Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-461-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-08-31
Bylos Nr.
A6.-461-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00634-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-461-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00634-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, faktinis gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nes Bendrovė realiai veiklos nevykdo, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarydamas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. nurodė, jog jokių dokumentų iš VMI nėra gavęs. 2021 m. balandžio mėnesį gavo pasiūlymą tapti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bandė vykdyti statybinę veiklą. Kokia buvo įmonės finansinė padėtis 2021 metais, jam nebuvo žinoma. Žinojo, kad yra direktorius ir turėjo domėtis apie įmonės finansinę padėtį, tačiau to nedarė, nes pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Įmonės vadovu sutiko būti dėl finansinių interesų, kadangi kaip įmonės vadovas turėjo gauti pastovias pajamas. Taip pat nurodė, kad institucijos prašomos skirti baudos sumokėti neturės finansinių galimybių, kadangi šiuo metu nebėra įmonės vadovas, jį iš pareigų atleido 2021 m. sausio 2 d. Kai įsidarbino, nutrūko invalidumo ir šalpos pensijų gavimas. Šiuo metu gauna šalpos pensiją, nes nedirba. Kadangi neturi dviejų metų darbo patirties, todėl negauna bedarbio pašalpos. Turi neįgalumą, dėl kurio darbingumas yra 35 procentai. Sutiko su baudos paskyrimu.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir Pareiškimas) nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 48 723,08 Eur. Pareiškime nurodoma, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas pelno mokesčio deklaracijas nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2019-2020 m. mokestinius laikotarpius. Buvo atlikti išieškojimo veiksmai, kurių metu buvo bandoma išieškoti mokestinę priemoką iš Bendrovės, tačiau nesėkmingai, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokų nepervesta.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai vykdo išieškojimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ VMI naudai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registrutų darbuotojų nėra, Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 304,03 Eur. Bendrovė 2020 m. lakričio 20 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Žinodamas aie Bendrovės turimus įsipareigojimus, tai, kad paskutinis darbuotojas atleistas 2021 m. balandžio 19 d., bei gaudamas VMI nurodymus dėl mokestinės nepriemokos nurašymo, A. M. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė nemoki, kas jį įpareigojo imtis veiksmų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad tai leidžia daryti išvadą, jog Bendrovės vadovas A. M., žinodamas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditore, privalėjo inicijuoti nemokumo procesą, tačiau šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – Įstaigos vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, įmokų nepervesta. Įstaigos vadovu nuo 2019 m. gruodžio 13 d. buvo A. M., tačiau jis ignoravo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto procedūrą inicijavo VMI. Pažymėtina, kad, nors A. M. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2021 m. sausio 2 d., tačiau registre jis, kaip vadovas, buvo įregistruotas iki 2022 m. sausio 31 d., todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, jis, būdamas juridinio asmens vadovu, turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą.

Taigi, A. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

A. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., žinodamas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, taip suekldamas pavojų tiek esamų, tiek potencialiai būsimų kreditorių teisėtiems interesams. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti A. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. SODROS duomenimis nedirbantis, kaip nurodė posėdžio metu, gauna šalpos pensiją, darbingumas dėl turimo neįgalumo yra 35 procentai, negauna bedarbio pašalpos.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad A. M. prisipažino ir nuoširžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus A. M. mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-461-1078/2022. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė