Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-22 · Administracinė byla Nr. A-525-448-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
A-525-448-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
D., Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios
Trečiasis asmuo
T. Ž., V., V. D. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Dorelita“, uždarajai akcinei bendrovei „Optita“, D. R., individualiai įmonei „A. L. firma“
Atsakovas
Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Tauragės apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 448/2009Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.2; 14.3.3; 61.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjos D.-V. Ž. atstovui Arvydui Balčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų T. Ž., V.-D. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Dorelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Optita“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, Tauragės apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. Ž., V. D. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Dorelita“, uždarajai akcinei bendrovei „Optita“, D. R., individualiai įmonei „A. L. firma“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Šilalės rajono apylinkės vyriausioji prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi prašymu (t. I, b.l. 10 – 15) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, įformintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą derinti;

2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą – teigiamą išvadą, įformintą 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07;

3) panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“;

4) panaikinti 2007 m. sausio 25 d. detaliojo plano dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registraciją teritorijų planavimo dokumentų registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje iš Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. V5-1078 buvo gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus detaliuoju planu suformuojant žemės sklypus prie pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija 2006 m. liepos 31 d. sudarė sutartį Nr. B18-229 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ žemės sklypo naudotojams – T. Ž., V. D. Ž., UAB „Dorelita“ direktoriui R. Z., UAB „Optita“ direktoriui D. B. ir D. R., numatant suformuoti žemės sklypų ribas prie pastatų ir statinių. Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovas 2006 m. rugpjūčio 3 d. parengė numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo planavimo užduotį Nr. 63/06, išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Detaliojo planavimo organizatoriai parengė detalųjį planą, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai prie pastatų ir statinių (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07 nutarta žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių detalųjį planą derinti. Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07 pateikė teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, pirmuoju punktu patvirtino šį detalųjį planą, kuris įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 bei 25 dalis ir pažymėjo, jog detaliojo plano sprendiniais planuojamos teritorijos ribos yra už detaliojo plano organizatorių naudojamos teritorijos ribų, t.y. detaliojo plano organizatoriai nėra detaliuoju planu suplanuotos teritorijos savininkai, valdytojai ar naudotojai. Nurodė, kad detaliajame plane pažymėtas žemės sklypas Nr. 1, esantis prie V. D. Ž. nuosavybės teise turimo pastato (15H1p), žemės sklypas Nr. 5, esantis prie V. D. Ž. nuosavybės teise turimo pastato (22F1p), žemės sklypas Nr. 8, esantis prie UAB „Dorelita“ nuosavybės teise turimų pastatų (21G1p, 17G1p, 26G2p), nepagrįstai padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniais pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto, Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neatitinka planavimo sąlygose numatytų tikslų ir uždavinių, sprendinių brėžinys prieštarauja aiškinamajam raštui, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemės sklypai formuojami prie įregistruotų nuosavybės teise turimų pastatų ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 1 ir 4 punktais, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-13 įsakymu Nr. D1-239) 11.1 punktu, pabrėžė, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja minėtoms nuostatoms, o nagrinėjamu atveju organizatoriai nėra ginčijamu detaliuoju planu suformuoto viso žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudotojai, nes dalis suplanuotos teritorijos yra laisvos valstybinės žemės ribose. Padarė išvadą, jog planuojama laisva valstybinė žemė, todėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negalėjo nagrinėjamu atveju būti perduotos minėtiems asmenims, nes jie neatitiko minėtuose norminiuose aktuose nustatytų sąlygų. Pažymėjo, kad ginčijamas detalusis planas negalėjo būti rengiamas, derinamas bei viešai svarstomas su visuomene supaprastinta tvarka, nes neatitiko kriterijų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, kadangi detaliuoju planu buvo ne tik formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, tačiau suplanuota teritorija už organizatorių naudojamo žemės sklypo, kurį pagal planavimo sąlygas numatyta suformuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių naudojamų statinių, ribos. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja įstatymams, kitiems norminiams aktams, todėl atsakovų priimti ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys prašyme nurodytų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms, todėl naikintini. Nurodė, kad taip pat naikintina ir 2007 m. sausio 25 d. detaliojo plano registracija teritorijų planavimo dokumentų registre (registro Nr. 007873000269). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalimi, 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsniu, pabrėžė, jog, kilus pagrįstam įtarimui, kad valstybinė žemė perleidžiama nuosavybėn priimant administracinius teisės aktus, prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, o viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti neteisėti ir nepagrįsti administraciniai aktai.

