Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-05 · Administracinė byla Nr. I-1388-428/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
I-1388-428/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03103-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
E. Ž., R. B.
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1388-428/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03103-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija 4.3.; 11.4.1.; 70.7.; 74.
(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriuas Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. B. , jo atstovui advokatui S. R. , atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. B. , tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Ž. ir R. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. Ž. ir R. B. dėl administracinių skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2014-03-31 patikslintu skundu, kuris teisme gautas 2014-04-02 ir priimtas 2014-04-15 teismo posėdyje (b.l. 133-137, 144-145), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-11-19 sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2446; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimą Nr. 3SD-(14.3.104)-4402; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-10-04 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 dalyje dėl R. B. , E. Ž. ir A. B. parduodamo namų valdos žemės sklypo Nr. 854 (0,33 ha); 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių perprojektuoti namų valdos prie namo, kurio (neskelbtina) žemės sklypą taip, kaip namų valdos žemės sklypas suprojektuotas kadastrinių matavimų metu, t.y. kad dalis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus norimo parduoti namų valdos žemės sklypo būtų priskirta asmeninio ūkio žemei; 5) teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti praleistas, nurodytas priežastis prašau laikyti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjas skunde nurodė ir teisme pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl asmeniniam ūkiui skirtos žemės ir namų valdos žemės sklypo projektavimo ir nusprendė skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimo Nr. 3SD-(14,3104)-4402 netenkinti. Apie NŽT Varėnos skyriaus 2013-10-04 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 pareiškėjas sužinojau tik Kauno apygardos administraciniame teisme, kai buvo paaiškinta, kad norint įgyvendinti savo teises, reikia dalyje naikinti ir šį įsakymą. Pareiškėjas po tėvo J. B. mirties paveldėjo tėvo palikimą, taip pat ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neturtinę teisę privatizuoti J. B. skirtą asmeninio ūkio žemę. Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų, nurodydamas, kad pareiškėjo tėvas J. B. , turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,11 ha M. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį Alytaus apskrities (neskelbtina) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, mirusio J. B. vardu buvo suprojektuoti pareiškėjo naudojami asmeniniam ūkiui skirti žemės sklypai Nr. 821 (plotas 0,14 ha), Nr. 822 (plotas 1,50 ha), Nr. 823 (plotas 0.65 ha) ir Nr. 824 (plotas 0,59 ha). Tokiu būdu pareiškėjui buvo grąžinta 2,88 ha tėvo tėvų iki nacionalizacijos valdyta žemė. Iki šiol pareiškėjui negrąžinta 0,23 ha (3,11 ha - 2,88 ha = 0,23 ha). Pareiškėjo tėvų namas su priklausiniais yra pareiškėjo ir E. Ž. bei R. B. bendroji dalinė nuosavybė. Pareiškėjui, be suprojektuotų žemės sklypų, turi būti grąžinta dar 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės. Pareiškėjas nėra ūkininkas, tačiau savo reikmėms sodina daržus. Jam patogiausia, kai daržai būtų kuo arčiau namų. Todėl pareiškėjas siekia, kad tėvo J. B. žemė būtų grąžinta kuo arčiau jo gyvenamosios vietos. Tretieji suinteresuoti asmenys E. Ž. ir R. B. namų valdą nori pirkti pareiškėjo grąžintinos žemės sąskaita. LR Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad valstybinė žemė parduodama laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio įstatymo 10 straipsnis nurodo, kad man žemė turi būti grąžinama pagal 7 eilę, kitiems bendraturčiams leidžiama pirkti žemę tik pagal 18 eilę, t.y. pagal paskutinį eiliškumą, kai žemė parduodama kitiems asmenims. Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Atsakovas neatsižvelgia į pareiškėjo daugkartinius prašymus, grąžinti tėvui grąžintiną žemę šalia sodybos esančiame laisvame žemės plote, o reikalauja, kad visą šią žemę pareiškėjas pirktų iš valstybės. Sodybos dalis ir paveldėti 3,11 ha ploto žemės sklypai sudaro visą pareiškėjo turtą. Todėl pareiškėjas siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis įsigyti namų valdos žemės sklypą, reikalingą namui ir jo priklausiniams eksploatuoti. Pareiškėjui nesugrąžinta 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemę būtų racionalu ir protinga grąžinti namų valdos sklype, perkant tik likusią žemės dalį, kurios pilnai užtektų statiniams eksploatuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas nepagrįstai pageidauja suprojektuoti namų valdos žemės sklypą taip, kad dalis suprojektuoto namų valdos žemės sklypo būtų priskirta asmeninio ūkio žemei. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Naudojamų kitos paskirties valstybini žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 punkto nuostatas, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengt techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypą. Parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinė nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad pareiškėjas, taip pat R. B. ir E. Ž. lygiomis dalimis nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir du pagalbinius pastatus, esančius Gūdžių kaime, Varėnos rajone. Bendraturčiai pagal galiojančius teisės aktu reikalavimus, turi teisę įsigyti jiems priklausančią 1/3 teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo Nr. 854 dalį, priklausantiems statiniams eksploatuoti. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių asmeninio ūkio žemė laikoma žeme, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal Varėnos skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad Varėnos rajono Varėnos apylinkės tarybos 1993-03-26 I –ojo šaukimo tarybos 15 sesijos sprendimu, pareiškėjo tėvui J. B. buvo suteiktas 3,12 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos žemės sklypas bei jo naudojau asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Gūdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, mirusio J. B. vardu, suprojektuoti naudojami asmeniniam ūkiui skirti žemės sklypai Nr. 821 (plotas 0,14 ha), Nr. 822 (plotas 1,50 ha), Nr. 823 (plotas 0,65 ha: Nr. 824 (plotas 0,59 ha). Su projektuojamais žemės sklypais pareiškėjas sutiko, kaip J. B. teisių perėmėjas. Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Gūdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuoti žemės sklypai Nr. 821, Nr. 822, Nr. 87 Nr. 824 ir Nr. 854 patvirtinti Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3VĮ- (14.3.2.)-1358. Pareiškėjo prašymas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių perprojektuoti namų valdos prie namo, kurio unikalus Nr. (neskelbtina), žemės sklypą taip, kad namų valdos žemės sklypo dalis būtų priskirta pareiškėjui grąžintinai asmeninio ūkio žemei, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis namų valdų žemės sklypų kaimo vietovėje formavimo reikalavimams.

Tretieji suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, kadangi namų valdos žemės sklypas yra suprojektuotas. Namų valdos žemės sklypo negalima priskirti asmeninio ūkio žemei.

Pareiškėjo skundas dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-10-04 įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 dalies panaikinimo paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str.1p.), kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl termino skundui paduoti

Pareiškėjas pirminiu skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-11-19 sprendimą Nr. ISS-(7.5)-2446 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimą Nr. 3SD-(14.3.104)-4402, į teismą kreipėsi 2013-12-09, t.y. nepraleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino skųsti teismui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka (b.l. 6-9).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-10-04 įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 dalies panaikinimo

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-10-04 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 „Dėl Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Gūdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo" buvo patvirtintas parengtas Gūdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Skundžiamo įsakymo dalyje pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys E. Ž. ir R. B. buvo patvirtinti asmenų sąraše, kuriems suformuotas parduodamas 0,33 ha dydžio jų namų valdos žemės sklypas Nr. 854 (b.l. 81-82, 85, 86).

Pareiškėjui skundžiamas įsakymas anksčiau nebuvo žinomas. Pareiškėjas su skundžiamu įsakymu nebuvau supažindintas ir apie jo egzistavimą nežinojo. Apie šį įsakymą ir jo pasekmes pareiškėjas sužinojo 2014-02-25 teismo posėdyje, bei 2014-03-31 pateikė teismui patikslintą skundą, prašydamas panaikinti šio įsakymo dalį (b.l. 81-82, 83-86, 129-131).

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyj numatyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Šio straipsnio 3 dalis numato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013-09-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013 yra pažymėjęs, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos procesas apima įvairaus pobūdžio veiksmus ir sprendimus (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.), o žemės reformos procese dalyvauja įvairios valstybės, savivaldybės institucijos, fiziniai ar juridiniai asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškintina tokiu būdu, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl kitų subjektų (valstybės ir savivaldybės institucijų, žemėtvarkos projektų rengėjų, matininkų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų), dalyvaujančių žemės reformos procese, atliktų paruošiamųjų, pagalbinių, tarpinių veiksmų bei priimtų sprendimų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties), išskyrus sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis. Tokiu būdu, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas nagrinėja skundus dėl savo teritorinių padalinių priimtų valinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) (tiek teritoriniams padaliniams išnagrinėjus anksčiau minėtus skundus ar vengiant tai atlikti, tiek priėmus savarankiškus sprendimus, atlikus veiksmus ar vengiant juos atlikti), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).

Taigi tiesiogiai teismui gali būti skundžiami sprendimai atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, iki tokio sprendimo priėmimo priimti kiti sprendimai turi būti skundžiami laikantis įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos administracinėje byloje AS556-522/2008, 2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-88/2009; 2013-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).

Skundžiamo įsakymo dalis yra priimta dėl žemės reformos metu suformuoto žemės sklypo namų valdai tinkamumo, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą tvarką šiam ginčui yra taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Byloje duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia tvarka prieš kreipdamasis į teismą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė pats pareiškėjas bei jo atstovas ir nenustatė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nepažeidžia ir apskritai nepaneigia asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-09 nutartyje administracinėje byloje A143-191/2010 yra pažymėtina, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, jog ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, tačiau priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti minėtą teisinę problemą, nustatymas.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Tai reiškia, kad klausimą dėl skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) padavimo termino atnaujinimo sprendžia tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, pripažinęs skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali šį terminą atnaujinti.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir nustatytos aplinkybės įgalina teigti, kad nesilaikymas nurodytos tvarkos yra pagrindas pareiškėjo skundą šioje dalyje palikti nenagrinėtu (ABTĮ 103 str.1p.), kadangi pareiškėjui išlieka galimybė pasinaudoti šio ginčo atveju taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, prašant atnaujinti praleistą skundo padavimo Nacionalinei žemės tarnybai terminą.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-11-19 sprendimo Nr. ISS-(7.5)-2446; 2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimo Nr. 3SD-(14.3.104)-4402 panaikinimo

Ginčas iš esmės kilo dėl dalies namų valdos žemės priskirimo asmeninio ūkio žemei, tokiu būdu atkuriant nuosavybės teises į likusią negrąžintos žemės dalį.

P. A. B. išreiškė valią, kad jo paveldimos žemės dalis 0,23 ha, kuri liko negrąžinta jo tėvo J. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese, būtų padengta asmeninio ūkio žemė, grąžinant dalį namų valdos žemės ploto (0,2667 ha) kaip naudojamą asmeninio ūkio paskirties žemę. Pareiškėjas šią teisę grindė tuo, jog kiti pastatų bendrasavininkai E. Ž. ir R. B. gyvena atskirai, sodyboje lankosi labai retai, be to, pareiškėjas siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis įsigyti namų valdos žemės sklypą. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, namų valda, nepriklausomai nuo pastatų bendraturčių E. Ž. ir R. B. valios, turėtų būti parduodama pareiškėjui, grąžintinos žemės sąskaita, nes jis turi pirmumo teisę pasirinkti žemės sklypą norimoje vietoje.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2013-05-24 pateikė Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, prašydamas, kad dalis namų valdos žemės - 0,2677 ha, kuri liko negrąžinta pareiškėjo tėvui J. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese, būtų grąžinta pareiškėjui kaip naudojama asmeninio ūkio žemė, kadangi pareiškėjas šią žemę dirba ir ja naudojasi (b.l.75). Pareiškėjas 2013-07-30 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui prašymą, prašydamas pateikti atsakymą į jo 2013-05-24 prašymą (b.l. 72). Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimu Nr.3SD-(14.3.104.)-4403 pareiškėjo 2013-05-24 prašymas buvo netenkintas, kadangi pareiškėjo prašyme nurodyta žemės dalis, kurią pareiškėjas pageidavo gauti, kaip asmeninio ūkio žemę, atkuriant nuosavybės teise į jo tėvui J. B. į likusią neatkurtos žemės dalį, priskiriama ir naudojama namų valdos žemės sklypui (b.l. 68-69). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus sprendime nurodyta, jog namų valdos žemės sklypas Nr. 854 projektuojamas pareiškėjui ir kitiems pastatų bendraturčiams, t.y. E. Ž. ir R. B. , suprojektuotas teisingai, į projektuojamą namų valdos žemės sklypą patenka statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai. Nurodytos faktinės aplinkybės buvo nustatytos Žemės naudojimo patikrinimo 2013-08-20 akte Nr. 3ŽM-(14.3.73.)-59, Varėnos skyriaus specialistams 2013-08-20 nuvykus į vietą ir patikrinus projektuojamo namų valdos žemės sklypo atitikimą teisės aktų reikalavimams (b.l.70-71). Pareiškėjas dėl minėto Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimo Nr. 3SD-(14.3.104.)-4403 teisėtumo pateikė 2013-09-17 skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b.l.15-17). Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-08-21 sprendimu Nr. 3SD-(14.3.104)-4402 pareiškėjo skundas nebuvo tenkintinas (b.l. 10-14).

Pareiškėjas skundžiamų administracinių aktų neteisėtumo pagrindu nurodo aplinkybę, jog namų valda pastatų bendraturčiams - E. Ž. ir R. B. , parduodama pareiškėjui grąžintinos žemės sąskaita. Pareiškėjas savo teisę, atkurti nuosavybės teises į dalį namų valdos žemės kaip į naudojamą asmeninio ūkio žemę, grindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu eiliškumo pagrindu, nurodydamas, jog jam žemė grąžinama 7 eile, o kitiems asmenims, t.y. bendraturčiams perkantiems ne ūkio paskirties žemę po pastatais - 18 eile, todėl tai patvirtina jo neginčijamą teisę pirmam pasirinkti žemės sklypą norimoje vietoje.

Sprendžiant šį ginčą pažymėtina, jog teisės aktai, reglamentuojantys šio ginčo santykius, nenumato galimybės ir pareiškėjo teisės reikalauti priskirti namų valdos žemės dalį asmeninio ūkio žemei.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta eilės tvarka, kuria vykdant žemės reformą kaimo vietovėje asmenims formuojami žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja pareiškėjo teisės jo nurodytu būdu sumažinti namų valdos žemės sklypą, dalį namų valdos žemės priskiriant asmeninio ūkio žemei.

Namų valdos naudojamų žemės sklypų įsigijimą reglamentuoja Žemės reformos įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybini žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Naudojamų kitos paskirties valstybini žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Naudojamų kitos paskirties valstybini žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte numatyta, kad kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 hektarų namų valdos žemės sklypai. Jeigu namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos teritorijų planavimo dokumente.

Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintą Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką, žemės ūkio įmonių darbuotojams (buvusiems darbuotojams) pageidaujant, buvo suteikiama asmeniniam ūkiui iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai. Pažymėtina, kad nesant duomenų apie žemės suteikimą, turi būti nustatytas jos naudojimo pagrindas, ar tai nėra savavališkas žemės naudojimo faktas ir įrodyta, kad tokia žemė buvo naudojama pagal paskirtį, naudojimo laikotarpio pradžia, plotas ir kitos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios realų žemės naudojimą pagal paskirtį. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, jeigu apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, galėjo priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų).

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog namų valdai yra priskiriama žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, tačiau asmeninio ūkio žemę gali sudaryti tik žemės ūkio naudmenos. Asmeninės žemės suteikimo faktas turi būti pagrįstas atitinkamais duomenimis, pagrindžiančiais šios žemės suteikimą. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis nenumato, kad grąžinamas žemės sklypas ir asmeninio ūkio žemės sklypas būtų toje pačioje vietoje.

Byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų teigti, kad pareiškėjui ar jo tėvui namų valdos ribose buvo nustatyta tvarka suteikta asmeninio ūkio žemė (b.l. 26-27). Tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas A. Š. , rengęs ginčo žemės sklypo planą. Šio liudytojo parodymai nėra pakankami patvirtinti, jog namų valdos ribose pareiškėjui ar jo tėvui (šeimai) buvo suteikta asmeninio ūkio žemė. (b.l. 26-27). Be to, pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro apie įregistruotus statinius 2000-06-26 pažymėjimas patvirtina, jog gyvenamasis namas ir kiti statiniai, (neskelbtina)., dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t.y. E. Ž. (B.) ir R. B. (b.l. 61). Namų valdos žemės sklypo plotas 0,3960 ha, iš kurio pagal žemės sklypo eksplikaciją 0,1098 ha užima užstatyta teritorija ir 0,2862 ha bendras plotas (b.l. 26-27). Namų valdos žemės sklypas priklauso visiems pastatų bendrasavininkams. Naudojamų kitos paskirties valstybini žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6 ir 7 punktuose numatyta, jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas priskirti namų valdos žemės dalį asmeninio ūkio žemei pažeistų kitų bendraturčių interesus. Aplinkybę, kad žemės sklypas priskiriamas ir naudojamas namų valdai, patvirtina Žemės naudojimo patikrinimo 2013-08-20 aktas Nr. 3ŽM-(14.3.73.)-59 (b.l.70-71). Žemės naudojimo patikrinimo 2013-08-20 akte Nr. 3ŽM-(14.3.73.)-59 nurodyta, jog 2013 m. žemėtvarkos projekte suprojektuotas ginčo namų valdos žemės sklypas Nr. 854 atitinka namų valdos apibrėžimą, todėl šis sklypas yra suprojektuotas teisingai ir keisti jo ribų nėra pagrindo (b.l.56). Atkreiptinas dėmesys, kad Gūdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2013-10-04 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 „Dėl Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Gūdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo", kurį pareiškėjas skundė tiesiogiai teismui nepasinaudojęs ginčo ne per teismą nagrinėjimo tvarka (b.l.51-82). Šiuo žemėtvarkos projektu pareiškėjui, kaip J. B. turto paveldėtojui, buvo suprojektuoti naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai: Nr. 821 (0,14 ha); Nr. 822 (1,50 ha); Nr. 823 (0,65 ha); Nr. 824 (0,59), taip pat pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims - R. B. ir E. Ž. , parduodamas ginčo namų valdos žemės sklypas Nr. 854 (0,33 ha). Tai, kad pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo suprojektuotas 0,33 ha namų valdos žemės sklypas, o ne 0,3960 ha dydžio, nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas dėl suformuoto namų valdos konkretaus 0,33 ha sklypo dydžio nesikreipė į atsakovą ir skundžiami sprendimai buvo priimti ne dėl namų valdos sklypo dydžio, bet dėl pareiškėjo prašymo dalį namų valdos žemės priskirti asmeninio ūkio žemei (b.l. 10-14, 68, 72, 75). Teismo posėdžio metu, apžiūrėjus Varėnos rajono Varėnos seniūnijos Gudžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nustatyta, jog ginčo namų valdos žemės sklypas Nr. 854 suprojektuotas gyvenamosios teritorijos paskirties žemėje, kuri nėra laisva valstybinė žemė arba priskirta asmeninio ūkio paskirties žemei. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog žemės plotas, kurį pareiškėjas pageidauja gauti kaip asmeninio ūkio žemę J. B. vardu, yra priskiriamas ir naudojamas namų valdai ir suprojektuotas gyvenamosios teritorijos paskirties žemėje. Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje (Žemės reformos įstatymo 15 str. 7 p.). Pareiškėjo pageidaujamas namų valdos žemės sklypo dalies priskirimas asmeninio ūkio žemei prieštarauja pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiami aktai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamų aktų, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, pirmiau nurodytais teismo argumentais, tenkinti ketvirtąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių perprojektuoti namų valdos prie namo, kurio unikalus Nr. 38/976-0051-01-6, adresas Gūdžių k., Varėnos sen., Varėnos r. sav., žemės sklypą taip, kaip namų valdos žemės sklypas suprojektuotas kadastrinių matavimų metu, t.y. kad dalis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus norimo parduoti namų valdos žemės sklypo būtų priskirta asmeninio ūkio žemei. Pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2013-10-04 įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1358 dalies panaikinimo palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius