyme numatytos pareigos neįvykdė ir patvirtino Turto perdavimo išieškotojui aktą nepaisydamas to, kad kitoje nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto nuosavybės teisės, o iš viešojo registro duomenų buvo matyti, kad šiam turtui buvo nustatyti apribojimai.

Ieškovas, negalėdamas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir išieškoti skolą iš ginčo turto, savo teises gina pareikšdamas ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu bei dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas nereikalauja taikyti restitucijos, nes byloje nėra pateikta įrodymų, jog išieškotoja, perimdama ginčo butą, buvo nesąžininga. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra atlyginti nuostolius, o reikalavimas pripažinti negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą yra papildomas, pagrindžiantis neteisėtus veiksmus kaip privalomą civilinės atsakomybės sąlygą. Turto perdavimo išieškotojui neteisėtumą ir ieškovų galimybės įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą lėmė antstolio atlikti neteisėti veiksmai bei teismo veiksmai patvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės. Teismo rezoliucija patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (galiojusio CPK 725 straipsnio 8 dalis), todėl jį tvirtinantis teisėjas turėjo patikrinti CPK 725 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų buvimą, o šios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso normų pažeidimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai atliko antstolio veiklos kontrolę, todėl neištaisė jo padarytos klaidos ir neapsaugojo ieškovo interesų. Ginčo butas buvo neteisėtai perduotas išieškotojai dėl antstolio ir teismo veiksmų. CK 6.5 straipsnyje numatyta, kad bendraskolių atsakomybė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje bei 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Įvertinusi šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad žala ieškovui atsirado dėl antstolio ir teismo veiksmų, kurie neatskiriamai susiję priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimo faktu, todėl šiuo atveju jiems kilo solidarioji atsakomybė.

Ieškovas šiuo atveju žalos atlyginimo reikalauja taip pat ir iš VĮ Registrų centro, kuris, nepaisydamas teismų nustatytų apribojimų, įregistravo neteisėtą turto perdavimo išieškotojui aktą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad registro tvarkytojas turi veikti laikydamasis LR nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Jis turi teisę atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tik įstatyme numatytais atvejais. Be to, kolegija pastebi, kad ieškovui žala atsirado ne dėl to, kad nuosavybės teisę patvirtintas dokumentas buvo įregistruotas, o dėl to, kad toks dokumentas buvo priimtas antstolio ir teismo patvirtintas. Išieškotojai N. T. nuosavybės teisė atsirado, o A. E. D. pasibaigė ne dėl akto įregistravimo, o dėl jo priėmimo ir patvirtinimo. Atsižvelgdama į tai, kolegija nesutinka su ieškovu, kad atsakovas VĮ Registrų centras atliko veiksmus, dėl kurių atsirado ieškovui žalos ar dėl kurių ta žala padidėjo.

Ieškovas, prašydamas atlyginti neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą, prašo priteisti 200 000 Lt. Šią žalos sumą ieškovas grindžia neteisėtai perleisto buto priverstinio pardavimo verte. Byloje nėra ginčo dėl šio turto vertės nustatymo, todėl kolegija sutinka, kad antstolei sudarius turto perdavimo išieškotojui aktą, bei teismui jį patvirtinus, ieškovui buvo padaryta 200 000 Lt žalą, kurią sudarė buto, į kurį ieškovas prarado galimybę nukreipti išieškojimą, vertė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, panaikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas – iš solidarių atsakovų antstolės E. R. bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, priteisiama 200 000 Lt žalai atlyginti.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, sprendžia ir dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 17 302,14 Lt advokato atstovavimo išlaidų abejų instancijų teismuose ir 10 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, patenkinusi ieškovo apeliacinį skundą, priteisia iš atsakovų antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, po 5 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Be to, pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, kolegija priteisia ieškovui advokato atstovavimo išlaidas, kurios neviršija dydžių, numatytų teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos patvirtintose rekomendacijose numatytų dydžių. Kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas ieškinys (patikslintas ieškinys) (3 x 800 Lt = 2 400 Lt), dublikas (1,75 x 800 Lt = 1 400 Lt), prašymas (0,12 x 800 Lt = 96 Lt), pranešimas (0,12 x 800 Lt = 96 Lt) bei dalyvauta teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo apie 10 valandų (0.15 x 10 x 800 Lt = 1 200), todėl iš atsakovų antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, priteisiama po 2 596 Lt ((2 400 Lt + 1 400 Lt + 96 Lt + 96 Lt + 1 200 Lt)/2) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą (3 x 800 Lt = 2 400 Lt), prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (0,12 x 1 000 Lt = 120 Lt), prašymą taikyti precedentą (0,12 x 1 000 Lt = 120 Lt), todėl iš atsakovų priteisiama ieškovui po 1 320 Lt(2 640 Lt / 2) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo reikalavimai priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį patenkinti. Priteisti solidariai iš atsakovų antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) žalai atlyginti ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077).

Priteisti iš antstolės E. R. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos, po 5 000 Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, po 2 596 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 1 320 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui UAB „Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077).