Atsiliepimas

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 138 – 139) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog valstybinės žemės plotui, kuris yra už formuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) tvoros, netaikomos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos. Nesutiko su teiginiu, kad detaliajame plane suformuoti sklypai yra nepagrįstai padidinti laisvos valstybinės žemės fondo sąskaita, nes 1992 m. vasario 27 d. Šilalės rajono valdybos potvarkio Nr. 125 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir žemės sklypų priskyrimo“ 3 punkte VĮ „Statyba ir remontas“, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) priskirtas 17583 kv. m. žemės sklypo plotas prie naudojamų pastatų. Dėl to formuojamam žemės sklypui buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. Minėtų Taisyklių 2.2 punktas numato, kad parduodami ir išnuomojami valstybiniai žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad šiuo sklypu naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys – sklype esančių pastatų savininkai. Detalusis planas buvo rengiamas, viešai svarstomas ir derinamas vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Atsakovas Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 142 – 143) nurodė, kad sutinka su prašymo reikalavimais ir pateiktais argumentais. Pažymėjo, kad prašymas pagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. D. Ž. atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 121 – 125) prašė bylą nutraukti, o jeigu byla teisme bus nagrinėjama – prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad prašymas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 4 dalies, 35 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštas Nr. V5-1078 buvo pakankamas teisės aktų nuostatomis grįstas pagrindas pareiškėjui padaryti išvadą, jog ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą. Pabrėžė, jog prašymas parengtas minėto rašto pagrindu, neatlikus papildomo tyrimo ar vertinimo, todėl praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, o pareiškėjas jo neprašė atnaujinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.26 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, prašė taikyti ieškinio (reikalavimui panaikinti juridinių asmenų organų sprendimus) senatį. Nurodė, kad prašymą ginti viešąjį interesą išreiškusi valstybės institucija – Tauragės apskrities viršininko administracija apie tariamą ar tikrą valstybės teisių ar interesų pažeidimą sužinojo dar 2007 m. sausio 1 d., kada jai pavaldus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė sprendimą pateikė teigiamą išvadą dėl patikrinimui pateikto detaliojo plano sprendinių, todėl padarė išvadą, kad CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra akivaizdžiai pasibaigęs. Atsižvelgdama į Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 – 6 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS11-296/2007, AS556-97/2008), pabrėžė, jog pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą grindė teisės aktais, kurių neturėjo taikyti, nes detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti kiti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo rengiamas detalusis planas (Detaliųjų planų rengimo taisyklės). Pažymėjo, jog pareiškėjas neteisingai nustatė faktines detaliojo planavimo aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas. Pateiktas žemės sklypo brėžinys, sudarytas 1998 m. liepos 2 d., yra ne žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bet buvusios VĮ „Statyba ir remontas“ teritorijos schema, pagal kurią šiai įmonei Šilalės rajono valdytojo 1992 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. 125 buvo priskirtas 17583 kv.m. žemės plotas. Detaliojo plano rengėjo nesaisto buvusios VĮ „Statyba ir remontas“ teritorijos ribos ar tvoros, kurios jau tapo privačia nuosavybe, kaip ir visas kitas šios buvusios įmonės turtas. Kadangi buvo rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o ne buvusios VĮ „Statyba ir remontas“ teritorijos detalusis planas, detaliojo plano rengėjas, stengdamasis įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytus teritorijų planavimo tikslus, turėjo teisę sklypų ribas nustatyti tiek šiapus, tiek anapus buvusią įmonės teritoriją žyminčios tvoros, tačiau neturėjo teisės peržengti žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ribų. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, detaliojo plano aiškinamuoju raštu, pabrėžė, kad pareiškėjas nepaneigė minėtame rašte padarytos išvados, jog detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Šilalės miesto generaliniam planui, patvirtintam 1992 m. kovo 3 d., todėl detaliuoju planu suformuotų žemės sklypų po pastatais ir statiniais ribos nepažeidžia planuojamos teritorijos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų. Teigė, jog Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatos nėra pažeistos, nes laisvos valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu parduodami ar išnuomojami ne bet kam, bet besiribojančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų pateikęs neiškreiptą minėtos teisės normos esmę ir prasmę, būtų išnykęs bet koks pagrindas ginti viešąjį interesą, nes nėra padaryta jokio realaus valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kadangi laisva valstybinė žemė, kurios sąskaita padidėjo detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai po kai kuriais statiniais, galutinai vis viena pereitų besiribojančių žemės sklypų savininkų nuosavybėn ar būtų išnuomoti besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Pareiškėjas nenustatė ginamo viešojo intereso prioriteto ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl privalomo bendrininkavimo., o Tauragės apskrities viršininko administracija prašyme ginti viešąjį interesą išreiškusi to paties pobūdžio reikalavimus, turinti su prokuratūra bendrai pagal įstatymą priklausančią teisę ir pareigą įgyvendinti viešąjį interesą pagal CPK 43 straipsnio nuostatas privalomo bendrininkavimo tvarka turi būti patraukta ieškovu.

