Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K. P. , (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis: nevedęs, dirba Norvegijoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent 2021 m. liepos 23 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu, tyčia rankomis suėmė savo sugyventinei V. J. už kaklo ir stipriai suspaudęs ją pastūmė, ko pasekoje pastaroji parkrito koridoriuje ant žemės ir jai atsistojus bei išbėgus į kiemą paskui K. P., prie automobilio pastarasis V. J. tyčia kumščiu tris kartus sudavė į veidą padarė odos nubrozdinimus veide, kaklo priekiniame paviršiuje, alkūnėse, nugaroje, kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio momens-smilkinio paviršiuje, t.y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui nukentėjusiajai V. J..

Kaltinamasis K. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad Su V. J. jie pažįstami 5 metus, kartu gyveno 4-3 metus. Sugyveno du vaikus, vienam 3 metai, kitam metukai. Jau trys metai, kaip dirba ir gyvena Norvegijoje. Į Lietuvą per metus laiko grįžta 3-4 kartus. B. N. siunčia pinigus V. šeimos, namų išlaikymui. Paskutiniu metu prastai sutaria su V., pykstasi. Į Lietuvą grįžo liepos 16 dieną ir išsiskyrė su V., Šiauliuose turi draugę, pas kurią dabar gyvena, tačiau ji nėra jo mergina, jie tiesiog šiaip draugai. 2021-07-22 jis iš V. pasiėmė dukrą L. ir su ja važiavo į Šiaulius pas jo draugę K., ten buvo visą parą. 2021-07-23 apie 15 val. dukrą parvežė V. ir dukrą palydėjo iki namų. Namuose buvo V.. Namuose kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis jai pasakė, kad išvažiuoja, V. J. jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis išvažiuoja, nelieka namuose. K. P. jai pasakė, kad jie išsiskyrę ir jis išvažiuoja. Jis mėgino išeiti pro buto duris, tačiau V. jo neišleido, ji užstojo buto duris. Jis mėgino ją patraukti nuo durų, suėmė jai už rankų (ties pečiais) ir bandė ją patraukti nuo durų. Bute, bandydamas patraukti V. nuo durų jai už kaklo nesuėmė, jos nepastūmė, ji ant žemės neparkrito, gal daugiau į sieną atsirėmė. K. V. patraukė nuo durų, iš karto išėjo į laiptinę ir priėjo prie automobilio, kuris stovėjo prie laiptinės, kuriame sėdėjo jo draugė K. V. išbėgo į lauką iš paskos jo, jis įšoko į automobilį, V. užpuolė K., jai apdraskė veidą, tampė už plaukų. Jis mėgino V. atitraukti nuo K., kad ji jos nemuštų. T. V. iš automobilio spynelės ištraukė užvedimo raktelį ir jį pasiėmė. Jis norėjo atsiimti raktelį, gaudė V. po kiemą. V. bandė sulaužyti raktelį, puolė jį, sudraskė jo marškinėlius, nutraukė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę. V. jam apdraskė kaklą, nugarą. Viskas taip ir vyko, jis bandė iš jos pasiimti raktelius, ji jam nedavė, tačiau jis iš jos rankos išplėšė raktelius. K. V. jam nuo kaklo nuplėšė grandinėlė, laikė už maikės, tada jis ją bandė nustumti nuo savęs, ji užkliuvo už šaligatvio bortelio ir parkrito ant žolės prie namo kampo. Ją stūmė ne norėdamas sužaloti, o norėdamas patraukti ją nuo savęs. Jis tikrai kumščiu V. į veidą nesudavė, iš viso prieš ją nesmurtavo, jis gynėsi, norėjo atsiimti raktelį ir išvažiuoti. Visa šį įvykį matė jo draugė K. Su nukentėjusiąją jis susitaikė ir ši jam atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad gyvena apie metus laiko adresu, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu, K. P. gim. (duomenys neskelbtini). Su K, turi du bendrus vaikus tai L. P. gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. P. gim. (duomenys neskelbtini). Jo sugyventinis Lietuvoje retai būna, jis grįžta tik per atostogas, dirba Norvegijoje. 2021-07-16 jis grįžo iš Norvegijos ir su juo nuo to laiko vyko žodiniai konfliktai. 