Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. M. bei jos atstovui advokatui Aleksandr Višnevskij, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą –Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - Statybos inspekcija) atstovui Eugenijui Čiurliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2018 m. birželio 28 d., žemės sklype, kurio kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje savavališkai pastatė neypatingos kategorijos vienbutį gyvenamąjį namą be statybą leidžiančio dokumento. Šiais savo veiksmais L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. teismo posėdyje kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Nurodė, kad nusprendė statyti namą įsigytame sklype (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir įgaliojo brolį L. M. atstovauti jos interesus pastato projektavimo, statybos darbų organizavimo ir kitais klausimais susijusiais su namo pastatymu. Asmeniškai ji nieko nestatė, projektais, statybos leidimais nesirūpino. L. M. sakė, kad sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu D. T. dėl darbų, statybos leidimų, projektavimo darbų ir pastato pridavimo. Ji konkrečiai nurodė broliui, ko nori, statybos projektą turėjo paruošti brolio samdyta bendrovė. L. M. ją informavo, kad leidimas statyboms gautas iš įmonės su kuria jis buvo pasirašęs projektavimo sutartį, todėl jai jokių abejonių nekilo dėl statybų teisėtumo. Taip pat nurodė, kad ji asmeniškai projekto nematė, tačiau galimai pasirašė ant kokių tai brolio nurodytų dokumentų, tačiau nesigilindama į juos. Byloje esančiuose dokumentuose (b.l. 24,25) parašai jos. Nepamena kada tiksliai matė statybos leidimą, bet brolis jai jį rodė. D. T. yra mačiusi. Nežino kada buvo pradėti statybos darbai jos sklype, nežino kas jai davė pasirašyti dokumentus (b.l. 24,25), nes pasitikėjo broliu, kuriam buvo davusi įgaliojimą viską tvarkyti. Ir tik vėliau, kai pradėjo strigti darbai, kai D. T. pradėjo jų vengti, pradėjo ieškoti dokumentų, nes kilo įtarimas kad kažkas ne taip, tada ir išaiškėjo, kad dokumentų statybai nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. M. atstovas adv. A. Višnevskij prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant L. M. veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M. paaiškino, kad siekdamas pasatyti du gyvenamosios paskirties namus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)kreipėsi į projektavimo paslaugas teikusį asmenį D. T., su kuriuo pasirašė sutartį dėl namų projektavimo, statybos leidimų gavimo ir pridavimo valstybinei komisijai. Taip pat 2017 m. kovo 1 d. su D. T. pasirašė rangos sutartį, rangos darbus jis vykdė pagal sesers L. M. įgaliojimą. Sesuo matė dokumentus, tačiau nesigilino. Jos ir jo namai buvo identiški. D. T. žadėjo projektus padaryti iki 2017 m. balandžio mėnesio, ir paduoti prašymą dėl leidimo abiems namams, o gavus leidimus, perduoti juos statybos inspekcijai. D. T. parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)projektą, perdavė brėžinius ir 2017 m. liepos mėnesio pradžioje atspausdintą leidimą, suteikiantį teisę statyti naują statinį, gyvenamąjį namą, pagal statinio projektą Nr. 00-15-TDL. Abiejų namų (jo ir sesers) statybos buvo pradėtos 2017 m. rugpjūčio 1 d., nes nekilo jokių abejonių dėl leidimo statyti. „Infostatybos“ jis nestebėjo, nes namus statė pirmą kartą, be to buvo nusamdyta įmonė, kuri turėjo viskuo pasirūpinti. Problemos kilo kai namai jau buvo pastatyti ir jis norėjo juos priduoti valstybinei komisijai, nors pagal sutartį tai turėjo padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambinus į bendrovę, atsiliepė bendrovės bankroto administratorius, kuris paaiškino visą situaciją. Tada jis pradėjo ieškoti savivaldybėje dokumentų, susiekė su statybos skyriumi, kur turėjo būti statomų namų dokumentai ir sužinojo, kad nėra net leidimų statybai, dėl to parašė raštą Statybos inspekcijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Architektų rūmams nurodydamas, kad yra apgautas ir prašė leisti atlikti pakartotinai reikiamas procedūras statybos leidimui gauti jau pastatytiems pastatams. Kadangi jo ir sesers namai identiški, jo namui ((duomenys neskelbtini)) projektas buvo paruoštas, buvo brėžiniai, todėl sesers namui antro projekto daryti nereikėjo, t.y. jo reikėjo tik juridiškai. Kad 2017 m. kovo 1 d. sudarytoje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartyje nėra įrašytas antras namas ((duomenys neskelbtini)), jis sudarant sutartį nepastebėjo, nes sutartis pasirašymas vyko kavinėje, dalyvaujant architektei K.. Kadangi dirbo taksistu, niekada anksčiau nebuvo statęs namų, kai kurių dalykų nežinojo ar nepastebėjo, todėl gavosi taip, kad „Infostatyboje“ įkeltas kitoks projektas, nei pas jį buvęs. Sudarant rangos sutartį sumokėjo 600 eurų, likusi dalis (650 eurų) turėjo būti sumokėta atsiimant dokumentus už abu namus. L. M. su D. T. buvo susitikusi, kai perdavė dokumentus. Jis paskutinį sykį D. T. matė 2017 m. liepos mėnesį, abejoja, kad sesuo galėjo su juo susitikti 2017 m. gruodžio mėnesį, nes tuo metu jis jau vengė susitikimų, slapstėsi, nes buvo apgavęs daugiau žmonių. Tai sužinojo iš matininkės, kuri matavo pastatus D. T. prašymu ir pareikalavo pinigų. Kas dėl D. T. pateikto leidimo statybai, pirma jam buvo kilusios abejonės, nes jame nebuvo jokių parašų, tačiau D. T. sakė, kad dabar leidimai elektroniniai ir jokių parašų juose nebūną, tą patį patvirtino ir architektas, kai jis tuo klausimu teiravosi, tačiau niekas nepasiūlė tai patikrinti „Infostatyboje“. Įgaliojimą atstovauti sesers interesus jis perskaitė prabėgomis, labai nesigilino. Namo ((duomenys neskelbtini)) projekto D. T. nedavė, pinigai iki galo nebuvo sumokėti, bet jis tikino, kad visi projektai įkelti, tik neatspausdinti, kad galima statyti, nes abu namai vienodi. Rangos sutartį pildė D. T., apie jį jis sužinojo iš sklypo kaimynų, todėl nekilo įtarimų, kad kažkas nebus padaryta. Taip pat atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad su D. T. susipažino prieš 5-6 metus, kai tėvas įsigijo sklypą su nebaigtu statyti namu. Namo projektuotoja buvo S. K.. Tada buvo problemų, nes namas buvo pastatytas ne toje vietoje, namas nebuvo baigtas, o jį reikėjo priduoti, ir S. K. su D. T. viską sutvarkė, namą pridavė, tuo metu dar nebuvo „Infostatybos“, leidimai statyti buvo popieriniai