Tretysis suinteresuotas asmuo T. Ž. atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 129 – 131) prašė pradėtą bylą nutraukti, o jeigu byla bus nagrinėjama – atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į prašymą grįstas iš dalies tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens V. D. Ž. atsiliepimas į prašymą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 134 – 137) prašė pradėtą bylą nutraukti, o jeigu byla bus nagrinėjama – atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepimas į prašymą iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. Ž. ir T. Ž. atsiliepimai į prašymą.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Dorelita“ ir UAB „Optita“ atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 145 – 150) prašė administracinę bylą nutraukti, nes praleistas terminas prašymui paduoti.

Atsiliepimas į prašymą iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktuose atsiliepimuose į prašymą. Taip pat, atsižvelgdami ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą, jog su prašymu ginti viešąjį interesą į prokuratūrą kreipėsi Tauragės apskrities viršininko administracija, prašyme suformuluoti reikalavimai analogiški suformuluotiems Tauragės apskrities viršininko administracijos kreipimesi, padarė išvadą, jog tiek pareiškėjas, tiek Tauragės apskrities viršininko administracija bendrai įgyvendina viešąjį interesą teritorijų planavimo procese. Todėl teigė, kad Tauragės apskrities viršininko administracija yra netinkama šalis nagrinėjamoje byloje. Įvertinę 1992 m. vasario 27 d. Šilalės rajono valdybos potvarkį Nr. 125, parengtą detalųjį planą, pažymėjo, kad atsiradusi žemės sklypo ploto paklaida sudaro 667 kv. m. Sklypas padidėjo prijungus prie jo pakraščius tarp sklypo ir besiribojančių gatvių, siekiant išvengti niekam nepriskirtų, nenaudojimų ir apleistų teritorijų buvimo mieste, o toje teritorijoje suformuoti naujo atskiro sklypo neįmanoma. Apie tokių nenaudojamų ir niekam nepriskirtų teritorijų priskyrimą statinių savininkams yra žinoma ir suderinta su reikiamomis institucijomis, o, panaikinus detalųjį planą, naujas detalusis planas negalės realiai būti rengiamas kitoks, turės būti toks pats, koks jau yra parengtas. Vadovaudamiesi Nutarimo Nr. 692 2.1 punktu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju minėto nutarimo nuostatos negali būti taikomos, o turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) nuostatos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl detaliojo plano sprendinių, o ne dėl suformuotų sklypų pardavimo ar nuomos, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja esamam teisiniam santykiui taikyti teisės normas, kurios faktiškai galėtų būti taikomos tik ateityje. Atsižvelgdami į Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnį, Aprašo 4 punktą, aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju visa žemės po statiniais yra valstybinė, o tretieji suinteresuoti asmenys yra faktiniai naudotojai, pabrėžė, jog 2006 m. liepos 21 d. sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo šalys yra tinkamos. Vadovaudamasis Aprašo 7 ir 7.6 punktais, Nutarimo Nr. 260 2.7 punktu, faktu, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra žemės naudotojai, padarė išvadą, jog minėta sutartis sudaryta teisėtai ir pagrįstai. Teigė, jog detalusis planas nagrinėjamu atveju galėjo būti rengiamas, derinamas ir viešai svarstomas su visuomene supaprastinta tvarka, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalimi.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 4 d. sprendimu (t. II, b.l. 95 – 105) pareiškėjo prašymą iš dalies patenkino: panaikino Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą – teigiamą išvadą, įformintą 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsniu, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A7-585/2005 ), pažymėjo, jog vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Nustatė, kad Šilalės rajono apylinkės prokuratūroje 2007 m. lapkričio 5 d. iš Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. V5-1078 gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintu detaliuoju planu, ir nurodoma, jog detaliojo plano sprendiniai pažeidžia viešąjį interesą, todėl būtina imtis priemonių dėl šio detaliojo plano panaikinimo, o 2008 m. vasario 8 d. Šilalės rajono apylinkės vyriausioji prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą. Teismas nustatė, jog paskutinius duomenis, reikalingus prašymui surašyti ir pateikti, pareiškėjas gavo iš Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 4 d., todėl konstatavo, kad teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, nėra. Padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, jog apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma anksčiau, nei jai šiuos duomenis pateikė Tauragės apskrities viršininko administracija.

Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (4 str. 1 d., 2 str. 3, 35 d., 20 str. 2 d., 26 str. 4 d., 27 str. 4 d.), ABTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 9 punktu, Aprašo 4, 7, 7.5 ir 7.6 punktais, Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 ir 25 dalimis, aplinkybė, jog planavimo užduotyje ir planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojama teritorija (duomenys neskelbtini), rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, jog detaliojo plano sprendiniais planuojamos teritorijos ribos yra už trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamos teritorijos ribos, pripažino pagrįstu pareiškėjo argumentą, jog tretieji suinteresuoti asmenys, nebūdami dalies planuojamo žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, nes dalis suplanuotos teritorijos yra laisvos valstybinės žemės ribose, negalėjo tapti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties šalimi, t.y. su jais negalėjo būti pasirašyta ši sutartis. Nurodė, jog tuo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėjo, kad ginčijamas detalusis planas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytų kriterijų, nes detaliuoju planu buvo formuojami ne tik žemės sklypai prie naudojamų statinių, bet ir suplanuota už naudojamų žemės sklypų esanti teritorija, todėl negalėjo būti taikoma supaprastinta rengimo ir derinimo tvarka. Išnagrinėjęs P. K. individualios įmonės 2008 m. balandžio 21 d. parengtus žemės sklypų planus, teismas nustatė, kad už trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamo žemės sklypo ribos esanti žemė yra valstybinė, ir pažymėjo, jog faktinės aplinkybės, kad detaliuoju planu suplanuotas didesnis nei naudojamas žemės sklypas, tretieji suinteresuoti asmenys nepaneigė. Remdamasis rašytine bylos medžiaga bei liudytojų A. L. ir A. P. parodymais, nustatė, jog pirmuoju parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu buvo suplanuotas mažesnis žemės sklypas, tačiau Šilalės miesto seniūnijos seniūno A. P. (Šilalės rajono savivaldybės tarybos Nuolatinės statybos komisijos nario) pasiūlymu prie planuojamo žemės sklypo buvo prijungta laisva valstybinė žemė, kuri, liudytojo A. P. teigimu, buvo netvarkoma ir siaura teritorija, netinkanti panaudoti kitokiai paskirčiai. Padarė išvada, jog laisva valstybinio fondo žemė prie detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo prijungta pažeidžiant Žemės įstatyme numatytą tvarką (13 str. 2d.). Atsižvelgė į Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą ir pažymėjo, kad įsiterpusio parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu sklypu turi būti nustatytas detaliajame plane, pagal kurį šis įsiterpęs sklypas formuojamas, tačiau prijungiant įsiterpusius žemės sklypus minėtų nutarimo nuostatų nesilaikyta. Įvertinęs Nutarimo Nr. 260 2.2 punktą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju minėto nutarimo nuostatos netaikytinos. Atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir konstatavo, jog aptartų teisinių bei faktinių aplinkybių pagrindu Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ naikintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 d.alimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-10-18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija) 38, 40 punktais, nurodė, jog pareiškėjos skundžiami Šilalės rajono miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, įformintas Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, detalųjį planą derinti, ir Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas – teigiama išvada, įforminta 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, yra detaliojo planavimo procedūrų dokumentai, o ne teritorijos planavimo dokumentas. Teismas, atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo normas (25 str. 5 d., 26 str. 5 d., 27 str. 2 d.), Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punktą, pažymėjo, jog detaliojo planavimo procedūros dokumentą – teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą gali apskųsti teismui asmuo, gindamas savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą ir nurodė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nurodydamas, kad gina viešąjį interesą. Rėmėsi Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtinta redakcija) 16-18 punktais ir pabrėžė, jog ABTĮ taikymo prasme Nuolatinės statybos komisijos išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, todėl negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu. Teismas konstatavo, kad prašymas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, įformintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, netenkintinas.

Pabrėžė, jog analogiškai detaliojo plano registracija teritorijų planavimo dokumentų registre nelaikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu, o įsakymo dėl ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo panaikinimas sudaro teisinį pagrindą panaikinti teritorijų planavimo dokumento registraciją teritorijų planavimo dokumentų registre.

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. Ž. ir T. Ž. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 107 – 116) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į prašymą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikia tokie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė ABTĮ 81 straipsnio nuostatas dėl įrodymų ištyrimo, iš viso nenustatė bylai svarbių aplinkybių, todėl padarė klaidingas išvadas.

2. Teismas nenagrinėjo nurodyto ieškinio senaties klausimo, o tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Remiasi CK 1.3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu ir nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti ir išnagrinėti jų prašymą taikyti ieškininės senaties institutą, tačiau to nepadarė.

3. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų dėl to, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Pažymi, jog tos institucijos, į kurias pareiškėjas kreipėsi nekompetentingos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinime, todėl pareiškėjo kreipimasis į įvairias institucijas negali būti vertinamas kaip objektyvi terminą prašymui paduoti stabdanti priežastis. Daro išvadą, jog teismas, įvertinęs faktinę bylos medžiagą, turėjo nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą.

4. Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių atmestas argumentas dėl to, jog buvo pažeista šiai ginčų kategorijai įstatymu nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Išnagrinėjus tokius argumentus, teismas būtų turėjęs nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

5. Nepagrįsta teismo išvada, jog detaliojo plano sprendiniais pažeistos Nutarimo Nr. 629 2.15 punkto nuostatos. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nenustatė, kas yra detaliojo plano sprendinys, ir tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepasisakė dėl planavimo objekto ir uždavinių nagrinėjamu atveju, todėl negalėjo tinkamai įvertinti detaliojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A5-63/2003) ir pažymi, jog detaliojo plano sprendiniai negali pažeisti jokių žemės sklypo pardavimo taisyklių, todėl išvada dėl Nutarimo Nr. 629 2.15 punkto pažeidimo yra nepagrįsta ir neteisėta.

6. Atsižvelgdami į Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymas Nr. D1-239) 29, 40.2 punktus, planavimo užduotį, Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nustatė, koks detaliojo planavimo objektas nurodytas detaliojo planavimo užduotyje ir planavimo sąlygose, tačiau faktinį planavimo objektą – žemės sklypą nepagrįstai suskaidė į naudojamas ir nenaudojamas dalis. Pabrėžia, jog toks įstatyme numatytų sąvokų pakeitimas kitomis užkerta kelią teisingam faktinių aplinkybių teisiniam įvertinimui, sudaro galimybę sprendime daryti šališkas, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas.

7. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A6-1164/2006), ištrauka iš Šilalės miesto bendrojo plano (patvirtintas 2008-03-27 Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-107) ir nurodo, kad minėta ištrauka iš bendrojo plano įrodo, kad teritorija (duomenys neskelbtini), yra mišriai užstatyta, tačiau toks dokumentas teismo nebuvo nagrinėtas, todėl teismą pažeidė ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo, visapusiško ir objektyvaus aplinkybių nustatymo ir ištyrimo.

8. Teismo išvada dėl detaliojo planavimo organizatoriaus tinkamumo negali būti grindžiama veiksmų, atliktų po sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo dienos, rezultatais, o tokia išvada nelogiška, neteisėta, sprendimas, pagrįstas neteisėtomis išvadomis, todėl naikintinas. Nurodo, jog suformuluotos detaliojo planavimo užduoties bei tikslo, detaliojo plano sprendinių analizė laidžia daryti išvadą, kad detaliuoju planu suplanuota teritorija ir adresas atitinka 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduotą planavimo užduotį Nr. 63/08 ir planavimo sąlygas Nr. 63/08. Įvertinę Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punktą, teigia, jog planavimo organizatorius jau yra žinomas prie prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir prieš kreipimąsi dėl planavimo sąlygų išdavimo.

9. Nesutinka su teismo išvada, kad detalusis planas neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytų kriterijų. Remdamiesi Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis (22 str. 8 d., 25 str. 1 ir 2 d.), Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 ir 40.2 punktais, 2006 m. rugpjūčio 3 d. numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo užduotimi, nurodo, jog kadangi planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies kriterijus, planavimo užduotį parengęs specialistas turėjo teisę planavimo užduotyje nurodyti detaliojo plano rengimą, tokia planavimo užduotis galėjo būti patvirtinta. Pažymi, jog teismas išvadą, kad detalusis planas negalėjo būti rengiamas supaprastinta tvarka galėjo padaryti tik išanalizavęs planavimo užduotį, tačiau to nepadarė. Pabrėžia, jog nepagrįstai teigiama, kad ne sprendiniai turi būti parengti pagal detaliojo planavimo parengiamojo etapo metu paruoštus procedūrinius dokumentus ir jiems neprieštarauti, o procedūriniai dokumentai turi atitikti ir neprieštarauti detaliojo plano sprendiniams.

10. Nesutinka su teismo išvada, jog detaliojo plano sprendiniai pažeidžia Žemės įstatymo 13 straipsnį. Pažymi, jog nei detaliojo plano organizatoriai, nei rengėjai netvarko laisvos valstybinės žemės fondo, todėl jie negali pažeisti ir įstatymo, reglamentuojančio tokio fondo tvarkymą. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esanti ištrauka iš Šilalės miesto bendrojo plano (patvirtintas 2008-03-27 Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-107).