2021 m. liepos 23 d. apie 15 val. 10 min. į namus grįžo sugyventinis su dukra L.. K. paprašė, kad jis pabūtų su vaikais, kol ji nueis iki pašto dėžutės, kuri yra namo laiptinėje. Jis pasakė, kad niekur neitų ji, tačiau jo neklausė ir ėjo. Sako nueis iki pašto dėžutės ir grįš. Jai išeinant iš namų K. buto koridoriuje čiupo už kaklo ir sviedė ant grindų, pats išbėgo į lauką. Jai skaudėjo, kai jis čiupo už kaklo. Vaikai buvo kambaryje ir matė konfliktą vykstantį tarp jų. Atsikėlusi bėgo iš paskos į lauką. Pribėgusi prie jo automobilio, pamatė automobilio viduje sėdinčią nepažįstamą merginą. K. ją užsipuolė, prie stovinčio automobilio ir tris kartus kumščiu sudavė į kairį skruostą. Po suduotų smūgių jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai nuo suduotų smūgių skaudėjo. Bandė iš jo atimti automobilio raktelius, nes jis neturi teisės vairuoti automobilio. Bandė neatiduoti vyrui raktelių, o jis tik dar labiau įsiuto, spaudė rankas, naudojo fizinį smurtą prieš ją. Kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tai pirmas kartas, kai vyras naudojo fizinį smurtą prieš ją, prieš tai tokių atvejų nėra buvę. K. tuo metu buvo blaivus. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji parėjo į namus ir paskambino policijai ir pranešė apie įvykį (b.l. 33-36)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. R. parodė, kad su K. P. jie sugyventiniai, kartu gyvena nuo šių metų liepos mėn. pabaigos jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kad jis turi draugę, du mažus vaikus, bet jis jai sakė, kad jie susipykę. 2021-07-23 ji su K. apie 15 val. atvažiavo i Ukmergę . K. su dukra užėjo pas V., nes tiesiog parvežė dukrą. K. turėjo parnešti dukrą, pasakyti V., kad tarp jų viskas baigta ir kad jis visam laikui išsikrausto. Praėjus apie 10 minučių, kai K. su vaiku nuėjo pas V., atsidarė automobilio keleivio galinės durelės ir kažkas įsėdo į automobilį, ji net nematė, kas įsėdo. Ir išgirdo žodžius " čia ta kurva" ir pajuto kad iš galo kažkas jai suėmė už plaukų ir smarkiai tempia. Ji suprato, kad už plaukų jai tempia V.. K. atidarė automobilio vairuotojo dureles ir pamatęs, kad V. ją tempia už plaukų, apibėgo aplink automobilį prasidarė jos dureles ir laikė už V. rankų, kad ji tiesiog nebetemptų jai plaukų. K. liepė V. ją paleisti, bet ji pradėjo šaukti, kad jos nepaleis, kol ji neišlips iš automobilio bet K. pasakė, kad ji niekur nelips ir kad jie išvažiuoja į Šiaulius. T. V. iš galinės automobilio sėdynės peršoko į vairuotojo sėdynę ir ištraukė automobilio užvedimo raktelius iš spynelės ir pabėgo, o K. ją nusivijo. Automobilyje, kai V. jai pešė plaukus, nei K. jos nemušė, nei V. nemušė K., o kas vyko toliau lauke tarp jų, nematė. Tada ji atsisėdo į vairuotojo vietą ir pajuto, kad jai graužia veidą ir per veidrodėlį pamatė, kad V. kai iš už nugaros bandė jai suimti plaukus ir juos pešė, tai jai nagais sudraskė veidą. Apytiksliai po 10 minučių K. grįžo vienas, jo visas kaklas buvo apdraskytas, kruvinas, nuo jo kaklo buvo nutraukta sidabrinė grandinėle. K. grįžo be maikės, nuogas. K. vėliau jai pasakė, kad V. jo nenorėjo išleisti išvažiuoti, suplėšė maikę, nutraukė nuo kaklo grandinėlę ir grandinėle jį mušė per nugarą, ji matė ant nugaros likusius dryžius. K. jai pasakojo, kad jis parvedė namo dukrą ir V. pasakė, kad išvažiuoja, tai ji sugalvojo, kad jai reikia išeiti, kad K. liktų namie su vaikais ir kad jis pasakė, kad neliks, išbėgo į laiptinę, o V. jį atsivijo. K. jai nepasakojo, kad jis namuose muštų V., ar V. jį bute muštų. K. K. jai pasakojo, kad kai V. jį puolė, suplėšė jam maikę, jis jos nemušė, o tiesiog ją nuo savęs atstūmė. V. jai smarkiai tempė plaukus, išrovė labai daug plaukų, jai skaudėjo, veidą jai taip pats skaudėjo, bet ji V. pretenzijų neturi. Prideda dvi nuotraukas, darytas po įvykio, kaip atrodė jos veidas po to kai V.apdraskė ją nagais (b.l.74-79)