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. T. parodė, kad pažįsta D. T., su kuriuo kartu dirbo 2014 m. rugsėjo mėnesį. Po to ji išėjo dekretinių atostogų, vaikas gimė 2015 m. vasarą, po to grįžusi iš motinystės atostogų, 2017 metų pradžioje darbo santykius nutraukė. Apie 1,5 metų neturi su juo jokių reikalų. Nurodė, kad D. T. buvo įmonės direktorius, o ji dirbo inžiniere vandentiekio ir nuotekų šalinimo srityje. Realiai nuo 2015 m. vasaros ji jokių darbų neatliko. Taip pat nurodė, kad įgaliojimus rašydavo direktorius D. T., S. K. ji nepažįsta, tačiau ji įgaliojime jau būdavo įrašyta. Duomenis į „Infostatybą“ kėlė vadovas. Objektui ((duomenys neskelbtini)) projektą galėjo rengti pats D. T. arba architektė S. K., kuri buvo nurodyta kaip projekto vadovė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažįsta L. M., 2017 m. lapkričio mėnesį važiavo matuoti jo gyvenamąjį namą. Matuoti važiavo D. T. nurodymu, jis davė kliento duomenis, pasakė, kad reikės pamatuoti du gyvenamuosius namus. A. (duomenys neskelbtini), ji darė dar nebaigto statyti namo matavimus, fotofiksaciją. Atvažiavusi daryti matavimų, ji rado L. M., kuris teiravosi kur D. T., todėl ji davė jam jo kontaktus. Objekto plotas buvo apie 100 kv.m,, šiuo atveju projektas ir statybos leidimas jai nebuvo pateiktas, duomenis ji užsisakė iš Registrų centro, nes D. T. buvo sudėtingas užsakovas, tačiau jai nekilo minčių, kad leidimo statybai ar projekto išvis nėra. Taip pat ji matavo namą ir P. S. gatvėje. D. T. namo matavimus išsiuntė negavusi statybos leidimo, tačiau žino, kad L. M. buvo sudaręs sutartį su D. T., kad gauti statybos leidimą. Už šiuos atliktus matavimus jai liko nesumokėta.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. K. parodė, kad iki 2017 m. kovo mėnesį dirbo D. T. projektavimo įmonėje projektų vadove. 2017 m. kovo mėnesį susitikusi D. T. savivaldybėje iš jo sužinojo, kad jo įmonė bankrutuoja, todėl paprašė būti atleista. Įmonėje projektuodavo gyvenamuosius namus, braižydavo brėžinius, užsakovų nematydavo. Visais leidimais statyboms rūpinosi D. T., jis gaudavo leidimą statybai, o toliau jį atiduodavo užsakovui. Ji gaudavo užduotį, dirbdavo tik ties pačiu projektavimu, kartais reikėdavo važiuoti į vietą, atlikti techninį darbą, suprojektuoti namą. Užsakovo nelabai prisimena, objektas (duomenys neskelbtini)nieko nesako. Taip pat nurodė, kad ant byloje esančio projekto titulinio lapo ne jos parašai, bei byloje esančių (b.l. 31,32) brėžinių ji nebraižė. Taip pat nurodė, kad jos elektroninis parašas kurį laiką (iki 2017 m. birželio mėn.) buvo likęs pas D. T., ir jos žiniomis, jis jos elektroniniu parašu (USB raktu) naudojosi.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. T. parodė, jog pažįsta L. M., jis visur pasirašinėjo, L. M. nepažįsta, su ja niekada nebendravęs. Su L. M. susipažino gan seniai (prieš 7-8 metus), kai reikėjo priduoti vieną namą soduose. Šiuo atveju L. M. reikėjo suprojektuoti dar vieną namą, po to antrą, susitarė dėl projektinės dokumentacijos parengimo, pasirašė sutartį, pradėjo darbus, vėliau ryšiai nutrūko, jis nespėjo visko padaryti. Sutartis buvo pasirašyta tik dėl vieno namo už Dvarčionių, kitas namas buvo netoli, kitoje sodų bendrijoje. Nurodė, kad projektas buvo įkeltas į „Infostatyba“, bet negalėjo išduoti leidimo, nes vyko savavališkos statybos, reikėjo tai pripažinti. Jis siuntė ekspertui J. M. duomenis, ekspertas matė pamatus, bet ekspertas pasakė, kad reikės sumokėti nemažą sumą, o jis tik sumokėti negalėjo. Kadangi nebuvo leidimo statyti, sustojo ir projekto derinimas. Pagal sudarytą sutartį buvo sumokėtas avansas, pusė sumos. Pripažino, kad vengė bendrauti su L. M., nes negalėjo baigti darbų, o L. M. norėjo viską greičiau užbaigti. Šiaip jis turėjo pranešti savivaldybei apie savavališkas statybas, reikėjo visus duomenis pridėti prie projekto, kad gauti leidimą, o po to užsakovas dingo, pradėjo jam grasinti. Projektą jis atidavė pernai vasario – kovo mėnesį su eskizais. Pirminis projektas buvo įkeltas 2017 metais. Statybos leidimo užsakovui nedavė, nes negalėjo jo gauti, nes nebuvo atklikta ekspertizė, projektą perdavė