11. Teismas padarė neteisingas išvadas, nes netyrė pareiškėjui nepalankių įrodymų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl teismo sprendimas neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Be to, teismas negalėjo vadovautis P. K. individualios įmonės 2008 m. balandžio 21 d. parengtais planais, nes jie yra be privalomo priedo – žemės sklypo ribų paženklinimo akto su žemės nuomininko ir nuomotojo parašais, todėl tokie dokumentai nevertintini kaip įrodymai ABTĮ 57 straipsnio 1 dalies prasme.

12. Pabrėžia, kad teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas – teigiama išvada, įforminta 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, yra neteisėta. Remdamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 19 punktu, pažymi, jog pareiškėjas su prašymu panaikinti minėtą sprendimą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo tokio dokumento patvirtinimo dienos, t.y. procedūriniam detaliojo planavimo dokumentui netekus galios. Nurodo, jog, netekus galios teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktui Nr. DŠ05/07, kartu neteko galios ir teigiama patikrinimo akto išvada.

13. Remdamiesi Detaliųjų planų rengimo taisyklių 40 punkto, pažymi, jog tiek derinimo protokolas, tiek patikrinimo aktas turi vienodą teisinę galią, nes be vieno ši jų negalima užbaigti detaliojo planavimo proceso. Daro išvadą, jog teismo atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl detaliojo planavimo procedūrinio dokumento (Nuolatinės statybos komisijos sprendimo) teisėtumo nurodytais sprendime motyvais yra nepagrįstas.

14. Teismas nepagrindė savo sprendimo, kuriuo panaikino Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74, nes, remdamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nenurodė kokiems aukštesnės galios teisės aktams įsakymas prieštarauja savo turiniu.

Tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Dorelita“ ir UAB „Optita“ apeliaciniu skundu (t. II, b.l. 123 – 127) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie motyvai:

1. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl kreipimosi į teismą termino ir bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutinka su teismo išvada, jog ginčo sklype buvo laisvo valstybinės žemės, todėl nebuvo galima taikyti supaprastintos detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo tvarkos. Nurodė, kad nei pareiškėjas, nei Tauragės apskrities viršininko administracija teismui nepateikė jokių duomenų, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), būtų laisvos valstybinės žemės sklypai, kuriuo reikėtų suformuoti atskirai nuo bendros valdos formavimo. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534) 15, 21 punktais, 1 priedu, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus ir ruošiant detalųjį planą, nebuvo nukrypta nuo leistinų normų, todėl žemės sklypo padidėjimas nuo 17583 kv.m. iki 18250 kv.m., atlikus detalius kadastrinius matavimus, yra leistinas.

3. Teismas nesivadovavo protingumą, teisingumą ir sąžiningumą reglamentuojančiomis teisės normomis. Nurodo, kad jie, kaip faktiniai žemės naudotojai, kasdien patiria vis naujų nuostolių, nes, būdami pastatų savininkais, jie negali tinkamai realizuoti savo teisės disponuoti turimu nekilnojamuoju turtu, nes nėra galutiniai suformuoti žemės sklypai.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. Ž. ir T. Ž. apeliacinį skundą (t.II, b.l. 132 – 136) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su teiginiu, jog kreipėsi į teismą pasibaigus ieškinio senaties terminui, kadangi, nagrinėjant administracinę bylą, vadovaujamasi ABTĮ, o ne civilinės teisės normomis.

2. Nesutinka su argumentu, jog terminas kreiptis su prašymu dėl viešojo intereso gynimo turėjo būti skaičiuojamas nuo Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. rašto Nr. V5-1078 gavimo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS10-67/2005, AS10-27/2005), nurodo, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos prašymas nėra privalomai vykdytinas nurodymas prokurorui, todėl 1 mėnesio terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pažeistas viešasis interesas.

3. Pabrėžia, jog prašymas pateiktas ginant viešąjį interesą, o įstatyme nenumatyta galimybė, kad viešajam interesui ginti yra išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

4. Atsižvelgdamas į Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, teigia, jog akivaizdu, kad tokia nuostata pažeista, nes laisva valstybinio fondo žemė prie detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo prijungta pažeidžiant Žemės įstatyme nustatytą tvarką.

5. Nagrinėjant bylą, nepaneigta faktinė aplinkybė, jog detaliuoju planu žemės sklypas suplanuotas didesnis nei naudojamas žemės sklypas.