Iš 2021-07-23, Vilniaus apskr. VPK Ukmergės rajono PK reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo I. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. liepos 23 d. apie 15 va. (duomenys neskelbtini), K. P. koridoriuje, suėmęs ranka už kaklo sugyventinei V. J., gim. (duomenys neskelbtini) stipriai suspaudęs pastūmė, o ši griūdama trenkėsi koridoriuje į grindis. Nuėjus abiems į kieme stovintį automobilį, jis dar apie tris kartus trenkė jai kumščiu į veido sritį. Nuo tokių sugyventinio jausmų V. J. patyrė fizinė skausmą, ant kūno atsirado mėlynės, Po medikų apžiūros paleido į namus (b.l. 1).

Iš 2021-07-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra penktame aukšte. Butas apstatytas baldais, daiktai savo vietose. Buto patalpose nusikaltimo, ar kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Namo kiemas ir automobilio stovėjimo aikštelė vaizdo kameromis nestebima (b.l.17-25).

Iš 2021-07-26 apžiūros protokolo matyti, kad V. J. odos nubrozdinimai veide, kaklo priekiniame paviršiuje, alkūnėse, dilbiuose, nugaroje, kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinio momens-smilkinio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais, galimai aptariamo įvykio metu, t.y.2021-07-23 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.52-53).

Akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad tarp nukentėjusiosios V. J. ir kaltinamojo K. P. prieštaravimai nepašalinti.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad K. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, pripažino naudojęs smurtą prieš V. J.. Jo padarytą nusikalstamą veiką taip pat patvirtino tiek teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. J. ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos K. R. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis K. P. 2021 m. liepos 23 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, konflikto metu, tyčia rankomis suėmė savo sugyventinei V. J. už kaklo ir stipriai suspaudęs ją pastūmė, ko pasekoje pastaroji parkrito koridoriuje ant žemės ir jai atsistojus bei išbėgus į kiemą paskui K. P., prie automobilio pastarasis V. J. tyčia kumščiu tris kartus sudavė į veidą padarė odos nubrozdinimus veide, kaklo priekiniame paviršiuje, alkūnėse, nugaroje, kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio momens-smilkinio paviršiuje, t.y. tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui nukentėjusiajai V. J.. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė padarymo aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji atleidžia kaltinamajam. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 90,53 Eur sumos (b.l.57-58), kurią kaltininkas savo noru pilnai atlygino ir pateikė teismui mokėjimo kvitą (b.l.151). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirbantis. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, jis nukentėjusiosios V. J. už padarytą veiką atsiprašė, pastaroji jam atleido, surašė susitaikymo protokolą, kurį abu patvirtino parašais, civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškė, Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinė žala atlyginta. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajam K. P. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprend ž i a:

K. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja V. J., baudžiamąją bylą K. P. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, L. B. AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.