gal liepos mėnesį. Nurodė, kad projektavimo darbų rangos sutartis buvo pasirašyta tik vienam objektui, dėl antro objekto sutarties nebuvo. Dėl antro objekto projektas buvo įkeltas, nes pamatė, kad vyksta statybos, reikėjo atlikti ekspertizę, įteisinti statomą namą. Taip pat nurodė, kad pagrinde visus dokumentus pasirašinėjo S. K. ir už L. M. pasirašinėjo L. M.. Vienu metu jis turėjo S. K. elektroninį parašą, tačiau neturėjo slaptažodžių, ir kai reikėdavo pasirašyti, ji atvažiuodavo. Jis darė toponuotraukas, nuvažiavęs į vietą pamatė, kad jau vyksta statybos, yra pastatytos sienos, neturint statybos leidimo, į įkėlus projektą į „Infostatybą“, buvo atsakyta, kad kažkas ne taip su projektu, nes statinys jau yra, ir dėl to reikia ne leidimo statybai prašyti, o jau kreiptis dėl esamos statybos įteisinimo. Todėl jis ir kreipėsi į ekspertą. Pripažino, kad dėl būtinų atlikti procedūrų kai jau yra statinio sienos, jis L. M. neinformavo, t.y. kad turi būti daroma ne leidimo statybai gavimo procedūra, o statinio įteisinimo procedūra. Iš L. M. elgesio suprato, kad tai jis statosi namą, o L. M. tik sklypo savininkė. Taip pat nurodė, kad S. K. projektų įkėlime nedalyvavo, jis prisijungdavo savo vardu. Dokumentuose (b.l. 24,25,26) S. K. parašai, pripažįsta, kad kituose dokumentuose S. K. parašai skiriasi (b.l. 77,124), nes ji nutraukė ryšius, todėl jis už ją pasirašė projektinėje užduotyje. Taip pat nurodė, kad byloje esantis leidimas (b.l. 43) jam nematytas, nes kai pateikiamas prašymas savivaldybei, teikiamas popierinis variantas ir CD ADOC formatu. Kadangi statybos leidimo nebuvo, jis negalėjo jo perduoti L. M. 2017 m. gruodžio 29 d. toponuotraukos neįkeltos dėl klaidos. Projektą su brėžiniais atidavė 2018 m. pradžioje, 2017 m. liepos mėnesį jokie projektai nebuvo perduoti, gal tik kokie pamatų juodraščiai, eskizai. Rangos sutartis buvo sudaryta tik dėl vieno namo ((duomenys neskelbtini).), jis buvo kvadratinis, o namas (duomenys neskelbtini). buvo visai kitoks, po to brėžiniai keitėsi, nes L. M. norėjo, kad abu namai būtų vienodi, tai buvo jau pradėjus tvarkyti dokumentus, ir L. M. prašė pakeisti, kad abu namai būtų identiški.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas E.Čiurlys teismo posėdžio metu palaikė protokole nurodytas aplinkybes ir prašė skirti L. M. už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą sankcijoje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. įgaliojimu L. M. įgaliojo L. M. atstovauti jos interesus dėl esamų ir /ar būsimų statinių/pastatų projektavimo, statybos darbų organizavimo, inventorizavimo, leidimo gavimo bei teisinės registracijos jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m., esančiame Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), atstovauti jai, kaip statytojai, vykdant detaliojo planavimo ir projektavimo darbus, rengiant, derinant ir tvirtinant projektus, gaunant projektavimo sąlygas, rengti projektinę dokumentaciją, derinti projektą, įkelti projektą, teikti prašymus ir kitus reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ <...>“ (t.1, b.l. 5-6).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gegužės 15 d. gautas L. M. prašymas dėl leidimo atlikti procedūras statybą leidžiančiam dokumentui gauti jau statomiems gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatams žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prašyme nurodyta, kad 2017 m. kovo mėn. sumokėjo 600 eurų avansą D. T., atstovaujančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybos dokumentų tvarkymą (pastatų projektavimą, leidimus statybai gauti ir tvarkyti visus reikalaus, susijusius su statybų darbais bei pasibaigusiomis statybomis, priduoti pastatus eksploatuoti. 2017 m. liepos mėn. D. T. jam į rankas atidavė projektą bei leidimus statyboms, todėl jis pradėjo vykdyti statybas, pastatė pastatą savo sklype bei identišką pastatą sesers L. M. žemės sklype. Tačiau nuo 2018 m. pradžios D. T. pradėjo vengti bendrauti, neatidavė antro namo projekto, todėl jis kreipėsi į savivaldybę ir sužiojo, kad prašymai išduoti leidimus statyboms buvo atmesti dar 2017 m. gruodžio mėnesį (t.1, b.l. 8).

