- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- I-1102-279/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00128-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, Komisijos medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- G. L.
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės
dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. B. ir R. G.,
atsakovės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone atstovui V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – MB „(duomenys neskelbtini)“) skundu (b. l. 12-13) prašo panaikinti Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone (toliau – Komisija) 2015-04-14 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Protokolas) dalį, kuria patvirtinta G. L. kvietrugių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 121,94 Eur žala.
Pareiškėjas skunde (b.l.12-13) nurodė, kad nesutinka su Protokolu, nes jis prieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatoms. Komisija 2015 m. balandžio 14 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo faktinę aplinkybę, kad žemės ūkio subjektai pasėlius augino laikydamiesi agrotechninių reikalavimų, jų pasėliai nepiktžolėti, neužmirkę, nepažeisti kenkėjų ir ligų. Tik G. L. kvietrugių būklė prasta. Todėl buvo nutarta derlingumą mažinti 80 proc. Toliau Komisija nepagrįstai Protokole nustato, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra. Taigi Protokolas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatoms, kurios nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje, nuostatoms. Pareiškėjo atstovai A. B. ir R. G. prašė tenkinti skundą, reikalavimą iš esmės grįsdami skunde nurodytais argumentais. Atstovas A. B. papildomai paaiškino, kad jis 2014 m. rugsėjo 3 d. dalyvavo kartu su Komisijos nariais apžiūrint ūkininko G. L. pasėlius. Matė, kad pieva išknista šernų, pasėlių nebuvo, jo nuomone, dirva prieš sėją nebuvo net suarta. Jis pasirašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą (toliau- Apžiūros aktas), kadangi G. L. pažadėjo nereikalauti atlyginti žalą. Atstovė R. G. nurodė, kad Komisija 2014 m. rugsėjo 3 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte konstatavo, jog G. L. pasėlis labai retas, piktžolėtas, dirva prieš sėją buvo blogai paruošta, Protokole pažymėjo, kad visų ūkininkų, išskyrus G. L., grūdinės kultūros buvo auginamos laikantis agrotechninių reikalavimų, todėl Komisija privalėjo tai įvertinti ir neskaičiuoti žalos. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens G. L. pateikti teismui dokumentai - PVM sąskaita faktūra ir kvitas, neįrodo, jog jis augino kvietrugius pagal agrotechninius reikalavimus, nėra aišku, koks laukas buvo purkštas herbicidais, nes ir pats ūkininkas pažymėjo, kad jis turi ne vieną lauką.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija savo atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad Komisija vadovavosi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintos metodikos (toliau- Metodika) 2 skyriaus 9 punktu, kuriame nurodoma, kad pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius bei įrašė Apžiūros akte, kad pasėlis labai retas, piktžolėtas, dirva prieš sėją blogai paruošta, todėl priėmė sprendimą sumažinti derlingumą 80 proc. Komisija neturėjo jokio pagrindo aptarti išimtis dėl žalos neskaičiavimo, nes pasėlio vieta ir dydis neatitiko Metodikos 12 punkte išdėstytų reikalavimų. Nuostata dėl išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, taikytina tik tuo atveju, kai žala yra padaryta miško apsuptyje esančiame iki 3 ha žemės sklype arba ne daugiau kaip 200 m. nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype. Konkrečiu atveju vertinti išimtį nebuvo būtinybės, nes trečiojo asmens pasėlių plotas nėra miško apsuptyje, jo dydis yra 6,19 ha ir nėra pasėlių savininko sodybos. Atsakovės atstovas V. J. prašė Komisijos sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Paaiškino, kad ūkininkas žemę išarė, iškultivavo, pasėjo kvietrugius, patręšė, nupurškė herbicidais, taigi laikėsi agrotechninių reikalavimų. Pasėliui buvo padaryta aiški žala, laukas buvo išknistas šernų, po purškimo šernai ėjo į pasėlius, išardė herbicidų plėvelę ir piktžolės vėl augo. Jeigu G. L. būtų nesilaikęs agrotechninių reikalavimų, nebūtų lauko purškęs, kvietrugių visai nesimatytų. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pasėlis buvo retas, piktžolėtas, mažino 80 proc. derlingumą.
Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nesutinka su skundo reikalavimu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, žala apskaičiuota teisingai. Atsiliepime (b. l. 36-37) nurodė, jog Komisija apskaičiavo G. L. žalos dydį vadovaudamasi Metodikos 9 punktu - derliaus netekimui apskaičiuoti naudojo rajono savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą, kuris buvo sumažintas 80 proc., atsižvelgiant į pasėlio piktžolėtumą, dirvos prieš sėją blogą paruošimą, pasėlio retumą. Metodikos 9 punktas numato žalos atlyginimą šalinančias priežastis, t.y., kai žala pasėliams padaroma dėl to, kad derlių vėluojama nuimti, vidutinis derlingumas mažinamas arba žala visai neskaičiuojama ir neatlyginama, jei pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius paliktas nenuimtas. Rekomenduojama kvietrugius nuimti iki rugsėjo 1 d. G. L. prašymas dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas 2014-08-29 t.y. iki rugsėjo 1 d., o taip pat nenustatyta, kad pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių. Todėl Komisija pagrįsta i konstatavo, kad nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o apskaičiuodama žalos dydį sumažino 80 proc. derlingumą ir tuo pačiu žalos dydį. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, Administracijos atstovė I.K. prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. nesutiko su skundo reikalavimu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dirva prieš sėją buvo gerai paruošta, išarta, iškultivuota, pasėliai patręšti, jis naudojo salietrą, purškė herbicidais. Jis augino pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus, tačiau šernai nuolat ėjo į kvietrugių lauką, kniso, kvietrugiai išretėjo, tapo piktžolėti, ir tokiu būdu kvietrugių pasėliams buvo padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2015-04-14 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (Protokolo 3 priedas), kuriuo patvirtinta G. L. kvietrugių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 121,94 Eur žala ( b.l. 30-33 ).
Bylos medžiaga nustatyta, kad G. L. 2014-08-29 prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūniją dėl žalos, padarytos jo kvietrugių pasėliams lauke, esančiame Panevėžio rajone, Miežiškių sen., Kuzmiškio k., įvertinimo (b. l. 35). Panevėžio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo klausimams spręsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta penkių asmenų nuolatinė komisija (b. l. 25). Šiuo Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamentas (b.l. 26-27). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 29) buvo pakeistas 2013 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), papildant jį 2.3 punktu ir paskiriant komisijos nariu R. P. (b.l. 29). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2013 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant 1.2 punktą, vietoje komisijos narės V. N. paskiriant A. B. ir papildant 1.4 punktu, paskiriant komisijos nare D. K. ( b.l. 28 ).
Komisija kartu su prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusiu ūkininku G. L. bei medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A.B. 2014 m. rugsėjo 3 d. nuvyko į vietą, apžiūrėjo pažeistą kvietrugių pasėlių lauką bei surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2014-09-03 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad pasėlių - kvietrugių bendrame 6,19 ha plote pažeidimas nustatytas 5,7 ha plote, šiame plote kvietrugių pasėlių derlius sunaikintas 31 proc., kas sudaro 1,767 ha. Įvertinta bendra žemės ūkio pasėlio būklė ir konstatuota, kad pasėlis labai retas, piktžolėtas. Dirva prieš sėją buvo blogai paruošta. Laukas išvaikščiotas, išknistas šernų. Komisija derlingumą pasiūlė mažinti 80 proc. Šį Komisijos apžiūros aktą pasirašė apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, ūkininkas G. L. ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B., jokių pastabų pareikšta nebuvo (b. l. 34 ). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas pateiktas Komisijos 2015-04-14 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priede, eilėje Nr. 6 nurodyti visi G. L. padarytos žalos apskaičiavimui būtini duomenys: pasėlių bendras plotas – 6,19 ha, pakenktas plotas – 5,7 ha, pakenkimo procentas – 31 proc., sunaikintas plotas – 1,767 ha, kultūra – kvietrugiai, pasėlio būklė – prasta, derlingumą – 33,0 mažinti 80 proc., nuostolis – 1,166 t, supirkimo kaina – 104,58 E/t, nuostolis – 121,94 Eur, išmokama suma – 121,94 Eur (b. l. 33 ). Komisija 2015-04-14 vykusiame posėdyje bendru susitarimu priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti G. L. kvietrugių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą, išdėstytą 2015-04-14 posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priede – 121,94 Eur (b. l. 30-33 ).
Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Metodika. Be to, atsakovės Komisijos, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas Viešojo administravimo įstatymas bei Reglamentas, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-173.
Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo šio įstatymo 22 straipsnio 5 ir 12 dalyse nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo, o šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nurodo, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka.
Tokią tvarką nustatančios teisės normos yra išdėstytos Medžioklės įstatymo 17-19 straipsniuose. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarką detaliai reglamentuoja Metodika. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną galiojo Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2015-01-24 iki 2015-05-23 , be to Komisijos atliekamų veiksmų procedūrines taisykles, rengiamų aktų formą nustato Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-173 patvirtinto Reglamento nuostatos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 , 2014m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 -1126 /2014 ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime , išplėstinės teisėjų kolegijos priimtame administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, išaiškino, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje, t. y. tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.
Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, jame privalo įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punkte nurodytas aplinkybes. Minėta, kad ginčijamame sprendime (žalos apskaičiavime) yra nurodyta: pasėlių bendras plotas – 6,19 ha, pakenktas plotas – 5,7 ha, pakenkimo procentas – 31 proc., sunaikintas plotas – 1,767 ha, kultūra – kvietrugiai, pasėlio būklė – prasta, derlingumą – 33,0 mažinti 80 proc. Taip pat Apžiūros akte yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą G. L. kvietrugių pasėliams, tai medžiojamieji žvėrys – šernai, konstatuota, kad pasėlių būklė prasta, derlingumas mažinamas 80 procentų. Apžiūros aktą pasirašę asmenys pastabų nepateikė. Taigi, Apžiūros Akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimas leidžia teigti, jog Komisijos priimtas Protokolas yra pagrįstas ir šio papildomo dokumento duomenimis, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis. 2015-04-17 lydraštyje, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos protokolas su 3 priedu, nurodyta Komisijos sprendimo apskundimo tvarka (b.l.4 ). Todėl, įvertinus išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Apžiūrint pakenktų pasėlių plotus, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas dalyvavo, su apžiūros aktu susipažino ir jame pasirašė. Iš Apžiūros akto matyti, kad dėl žalos atsiradimo priežasties, pakenktų pasėlių plotų dydžių ir pakenkimo intensyvumo, derlingumo sumažinimo procento pareiškėjo atstovas jokių pastabų nepareiškė.
Pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pripažįsta, kad G. L. laukas buvo išvaikščiotas, išknistas šernų, ir kad sklype esantys kvietrugių pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų- šernų, dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje ginčo nėra.
Tačiau pareiškėjas skunde ir jo atstovai teismo posėdyje tvirtino, kad Komisija, Protokole konstatavusi faktinę aplinkybę, jog žemės ūkio subjektai pasėlius augino laikydamiesi agrotechninių reikalavimų, jų pasėliai nepiktžolėti, neužmirkę, nepažeisti kenkėjų ir ligų, išskyrus G. L., privalėjo tai įvertinti ir, vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatomis, neskaičiuoti žalos. Šiais argumentais pareiškėjas ir grindžia savo skundo reikalavimą, kitokių duomenų, įrodymų, kad G. L. būtų auginęs pasėlius nesilaikydamas agrotechninių reikalavimų, pareiškėjas į bylą nepateikė.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje.
Teismo posėdyje atsakovo Komisijos atstovas V. J., pasisakydamas dėl anksčiau išsakytų pareiškėjo argumentų, papildomai paaiškino, kad Komisijos posėdyje įvykusiame 2015-04-14, jis teikė informaciją, ir konstatavo, jog visi žemės ūkio subjektai, tame tarpe ir G. L., pasėlius augino laikydamiesi agrotechninių reikalavimų. Tačiau iš visų ūkio subjektų jis išskyrė G. L. ir dar kai kuriuos ūkininkus ne dėl to, kad jie nesilaikė agrotechninių reikalavimų, o tik vertindamas jų pasėlių būklę kaip prastą ar patenkinamą. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. L. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jis kvietrugius augino pagal agrotechninius reikalavimus- paruošė dirvą prieš sėją, išarė, iškultivavo, pasėlius tręšė, naudojo salietrą, purškė herbicidais. Pateikė į bylą PVM sąskaitą- faktūrą, serija LGAN Nr.2100880, ir kvitą, serija LAD Nr. 7475449, iš kurių matyti, kad G.L. 2014m. gegužės 4 d. sumokėjo už kvietrugių purškimą herbicidais 337, 59 Lt.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovų argumentus, atsakovo atstovo V.J. ir G. L. paaiškinimus, pateiktus dokumentus, konstatuoja jog byloje nepaneigta faktinė aplinkybė jog G. L. augino kvietrugius pagal agrotechninius reikalavimus, todėl nenustačius kitų žalos atlyginimą šalinančių išimčių, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėlių savininkui pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas atlygintina.
Metodikos 9 punktas nustato, jog derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto arba savivaldybės teritorijoje pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas , atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą , žemės derlingumą ir ( ar ) kitus veiksnius. Metodikos 9 punktas numato žalos atlyginimo šalinančias priežastis, t.y. kai žala pasėliams padaroma dėl to, kad derlius vėluojamas nuimti, vidutinis derlingumas mažinamas arba žala visai neskaičiuojama ir neatlyginama, jei pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius paliktas nenuimtas.
Komisija apskaičiavo G. L. žalos dydį vadovaudamasi Metodikos 9 punktu - derliaus netekimui apskaičiuoti naudojo rajono savivaldybės pasėlio vidutinį derlingumą, kuris buvo sumažintas 80 proc., atsižvelgiant į pasėlio piktžolėtumą, dirvos prieš sėją blogą paruošimą, pasėlio retumą. Žalos atlyginimą šalinančių priežasčių, jog pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba buvo sunaikinti medžiojamųjų gyvūnų dėl to, kad derlius paliktas nenuimtas, Komisija nenustatė.
Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2015-04-14 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria patvirtinta G. L. kvietrugių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 121,94 Eur žala, panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.