6. Atsižvelgia į Nutarimo Nr. 260 2.2 punktą ir daro išvadą, jog minėto nutarimo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

7. Pažymi, kad nepagrįsti teiginiai, jog P. K. individuali įmonė pateikė suklastotus įrodymus. Nurodo, kad minėtos įmonės atlikti kadastriniai matavimai parodo, kiek padidinti ginčijamu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai laisvos valstybinės žemės sąskaita.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Dorelita“ ir UAB „Optita“ apeliacinį skundą (t. II, b.l. 150 – 154) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. Ž. ir T. Ž. apeliacinį skundą.

Papildomai nurodo, kad ginčijamo plano sprendiniai neatitinka planavimo sąlygose numatytų tikslų ir uždavinių, sprendinių brėžinys prieštarauja aiškinamajam raštui, kuriame nurodyta, jog žemės sklypai formuojami prie įregistruotų nuosavybės teise turimų pastatų ir kimo statinių (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog klausimus dėl galimybės teritorijoje suformuoti atskirus sklypus, ar juos galima panaudoti kitais tikslais, sprendžia apskrities viršininko administracija.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. D. Ž. ir T. Ž. atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Dorelita“ ir UAB „Optita“ apeliacinį skundą (t. II, b.l.143 – 147) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir jų apeliacinis skundas bei atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime sutinkama su UAB „Dorelita“ ir UAB „Optita“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Dorelita“ ir UAB „Optita“ apeliacinį skundą (t. II, b.l. 138) nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. Ž. ir T. Ž. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 140) nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Atsakovas Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų V. D. Ž. ir T. Ž. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 141 – 142) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Prokuroro teisė reikšti skundą ginant viešąjį interesą teisminėje praktikoje pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų normų pagrindu. Kadangi teisės normose nėra pateikta konkreti viešojo intereso samprata, teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi ad hoc nustatyti ar paneigti viešojo intereso buvimo faktą. Viešuoju interesu teismai supranta tai, kad svarbu ir reikšminga visuomenei.

Nagrinėjamoje byloje prokuroras į teismą kreipėsi kilus įtarimui, jog valstybinė žemė perleidžiama privačion nuosavybėn priimant administracinius teisės aktus, kurie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (t. 1 b.l. 13).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 6 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė. Valstybinė žemė tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka, ja gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis tik vadovaujantis įstatymais. Taigi valstybė suinteresuota valstybinės žemės apsauga. Valstybės neatskiriama dalis yra visuomenė. Iš to darytina išvada, kad visuomenė yra suinteresuota valstybinės žemės apsauga, o tai reiškia, kad prokuroro siekis užkardyti neteisėtą valstybinės žemės perleidimą privačion nuosavybėn yra viešasis interesas, kurį prokuroras turi teisę įgyvendinti teisme. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(146)-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229). Nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Laikytina, jog pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo pareiškėjas surinko tada, kai gavo iš Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 04 d raštą su informacija apie ginčo teritorijoje esančią valstybinę žemę (t. 1 b.l. 99). Būtent nuo šio rašto gavimo datos šioje byloje turi būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008 m. vasario 08 d. (t. I, b. l. 9) ir tokiu būdu šio termino nepraleido.

Pareiškėjas pirminę informaciją iš Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. V5-1078 gavo 2007m. lapkričio 05d. (t. 1 b.l. 16-18), vėliau rinko informaciją būtiną prašymo teismui surašymui bei jo pagrindimui (t. 1 b.l. 24-115) ir ją baigė rinkti, kaip jau minėta, 2008 m. vasario 04 d.. Įvertinusi byloje esančius prokuroro per laikotarpį nuo 2007m.lapkričio 05 d. iki 2008m. vasario 04d. surinktus ir į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus nagrinėjamu atveju kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas reikiamus duomenis, patvirtinančius viešojo intereso pažeidimą, rinko nepagrįstai ilgai.

Apeliantų argumentai, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis), atmestini kaip nepagrįsti, nes administraciniai teismai administracines bylas nagrinėja pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką ir terminus, ir tik tais atvejais, kai ABTĮ tiesiogiai nurodo, administracinis teismas gali remtis Civilinio proceso kodekso normomis (ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatyme jokių nuorodų į Civiliniame kodekse numatytas nuostatas dėl ieškinio senaties terminų nėra, todėl šis civilinės teisės institutas nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį tvirtinti detaliuosius planus yra įgaliota savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Teritorijų planavimo įstatymas nenustato išankstinės neteisminės tvarkos skundams dėl savivaldybės institucijų sprendimų, kuriais patvirtinti detalieji planai, pateikti. Taip pat įstatyme nėra nuostatos, pagal kurią asmuo, nepasinaudojęs teise pateikti skundą dėl detaliojo plano rengimo eigoje priimtų administracinių sprendimų, netektų teisės skųsti savivaldybės institucijos sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo. Todėl pareiškėjas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, o teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė šį pareiškėjo reikalavimą nagrinėti.