Statybos inspekcija, tikrindama minėtą informaciją, 2018 m. birželio 27 d. 06-27 patikrino gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vietoje ir 2018 m. rugsėjo 20 d. užregistravo Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-100- 180920-00013 (t.1, b.l. 9-11,12-17, 20-22).

Iš byloje pateiktų Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemos (toliau - IS „Infostatyba“) duomenų matyti, kad pateiktas statytojos 2017 m. gruodžio 29 d. prašymas Nr. SRA-100-171229-38537 išduoti statybą leidžiantį dokumentą (toliau - SLD), kuris suteiktų statytojai teisę įgyvendinti statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini), Vilnius, atmestas Statybos projektas Nr. 00-131-TDP, 2017 m. (toliau - projektas)“. Pastato matmenys užfiksuoti projekto brėžinyje Nr. 00-131-TDP-AS „Gyv. namo aukšto planas“, atlikus matavimus nustatyta: ilgis - 13,99 m, plotis - 10,25 m, aukštis - 4,9 m. Atlikti šie darbai: sumontuoti pamatai (gelžbetonio gręžtiniai poliai su antpoliu (rostverku); sumontuotos laikančios keraminių blokelių mūro sienos, lauko atitvaros apšiltintos ir tinkuotos; sumontuotos medinės stogo konstrukcijos ir uždengtos profiliuotais metalo lakštais; įrengtos patalpų betono grindys; įstatyti langai ir durys su skardos nuolajomis (t.1, b.l. 23).

VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso L. M. (t.1, b.l. 18-19).

Statybos inspekcija statytojai L. M. 2018 m. rugsėjo 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SS A-100-180920-00104 dėl žemės sklype savavališkai neturint SLD statomo pastato (t.1, b.l. 9-11, 20-22).

L. M. savo 2018 m. spalio 11 d. paaiškinime nurodė, kad yra įgaliojusi savo atstovą L. M., atstovauti jai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomiems darbams (t.1, b.l. 4).

Už tai, kad statytoja L. M., savavališkai statydama šį pastatą pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus ir 27 straipsnio 22 dalį, jai 2018 m. spalio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal statytoja ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Taip pat byloje pateiktas 2017 m. kovo 1 d. tarp užsakovo L. M. ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 001, nurodant, kad sutarties projektas vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos projektas, pagal kurį į sutartis kainą įeina architektūrinė – techninė darbo projekto dalis, projekto derinimas, leidimo gavimas, VMI mokestis, A klasės projektuojamo namo sertifikatas, topografinė nuotrauka, vandentiekio- nuotekų projektas. Sutartyje pažymėta, kad už sutartį sumokėtą 600 eurų avansas, likusi suma 650 eurų sumokama rangovui atsiimant statybos leidimą. Sutarties terminas 30 dienų (t.1, b.l. 40).

Byloje taip pat pateiktas leidimas statyti vienbutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodytas statybos projektas Nr. 00-16-TDP, duomenys apie statytoją: L. M.; duomenys apie statinio projektuotoją, statinio projekto vadovą: D. T., taip pat nurodyta, kad leidimas galioja nuo 2017 m. vasario 1 d., leidimo Nr. 724328 (t.1, b.l. 43-44).

Taip pat teismui pateikti duomenys, kad L. M. prie „Infostatyba“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo prisijungusi: 2018 m. balandžio 25 d. 13.51 val., 2018 m. gegužės 15 d. 9.39 val., bei 2018 m. gegužės 16 d. 11.38 val.; L. M. nurodytu laikotarpiu buvo prisijungęs 2018 m. balandžio 25 d. bei 2018 m. gegužės 1, 2, 14 bei 16 dienomis (t.1, b.l. 74).

Iš pateiktos UAB „Geodesma“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad 2017 m. gruodžio 5 d. buvo atlikti pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, matavimai, nurodyta, kad pastato baigtumas 71 procentai (t. 1, b.l. 145-154).

Bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat pateikti duomenys, kad 2018 m. spalio 22 d. „Infostatyba“ registruotas statytojos L. M. prašymas Nr. SRA-100-181022-28347 išduoti statybą leidžiantį dokumentą (prašymą pateikė L. B.) (būsena – patenkintas) bei 2018 m. lapkričio 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-01-181122-01430, kuris suteikia statytojai teisę įgyvendinti statinio projektą „Vienbutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos projektas Nr. L72, 2018 m.) (t.1, b.l. 100-114).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus. L. M. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuris numato, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatantį, Statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimus. Minėto įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje yra nustatyta, jog savavališka statyba - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas statyti naują statinį reikalingas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai, o šio straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti IS „Infostatyba“. Įregistravus šiuos duomenis, statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. kaltės dėl jai AN protokole inkriminuojamo nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje nepripažino, teigdama, kad ji fiziškai jokių veiksmų neatliko, kad visais dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje projektavimo, statybos darbų, įteisinimo ir pan. klausimais rūpinosi jos įgaliotas asmuo L. M., iš esmės pripažino, kad leidimas statyti nebuvo išduotas. Veikęs pagal L. M. išduotą įgaliojimą, susijusį su objektu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, L. M. nurodė, kad 2017 m. kovo 1 d. sudarė su D. T., atstovaujančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektavimo darbų rangios sutartį, pagal kurią D. T. įsipareigojo gauti statybas leidžiantį dokumentą, sumokėjo avansą, padaryti statinio projektą. O 2017 m. liepos mėnesį gavęs iš D. T. leidimą statyboms, pradėjo statybos darbus, ir tik 2018 m. pradžioje, kai D. T. pradėjo vengti bendrauti, jis sužinojo, kad leidimas statyboms nebuvo išduotas. L. M. teigimu, jis buvo apgautas D. T., todėl savo ruožtu buvo apgauta ir jo sesuo L. M.. teismo posėdyje apklaustas D. T. pripažino, kad buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis dėl tik objekto adresu (duomenys neskelbtini), o kalba apie kitą objektą kilo jau bendradarbiavimo eigoje. Taip pat nurodė, kad jis negalėjo įvykdyti sudarytos sutarties sąlygų, t.y. gauti leidimą statybai, nes statybos darbai prasidėjo anksčiau nei buvo ruošiamas projektas, t.y. kai jau reikėjo imtis procedūrų įteisinti statomą pastatą, o ne gauti leidimą statyti, o tai jam buvo finansiškai sudėtinga. Tačiau jau vien ta aplinkybė, kad projektavimo darbų rangos sutartis sudaryta tik 2017 m. kovo 1 d. o leidimas statyti, kuris byloje pateiktas neva kaip D. T. L. M., turėjos statytojui sukelti pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, nes iš byloje pateikto leidimo seka, kad jis galioja nuo 2017 m. vasario 12 d., t.y. kai dar net nebuvo sudaryta akcentuojama rangos sutartis. Taip pat pažymėtina ir VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, L. M. įsigijo 2017 m. balandžio 13 d., taip pat minėtą dieną išduotas ir jos įgaliojimas L. M., todėl abejonių kelia L. M. parodymai, kad 2017 m. kovo 1 d. projektavimo darbų rangos sutartimi buvo sutarta ir dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje projekto bei leidimo statybai gavimo. Iš byloje esančių duomenų seka, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą (pateiktas D. T.) ir prie jo pridėti statinio projekto, kuriame pateikti L. M. tik 2017 m. gruodžio 11 d. pasirašyti dokumentai: įgaliojimas, projektavimo techninė užduotis ir įsakymas dėl projekto vadovo skyrimo, „Infostatyba“ registruoti tik 2017 m. gruodžio 29 d. Todėl sutinkamai su Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, tai technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrimų dokumentais ir kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais dokumentais, tik L. M. pasirašius šiuos dokumentus, galėjo būti pradėti pastato projektavimo darbai žemės sklype. Tačiau teismui pateiktoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, 2017 gruodžio 5 d. užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad žemės sklype statomo pastato baigtumas 71 %, t.y. 2018 m. birželio 27 d. statybos inspekcijos atliekamo statybos objekto patikrinimo metu. Todėl vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad pastato statyba buvo pradėta ir vyko ne tik neturint statybos leidimo bet ir projektinės dokumentacijos. Nors L. M. akcentuoja, kad visais dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje projektavimo, statybos darbų, įteisinimo ir pan. klausimais rūpinosi jos įgaliotas asmuo L. M., pažymėtina, kad tiek suteikdama įgaliojimus L. M., tiek projektuotojui, turėjo pareigą domėtis tinkamu įgaliojimų vykdymu, o ne aplaidžiai pasitikėti, nes pagal pateiktus duomenis, ji tik 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesiais buvo prisijungusi prie „Infostatyba“ ir galėjo pasitikrinti ar leidimas statyti jai išduotas, nes tokios aplinkybės, kad asmuo buvo suklaidintas, apgautas kito asmens, kuriam suteikė įgaliojimus, nešalina atsakomybės už administracinį nusižengimą.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad statytoja L. M. savavališkai pastatė naują neypatingą statinį - gyvenamosios paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 351 straipsnio 5 dalį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. M. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimų pobūdį, jo padarymo aplinkybes, bei tai, kad imasi veiksmų įteisinti savavališką statybą. Taip pat atsižvelgiama ir į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 53 metų amžiaus, išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, duomenų apie teistumą bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. L. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. M. minimalią baudą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalies, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą - 800 € (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18092030289.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.