Utenos apylinkės teismo sprendimas

2009-11-17 · Civilinė byla Nr. 2-1010-356/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-17
Bylos Nr.
2-1010-356/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
L. N.
Atsakovas
R. N.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2-1010-356/2009procesinio sprendimo kategorija:
78.2.1;113.1;116.1;116.6; 125.1 (S)UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 17 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei L. N., atsakovui R. N., trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui R. N. ir trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Ieškovė L. N. prašė nuo 2009-11-05 pakeisti nepilnamečiam sūnui I. N., gim. (duomenys neskelbtini), Utenos rajono apylinkės teismo 2002-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.2/2-976-06/02 priteisto periodinėmis 125,00 Lt dydžio išmokomis vaikui iš atsakovo išlaikymo dydį ir padidinti jį iki 500,00 Lt kas mėnesį, ją paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, prašydama ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos pilnai patenkinti sūnaus poreikius, kurie ryšium su vaiko amžiumi, jo gebėjimų lavinimu nuo teismo sprendimo priėmimo 2002 m. iki šio laiko padidėjo, o atsakovo, nors pastarasis dirba, teikiamas tokio pat dydžio išlaikymas vaiko poreikių nebepatenkina, todėl ieškovė neproporcingai savo turtinei padėčiai privalo teikti vaikui didesnį išlaikymą. Ieškovės nuomone, atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti kas mėnesį 500,00 Lt dydžio išlaikymą sūnui, nes prie pilnametės (studijuojančios) dukros išlaikymo visiškai neprisideda. Ji pati dirba, vaikui suteikia gyvenamąjį būstą, betarpiškai kasdien sūnumi rūpinasi, o atsakovas yra darbingas, dirba, tačiau gera valia didesnio išlaikymo iki paduodant ieškinį mokėti nepradėjo, šiuo metu moka po 300,00 Lt. Gaudama didesnio dydžio išlaikymą sūnui, ji galėtų labiau paremti besimokančią ir savo pajamų negaunančią dukrą.

Atsiliepimas

Atsakovas R. N. ieškinio nepripažino, prašė atmesti. Paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis esmingai nepagerėjo, nors dirba, tačiau gauna tik minimalų darbo užmokestį, jokio turto neįgijo, kitas asmuo gera valia jam suteikia būstą, nes nuosavo neturi, kas mėnesį grąžina kreditą (virš 400 litų), periodiškai gauna pajamų iš atsitiktinių darbų, nes kitaip neišgyventų, jo nuosavybėn registruotų automobilių realiai nebėra. Ieškovės turtinė padėtis esmingai pagerėjo, todėl ji turi galimybę vaikui teikti didesnį išlaikymą.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė, kad, trečiojo asmens nuomone, ieškinys yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Nutraukiant šalių santuoką, Utenos rajono apylinkės teismo 2002-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.2/2-976-06/02 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių sūnaus I. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove, o atsakovas įsipareigojo sūnui teikti išlaikymą periodinėmis 125,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jo pilnametystės, o pasidalijus turtą atsakovui atiteko automobilis, ieškovei – butas, piniginė kompensacija atsakovui nebuvo nustatyta ( 11-12 b.l.).

Šalių sūnui I. šįmet sukako 12 metų, teismo sprendimo 2002 m. priėmimo metu jam tebuvo 5 metai. Taigi tikėtina ieškovės nurodytu, kad jau vien dėl vaiko amžiaus jo poreikiai išaugo. Šalių sūnus lanko mokyklą, sporto būrelį, dalyvauja sporto varžybose, dėl ko reikalinga visavertė mityba, vitaminai bei tam priemonės. Atsakovas neginčijo šių ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, nurodė, kad jam tokie faktai yra žinomi.

Ieškovės paskaičiavimu (41 b.l.), sūnaus būtiniausiems poreikiams ir poreikiams, susijusiems su jo gebėjimų lavinimu, sveikatos priežiūra, patenkinti kas mėnesį būtina didesnė lėšų suma (1.000,00 Lt) nei viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt ir kuri teismų praktikoje laikoma orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (LR CK 6.461 straipsnio 2 d.), nes pripažįstama, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA.

Atsakovas savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo sūnaus poreikiai, neteikė ir iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų apskaičiuotų išlaidų dydžio.

Atsakovui iš esmės neginčijant, kad vaiko poreikiams – vaiko maitinimui, aprangai, transportui, mokymosi priemonėms, užklasiniam lavinimui, sveikatai ir higienai, poilsiui ir laisvalaikiui ir kt. - patenkinti būtina ne mažesnė kaip 800,00 Lt suma, pripažintina, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir racionalios, atitinka protingumo kriterijus.

Taigi neginčijamai nustatyta, kad ryšium su vaiko amžiumi ir jo gebėjimų lavinimu jo poreikiai padidėjo, todėl atsakovui teikiant tik po 125,00 Lt vaikui kas mėnesį, ieškovė privalo vaiko išlaikymui skirti išlaikymą neproporcingai savo turtinei padėčiai, t.y. ženkliai daugiau nei buvo susitarę teismo sprendimu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo sūnaus turtines teises ir interesus: bertarpiškai jai tenka vaiko priežiūra, nes nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, teikia jam išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi, kad atitinkamai pagal jo gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu atostogų metu, dirbo ir dirba šiuo metu, jai mokamas virš 2 tūkstančių litų dydžio darbo užmokestis (18 b.l.), po santuokos nutraukimo ji įgijo mainų sutarties, įkeičiant už kreditą, pagrindu nuosavybės teises į 3 kambarių butą Utenoje (13-15 b.l.), kas mėnesį ji grąžina po 102,50 Lt kredito bankui (20-30 b.l.), jai nuosavybės teise priklauso 1993 m. gamybos automobilis (16-17 b.l.).

Šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo 2002 m. priėmimo, nors ir ne iš esmės (turi tik turto, naudojamo jos ir vaikų poreikiams tenkinti), tačiau pagerėjo, nes jai po santuokos nutraukimo atiteko didesnės vertės nekilnojamasis turtas, kurį mainų sutarties pagrindu, panaudojant banko kreditą, iškeitė ir įgijo nuosavybės teises į 3 kambarių butą, gauna darbines pajamas (apie 2 tūkstančius litų).

Po teismo sprendimo 2002 m. priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, jis prarado gyvenamąjį būstą ir iki šiol jo neturi, jokio kito nekilnojamojo turto neįgijo (13-15 b.l.), tačiau įsidarbino, gauna apie 1.000,00 Lt dydžio darbo užmokestį (84 b.l.), jo nuosavybėn registruotos 3 transporto priemonės (1987 ir 1990 metų gamybos) (16-17 b.l.), atsakovas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonių nebeturi. Atsakovas grąžina kreditą (virš 400 litų kas mėnesį), tačiau kreditą paėmė ne vaikų poreikiams tenkinti ir žinodamas, kad turi pareigą išlaikyti du vaikus, kurių poreikiai, jiems augant didėja, todėl jo prievolės grąžinti kreditą buvimo faktas įtakos, nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, neturi. Atsakovas nurodė, kad periodiškai turi pajamų iš atsitiktinių darbų, tačiau šių aplinkybių detaliau neatskleidė. Taigi pripažintina, kad atsakovas savo turtinę padėtį atskleidė nevisiškai.

Minėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, taigi, pagal LR CK 3.192 str. 2-3 dalių nuostatas, ji prie vaiko išlaikymo privalėtų prisidėti didesne dalimi.

Nors ieškovė teigė, kad ji viena išlaiko savo pajamų neturinčią pilnametę studentę dukrą, prie kurios išlaikymo atsakovas visiškai neprisideda, o todėl, ieškovės teigimu, gaudama daugiau lėšų sūnui išlaikyti, ji galėtų skirti daugiau dukros išlaikymui, tačiau pilnamečių vaikų, besimokančių aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresnių nei 24 metų (skirtingai nei nepilnamečių vaikų arba pilnamečių, bet dar besimokančių vidurinėse mokyklose, taip pat nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas), išlaikymo reikalingumas nepreziumuojamas, taigi tokiu atveju įrodinėjimo našta, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, tenka pilnamečiam vaikui. Įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka, nurodyta LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, yra vertinamoji. Šalių dukra, ieškovės teigimu, nesikreipė dėl išlaikymo jai priteisimo. Leistinų įrodymų (teismo sprendimo priteisti išlaikymą), kad šalių dukrai būtinas išlaikymas ir kokio dydžio, šioje byloje nepateikta, taigi negalima nustatyti, kad ieškovė tokią pareigą turi.

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, todėl ta aplinkybė, kuria atsakovas remiasi, kad darbdavys nemoka didesnio darbo užmokesčio, o susirasti daugiau apmokamą darbą jam būtų sunku, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nedidinti išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisintų nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Pripažintina, kad atsakovo turtinės padėties, ją lyginant su buvusia 2002 m., pagerėjimas, nors ir neesminis, jam gaunant darbo užmokestį, leidžia teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad jis objektyviai yra pajėgus teikti didesnio nei 125,00 Lt dydžio išlaikymą sūnui, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.

Laikytina nustatyta, kad atsakovas neįrodė (LR CPK 178 str.) aplinkybių, kad jis, sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėdamas 125,00 Lt dydžio išmokas, sąžiningai siekia užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į savo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi galimybės.

Esant LR CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams, atsakovo turtinei padėčiai pagerėjus, nors jai ir nesant geresnei nei ieškovės, pagal savo turtinę padėtį atsakovui esant pajėgiam mokėti daugiau nei 125,00 Lt dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo ir ieškovės teikiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jų turtinei padėčiai, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2002-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.2/2-976-06/02 priteisto iš atsakovo periodinėmis 125,00 Lt dydžio išmokomis išlaikymo dydis iki 300,00 Lt ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti sūnaus I. išlaikymui nuo 2009-11-05 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškinys kitoje dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 500,00 Lt atmestinas. Išlaikymo, skirto I. N., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Ieškinį tenkinant iš dalies (patenkintas 47 proc., o atmestas 53 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė turėjo 700,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų (ieškinio) parengimą (32-33 b.l.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 329,00 Lt šių išlaidų (LR CPK 93 str.).

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis – 63,00 Lt (300,00 Lt – 125,00 Lt = 175,00 Lt x 12 mėn. = 2.100,00 Lt x 3 proc. = 63,00 Lt) (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 85 str. 1d. 6p., 96 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 20,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio pakeitimo nuo 2009-11-05 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

P. U. rajono apylinkės teismo 2002-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr.2/2-976-06/02 iš atsakovo R. N. nepilnamečiui sūnui I. N. priteisto išlaikymo 125,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis dydį, jį padidinti iki 300,00 Lt ir nustatyti, kad R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus I. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2009-11-05 privalo kas mėnesį mokėti periodines 300,00 Lt dydžio išmokas iki sūnaus I. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodyto išlaikymo, skirto I. N., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 329,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 63,00 Lt žyminio mokesčio, 20,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimą dalyje dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio padidinimo nuo 2009-11-05 vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė