Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. L., V. B. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, informavo, jog nagrinėjant bylą atstovas nedalyvaus.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą jame išdėstytais pagrindais bei motyvais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. L. nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad mirus tėvui nežinojo, jog reikia priimti palikimą, nes manė, kad viskas priklauso mamai.

Teismo posėdyje pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais pagrindais bei motyvais ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje liudytoja B. L. paaiškino, kad 1997 m. išsiskyrė su P. L., tačiau šeima gyveno toliau kartu. Butas buvo registruotas jos vardu, todėl, kai buvęs vyras mirė, net nepagalvojo, kad vaikams reikia priimti palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. L., kuris buvo pareiškėjos I. Š., suinteresuotų asmenų A. L. ir V. B. P. tėvas, B. L. buvęs sutuoktinis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu B. L. ir P. L. santuoką nutraukė. B. L. ir P. L. santuokos metu 1992-07-11 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po P. L. mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė. Kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą, todėl prašo jį atnaujinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos I. Š. tėvas buvo P. L.. B. L. ir P. L. pagal 1992-07-11 pirkimo–pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1996-10-25 B. L. ir P. L. santuoka buvo nutraukta. P. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai I. Š. tėvo mirties momentu buvo 12 metų, todėl jai nebuvo žinomas faktas, jog palikimą reikia priimti per 3 mėnesius. Palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu neįgyvendino ir jos motina B. L. bei palikimo nepriėmė ir kiti šeimos nariai (sesuo V. B. P., brolis A. L.). Kadangi pareiškėjos šeima dėl teisinių žinių stokos neinicijavo palikimo priėmimo po tėvo mirties, todėl ji praleido terminą palikimui priimti. Teismui nekyla abejonių dėl objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti įstatyminiai įpėdiniai (vaikai) V. B. P. ir A. L. neprieštarauja, jog pareiškėja paveldėtų tėvui priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo spręsti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys (teisinių žinių stoka bei amžius) ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, jog nebuvo spėta laiku realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas P. L. palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57, 1.5 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.