Vertinant būtinumą pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka dėl kitų pareiškėjo šioje byloje iškeltų reikalavimų, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskiriami teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Nagrinėjamoje byloje visi pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su reikalavimu panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74, todėl visi byloje esantys pareiškėjo reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, be išankstinio šių reikalavimų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Dėl išdėstyto visi apeliantų argumentai, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, vertintini kaip nepagrįsti.

Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Šiuo metu galiojanti Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija taip pat numato, kad detalieji planai ne tik kad turi neprieštarauti bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams, bet jie turi neprieštarauti taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, t. y. šioje teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, kuri atitinka teisėtumo principo reikalavimus.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatas savivaldybės administracijos direktorius yra detaliojo teritorijų planavimo organizatorius arba valstybinės žemės valdytojas, kurie šią savo teisę Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali perduoti žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, sudarydamas su juo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir LR Vyriausybės 2004m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 3, 4 punktuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali būti pasirašyta tik su detaliojo teritorijų planavimo dokumentu rengiamo žemės sklypo valdytojais ar naudotojais. Atitinkamai šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turi teisę detaliai planuoti tik tą teritoriją, kuri yra jų valdoma ar naudojama. Bet koks šių asmenų detaliojo planavimo ribų išplėtimas už valdomos ar naudojamos teritorijos ribų vertintinas kaip neteisėtas. Tokios neteisėtos veikos konstatavimas nagrinėjamoje byloje pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudarytų pagrindą naikinti viešojo administravimo aktus, kuriais buvo patvirtintas ginčo detalusis planas.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas savo prašymą, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė ta esmine aplinkybe, kad detaliojo planavimo organizatoriai rengdami detalųjį planą suplanavo ne tik savo naudojamą teritoriją, bet ir laisvą valstybinę žemę. Nustačius šį pažeidimą, kaip teisinė pasekmė konstatuoti ir kiti Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo“ pažeidimai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai neduoda pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog detaliojo planavimo organizatoriai ginčo detaliuoju planu be savo naudojamos žemės suplanavo ir laisvą valstybinę žemę.

Byloje nustatyta, kad 1992m. vasario 27d. Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 125 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir žemės sklypų priskyrimo“ valstybės įmonei „Statyba ir remontas“ prie jos turimų statinių buvo paskirtas 17583 kv.m. žemės sklypo plotas, esantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) (t. 1 b.l. 50). Kaip seka iš šalių paaiškinimų bei ką patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys (t. 1 b.l. 37-46), šiuo metu įmonės „Statyba ir remontas“ statiniai priklauso ginčo detaliojo plano planavimo organizatoriams. Nurodytoji aplinkybė, nesant byloje pateiktų žemės nuomos sutarčių, leistų padaryti išvadą, jog detaliojo planavimo organizatorių naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sudaro 17583 kv.m., kas reikštų, jog jie ginčo detaliuoju planų galėjo planuoti ne didesnę kaip 17583 kv.m. teritoriją.

Tačiau byloje taip pat yra pateikti Žemės kadastro duomenys užmokesčiui už valstybinės žemės sklypų, neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nuomą, iš kurių seka, kad 2007m. liepos 01 dienai detaliojo planavimo organizatoriai mokėjo žemės nuomos mokesčius už bendrą 1,825 ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 115). Šis žemės nuomos mokesčiu apmokestintas plotas atitinka ginčo detaliuoju planu suplanuotam plotui, kas leistų padaryti išvadą, jog detaliojo planavimo organizatoriai ginčo detaliuoju planu planavo tik jų naudojamą teritoriją, t.y. laisvos valstybinės žemės neplanavo, o tuo pačiu ir neteisėtos veikos neatliko.

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė kokį žemės plotą naudojo detaliojo planavimo organizatoriai prieš pradedant detaliojo planavimo procedūrą, yra esminė nagrinėjamo ginčo išsprendimui, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas surinko prieštaringus duomenis apie detaliojo planavimo organizatorių naudojamo žemės sklypo plotą ir šių prieštaravimų bylos nagrinėjimo eigoje nepašalino, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų būtinų bylai visapusiškai ir pilnai išnagrinėti aplinkybių, šių aplinkybių išaiškinimui būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį, kuri numato galimybę ginčyti ir detaliojo plano derinimo procedūros metu priimtus sprendimus, t.y. Nuolatinės statybos komisijos sprendimus.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. Ž., V.-D. Ž., uždarosios akcinės bendrovės „Dorelita“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Optita“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius