Utenos apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant ieškovui V. D., jo atstovui advokatui Vitalijui Metelicai

Nedalyvaujant tretiesiems asmenims Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Boženai Džigorai- Isajevai ir Anykščių I-ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei ,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui G. K. tretiesiems asmenims Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Boženai Džigorai- Isajevai ir Anykščių I-ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą panaikinimo, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. D. ieškiniu ir patikslinti ieškiniu atsakovui G. K. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu K. D. testamentą, 2013-09-20 patvirtintą Anykščių rajono II-ojo notarų biuro notarės Boženos Džigoros – Isajevos , panaikinti 2015-03-05 Anykščių rajono I-ojo notarų biuro notarės J.Viedereineės atsakovui pagal testamentą išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir panaikinti atsakovui 2015-06-03 Anykščių rajono II- ojo notarų biuro notarės Boženos Džigoros- Isajevos išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), mirė jo pusseserė K. D. iš motinos pusės. Jis žinojo apie jos mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Žinojo, jog ji turi nekilnojamojo turto, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą įstatymo terminą nesikreipė. Vėliau, jis iš advokato, kuris atstovavo Z. V. civilinėje byloje, sužinojo, jog K. D. buvo parašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko G. K. ir, kad K. D. sirgo epilepsija. Tada , pasitaręs su advokatu, nusprendė kreiptis į teismą dėl K. D. testamento pripažinimo negaliojančiu ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, jog mirus K. D., kitų įpėdinių nėra. Ieškovo atstovas nurodė, jog per jį ieškovas sužinojo apie K. D. surašytą testamentą. Jie žinojo, jog K. D. sirgo epilepsija, buvo gydoma ligoninėse, todėl nusprendė ginčyti jos surašytą testamentą. Nurodė, jog jie nepraleido termino ginčyti testamentą ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų. Patvirtino, jog ieškovas po K. D. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis tai padarys vėliau, nes esant svarbioms aplinkybės, teismai pratęsia terminą palikimui priimti. Kadangi po atliktos ekspertizės paaiškėjo, jog K. D. testamento surašymo metu sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų, todėl prašė jų ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti – pripažinti testamentą negaliojančiu, pripažinti negaliojančiais išduotus pagal testamentą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas. G. K. ir jo atstovė atsiliepime į ieškinį ir patiksliną ieškinį, triplike ieškinio nepripažino. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimuose ir triplike išdėstytus argumentus. Atsakovas paaiškino, jog K. D. yra tolima mamos giminaitė ir jis nuo 2013 metų K. D. rūpinosi. K. D. gyveno (duomenys neskelbtini), tai jis ją veždavo į Šiaulius, kur ji ankščiau gyveno, dėl pensijos. Jis žinojo, jog K. D. sirgo epilepsija ir veždavo pas gydytojus. Iš Šiaulių psichiatrinės ligoninės jis pasiėmė K. D. ir parvežė į (duomenys neskelbtini), į jos butą . Į ligoninę ji buvo paguldyta po epilepsijos priepuolio, o priepuolis ištiko , nes ji susipyko su Z. V. dėl pinigų. Iš K. D. jis žinojo, jog Z. V. buvo pasisavinusi K. D. pinigus už parduotą namą. Šiaulių miesto teisme vyko byla dėl pinigų grąžinimo ir teismas priteisė iš Z. V. jam, nes K. D. mirė, grąžinti pasisavintus pinigus. G. K., K. D. jo paprašė nuvežti pas notarą, sakydama, jog ją visi puola ir ji nori turtą palikti jam, kad jis ją palaidotų ir prižiūrėtų kapą. Sutartą su notare dieną, jis atvežė K. D. pas notarą . Notarė bendravo tik su viena K. D. ir ji surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko jam. Po metų po testamento surašymo, K. D. mirė. Laidotuvių dieną jis pirmą kartą pamatė ieškovą V. D., kurį jam pristatė E. S.. Ieškovas jo klausė dėl K. D. turto, kas su juo bus. Tuomet jis ieškovui pasakė, jog testamentu K. D. turtą paliko jam . Daugiau klausimų ieškovas neturėjo. Gal praėjus savaitei po laidotuvių, jis buvo Šiauliuose ir prie K. D. namo susitiko ieškovą. Jis klausė dėl K. D. turto. Tada jis ieškovui parodė testamentą . Jis jį perskaitė ir pasakė, jog viskas aišku. Po metų jis gavo ieškovo ieškinį dėl testamento ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Prašė ieškinį atmesti, nes K. D. savo valia paliko jam visą turtą. Paveldėjęs turtą, jis viską pardavė. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido vienerių metų terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, nes jis žinojo apie K. D. mirtį, dalyvavo laidotuvėse, o į teismą dėl testamento ir pagal jį išduotų liudijimų nuginčijimo kreipėsi po metų. Be to, nurodė, jog ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovas teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį nenurodė , kokių teisinių padarinių kils jam ir koks konkrečiai yra jo teisinis suinteresuotumas praleidus terminą ginčyti testamentą ir pagal jį išduotus liudijimus. Nurodė, jog ieškovas yra praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą palikimui priimti ir neprašo jo pratęsti. Jis nėra pateikęs pareiškimo priimti palikimą, todėl negali ginčyti palikimo teisėtumo, nes jam priimtas sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Be to, atsakovo ir jo atstovės manymu trūksta dokumentų , kurie patvirtintų, jog ieškovas yra K. D. pusbrolis pagal motinos liniją. Atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovas ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pateikė paveiktas pašalinių asmenų, tai Z. V. ir advokato , nes Z. V. teismo sprendimu yra įpareigota G. K. gražinti pasisavintus K. D. pinigus. Advokatas iš civilinės bylos, kuri vyko Šiaulių miesto teisme pagal atsakovo reikalavimą Z. V. dėl pinigų grąžinimo, paėmė dokumentus ir panaudojo juos ruošiant ieškinį V. D. vardu. Prašė ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį pritaikius senatį atmesti.

Tretysis asmuo Anykščių rajono II- ojo notarų biuro notarė Božena Džigora-Isajeva paaiškino, jog atsakovo nepažįsta. Nurodytu laiku pas ją atvyko K. D., kurios tuo metu nepažinojo ir ją lydėjęs atsakovas. Kadangi K. D. norėjo surašyti testamentą, tai kabinete jos liko dviese. Ji išklausė K. D. ir įsitikinusi, jog jos valia palikti visą turtą atsakovui yra tvirta , surašė testamentą ir jį patvirtino. K. D. sakė, jog ji artimųjų neturi, jog ją slaugo tolimas giminaitis, tai atsakovas, sakė, jog turi nekilnojamojo turto, jog kokia tai moteris yra jai skolinga didelę pinigų sumą. Notarė nurodė, jog ji nei kiek nesuabejojo K. D. sveikata, nes ji kalbėjo aiškiai, aiškiai dėstė mintis, jos noras palikti turtą atsakovui buvo tvirtas ir aiškus. Duomenų, jog K. D. serga , ji neturėjo. Prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo notarė J.Viederienė į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė K. D.. ( t.1, b.l. 8) 2013 m. rugsėjo 20d. ji surašė testamentą, patvirtintą notarės Boženos Džigoros- Isajevos, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui G. K. (t.1,b.l. 9) 2015m. kovo 5d., Anykščių rajono I-ojo notarų biuro notarė J.Viederienė atsakovui išdavė paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriuo jis paveldėjo K. D. nekilnojamąjį turtą- butą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 10-13) 2015m. birželio 23d., Anykščių rajono II-ojo notarų biuro notarė Božena Džigora-Isajeva išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo atsakovas paveldėjo K. D. nekilnojamąjį turtą- žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). (t. 2 b.l. 152-155) Atsakovas G. K. paveldėtą turtą pardavė. ( t.2, b.l. 110- 111, 115-117) 2015m. spalio 21d., ieškovas V. D. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2013-09-20 K. D. surašytą testamentą negaliojančiu , nes ji dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2015m. kovo 5d., išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą , prašė skirti K. D. teismo pomirtinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. ekspertizę . Vėliau, 2016m. birželio 17d., paaiškėjus, jog atsakovui pagal minėtą testamentą buvo išduotas 2015-06-23 dar vienas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, teismui pateikė patikslintą ieškinį ir prašė pripažinti negaliojančiu ir minėtą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas ieškinio ir patikslinto ieškinio nepripažino, prašė taikyti ieškinio senatį . Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizė K. D. dėl K. D. psichinės būklės testamento surašymo metu. Ekspertai atlikę tyrimą K. D. konstatavo demenciją sergant epilepsija ir , kad ji dėl ligos negalėjo išreikšti savo tikrosios valios surašant testamentą. ( t.3, b.l. 56-62)

Teismas, priimdamas byloje sprendimą , remiasi šiais motyvais:

Dėl atsakovo ir jo atstovės prašymo taikyti ieškinio senatį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų panaikinimo, bei dėl ieškovo teisės ginčyti testamentą .

Ieškovas V. D. 2015m. spalio 21d., teismui pateikė ieškinį, kuriuo ginčija 2013m. rugsėjo 20d., surašytą ir notarės patvirtinta K. D. testamentą, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko atsakovui G. K.. Atsakovas ir jo atstovė nesutiko su tokiu ieškovo ieškiniu. Nurodė, jog ieškovas neteisingai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nes patenkinus jo ieškinio reikalavimus neaiškios juridinės pasekmės. Nurodė, jog ieškovas nenurodė, kokių teisinių padarinių jam ir koks jo teisinis suinteresuotumas parėjus vieneriems metams ginčyti priėmimo teisėtumą, jog ieškovas per tris mėnesius nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo mirus K. D.. Be to, prašė taikyti ieškinio senatį paveldėjimo teisei ginčyti, nes ieškovas be svarbių priežasčių praleido nustatytą vienerių metų terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Teismas visiškai sutinka su tokiais atsakovo ir jo atstovės argumentais. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog K. D. 2013m.rugsėjo 20d. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovui G. K.. (duomenys neskelbtini) K. D. mirė. Po jos mirties atsakovas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą ir jam 2015-03-05 Anykščių rajono I-ame notarų biure buvo išduotas vienas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo atsakovas paveldėjo K. D. butą (duomenys neskelbtini), o 2015-06-23 Anykščių rajono II-ame notarų biure buvo išduotas antras paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo atsakovas paveldėjo K. D. žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. D. žinojo apie K. D. mirtį , dalyvavo laidotuvėse, žinojo apie K. D. turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismo posėdžio metu ieškovas, teigdamas, jog jis yra K. D. pusbrolis, teismui atsakė, jog negali nurodyti priežasčių dėl ko nesikreipė į notarų biurą ir neteikė pareiškimo apie palikimo priėmimą, teigė , jog nesikreipė ir tiek. Ieškovas teigė, jog tik vėliau iš advokato jis sužinojo apie K. D. testamentą , kad ji sirgo epilepsija ir advokato patartas nusprendė testamentą ginčyti, kad jį sudariusi K. D. dėl ligos negalėjo išreikšti tikrosios savo valios. Visas aplinkybes apie K. D. testamentą ir jos sveikatos būklės žinojo jo advokatas iš kitos bylos, kuri buvo nagrinėjama Šiaulių miesto apylinkės teisme pagal K. D. ieškinį Z. V. dėl pinigų grąžinimo. Dėl šio ieškovo ieškinio reikalavimo teismas pažymi, kad palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo teisėtumą gali ginčyti tik asmuo pretenduojantis į palikimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 pažymėjo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą po K. D. mirties. Jis teismui pateikė ieškinį ir ginčija palikimo priėmimo teisėtumą , tačiau jis neteikė reikalavimo teismui dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Ieškovas atstovas teigė, jog tokį prašymą ieškovas pateiks vėliau, kai bus išnagrinėta byla pagal ieškovo ieškinį dėl testamento ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Toks ieškovo argumentas niekuo nepagrįstas . Ieškovas turėjo kartu pateikti reikalavimus tiek dėl termino palikimui priimti pratęsimo , tiek ir dėl palikimo priėmimo teisėtumo, nes teismas tik patenkinęs reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir jį pratęsus, galėtų vertinti ar pagrįstas ieškovo reikalavimas (CK 5.8 straipsnis) ginti jo, kaip įpėdinio, pažeistą teisę. Šiuo atveju ieškovui praleidus terminą priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą ir teismui neatnaujinus termino palikimui priimti ieškovas nelaikytinas asmeniu pretenduojančiu į palikimą (CK 5.8 str.) ir galinčiu ginčyti kito įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą, todėl negalimas ir tolesnis jo, kaip įpėdinio teisių gynimas. Dėl to teismas detaliau nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su reikalavimu pripažinti negaliojančiu testamentą ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų atsakovui G. K.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo V. D. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2013m. rugsėjo 20d., K. D. testamentą ir pagal iš išduotų 2015-03-05 ir 2015-06-23 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų į palikėjos K. D. turtą atmestinas kaip pareikštas asmens neturinčio reikalavimo teisės.

Be to, teismas pasisako ir dėl atsakovo ir jo atstovės prašymo taikyti ieškinio senatį. Atsakovas ir jo atstovė prašyme nurodė, jog ieškovas praleido nustatytą vienerių metų terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą . Ieškovo atstovas atsakydamas į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį , prašė šio reikalavimo netenkinti, nes ieškovas nėra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties. Teigė, jog apie testamentą jis nežinojo, o paveldėjimo teisės liudijimai išduoti vėliau . Sutinkamai su LR Civilinio kodekso 5.8 straipsnio nuostatomis asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Kaip byloje nustatyta, tai ieškovas V. D. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) mirė K. D., dalyvavo laidotuvėse ir laidotuvių dieną žinojo apie K. D. testamentą, kuriuo visą turtą paliko atsakovui. Nors ieškovas atsakovo nepažinojo, tačiau laidotuvių dieną juos suvedė K. D. giminaitė E. S.. Teismo posėdžio metu apklausta E. S. labai išsamiai ir aiškiai nurodė , jog laidotuvių dieną tiek ieškovas, tiek ir jo žmona teiravosi apie K. D. nekilnojamąjį turtą, ar yra testamentas. Ji jiems atsakė, jog yra, jog ji turi G. K. ir pats G. K. jiems tai patvirtino. Tai patvirtino ir pats atsakovas G. K. . Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Ir pats ieškovas dublike teismui nurodė, jog jam buvo žinoma , jog atsakovas turi galiojantį testamentą , kuriuo jam buvo paliktas turtas. (t.1, b.l. 121-122) Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas dėl dublike nurodytų argumentų nurodė, jog tai jo , kaip teisininko nurodytas argumentas ir dar papildė, jog notaras būtų ir nepriėmęs ieškovo pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Tokie ieškovo atstovo argumentai niekuo nepagrįsti. Civilinė byla yra pradėta pagal ieškovo V. D. ieškinį, todėl aplinkybės ir argumentai yra teikiami jo vardu. O, kad notaras būtų nepriėmęs ieškovo pareiškimo, nei ieškovas, nei jo atstovas jokių įrodymų tam pagrįsti nepateikė. Todėl, teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus , daro išvadą, jog ieškovas praleido nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisėtumą. Ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus: Subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Vienerių metų termino pradžia skaičiuojama K. D. mirties diena, t. y., nuo (duomenys neskelbtini). Šią dieną ieškovas žinojo , dalyvavo jos laidotuvėse, kurių metu sužinojo apie testamentą. Ieškinį teismui dėl testamento nuginčijimo V. D. pateikė 2015m. spalio 21d., t.y. praėjus vieneriems metams. Byloje nustatyta, jog V. D., po K. D. mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo . Ieškovas negalėjo atsakyti, dėl kokių priežasčių to nedarė, tačiau teismui patvirtino, jog į teismą kreipėsi paskatintas savo advokato, kuris , atstovaudamas Z. V. civilinėje byloje Šiaulių apylinkės teisme , žinojo apie K. D. psichinę būklę ir tuomet abu su advokatu nusprendė surašytą testamentą ginčyti. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Į byla buvo pateiktas 2015m. gegužės 7d., Šiaulių apylinkės teismo sprendimas , iš kurio matyti, jog Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovei Z. V. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir juo K. D. reikalavo iš atsakovės priteisti 80 000 litų įgytų be pagrindo. ( t.1, b.l. 81-91) Toje byloje Z. V. atstovavo advokatas V.Metelica. Ir pats advokatas posėdžio metu neneigė, jog visas aplinkybes apie K. D. sveikatos būklę jis sužinojo atstovaudamas Z. V. teisme. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, daro išvadą, jog ieškovas ne tik kad praleido vienerių metų terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti, tačiau iš ieškinį teikė teismui įtakojamas kito asmens -Z. V.. Esant tokioms aplinkybės, ieškovo ieškiniui taikytina ieškinio senatis ir dėl šios aplinkybės atmestinas.

Dėl giminystės ryšio. Nors teismas ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį , tačiau pasisako ir dėl šių aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl giminystės ryšio su K. D. , daro išvadą, jog ieškovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas V. D. ir K. D. yra pusbroliai. Ieškovas V. D. teigė, jog jo tėvas T. D. ir K. D. tėvas J. D. buvo broliai, o jų motina P. Teigė, jog šias aplinkybes patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo išduotos pažymos. (t.1, b.l. 18,19,20,) Teismas nesutinka su tokia ieškovo ir jo atstovo argumentais. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymose nurodyta, kad T. D. ir J. ( ne J.) D. motina P., tačiau nėra nurodyta jos vardas, nėra nurodyta, kokių vaikų ji buvo susilaukusi, todėl teigti, jog nurodyti asmenys yra broliai, o jų motina P., teismui nėra jokio pagrindo, todėl ir dėl šios priežasties ieškovui neįrodžius, jog jis yra K. D. pusbrolis ir turi teisę ginčyti paveldėjimo teisėtumą, ieškovo ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo paveldėjimų teisės pagal testamentą liudijimų . Kadangi teismas konstatavo, jog ieškovas neturi teisės ginčyti K. D. testamento ir pagal jį išduotus paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų, ir, ieškovo ieškiniui taikė ieškinio senatį , todėl visiškai nepasisako dėl reikalavimo pripažinti testamentą ir pagal jį išduotų paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų negaliojančiais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 93 straipsnio nuostatomis iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos. (t.2, b.l. 27 ) Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš ieškovo į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 260 str.,268str, 269str,270 str., ir,-

nusprendžia:

Ieškovo V. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei G. K., tretiesiems asmenims Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Boženai Džigorai- Isajevai ir Anykščių I-ojo notarų biuro notarei Jolitai Viederienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentą panaikinimo atmesti.

Priteisti G. K. iš V. D. 1600eurų (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų ) atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš V. D. į valstybės biudžetą 71,36 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. ( Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esanti AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esanti AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esanti Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esanti AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2016m. vasario 17d., teismo nutartimi taikytą laikinąją priemonę - nekilnojamojo turto areštą - ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Turto arešto akrų registras 2016-02-18 Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.