- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1142-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39993-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Kelmės rajono apylinkės teismui
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Kelmės rajono apylinkės teismui dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. 2014-02-12 ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimo padidinimo iki 4 000 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimo padidinimo, nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas dėl liudytojos I. B. kvietimo, atmestas atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, prašymas dėl bylos sustabdymo. Taip pat šia nutartimi iš bylos pašalintas atsakovas – Kelmės rajono apylinkės teismas. Teismas nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.
Ieškovas A. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarčių. Teismas konstatavo, kad abi skundžiamos 2014 m. vasario 12 d. nutartys nėra atskirojo skundo objektu, kadangi jos yra neskundžiamos. Pažymėjo, kad nėra pagrindų, numatytų CPK 334 str. 1 d. 1 p., 2 p., suteikiančių teisę ieškovui skųsti atskirajame skunde nurodytas nutartis. Teismas nurodė, kad ieškovo atžvilgiu taikytinas CPK 334 str. 3 d. reglamentavimas. Teismas gautą atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad abi 2014 m. vasario 12 d. nutartys pagal savo turinį užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Pažymėjo, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimo padidinimo, užkerta kelią ieškovui, manančiam, kad pirminis ieškinio pagrindas buvo nepagrįstas, šioje byloje siekti palankaus teisinio rezultato, paliekant teisę tik atsisakyti ieškinio su neteisingu pagrindu arba jį atsiimti. Mano, kad ieškovas negali pilnoje apimtyje realizuoti savo teisių tęsti bylą, palaikydamas ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kurį jis pats laiko netinkamu. Pažymėjo, kad ieškovas neturėdamas kito pasirinkimo, privalės reikšti naują ieškinį nauju pagrindu, užvesdamas naują bylą, į ją pateikdamas tuos pačius įrodymusir privalės mokėti iš naujo žyminį mokestį, kas yra nekonstruktyvu ir neekonomiška. Taip pat nurodė, kad nutartis, kuria atsisakyta kviesti liudytoją I. B. ir iš atsakovų pašalintas Kelmės rajono apylinkės teismas, užkerta ieškovui kelią kreiptis į teismą teisminės gynybos, laisvai disponuojant savo procesinėmis teisėmis bei užkerta kelią ieškovui vykdyti pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys. Pažymėjo, kad palikus šią skundžiamą nutartį galioti, ji įgis prejudicinę galią, o tai reikš, kad ieškovas neturės teisės nauju ieškiniu įtraukti atsakovu Kelmės rajono apylinkės teismą bei kviesti liudytoja I. B., kas reikštų ieškovo teisių eliminavimą ir užkirstų kelią ne tik šios bylos, bet ir naujos bylos su nauju ieškinio pagrindu eigai. Todėl mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad abiejose nutartyse buvo nurodyta, kad jos neskundžiamos, tačiau ieškovas, manydamas, kad abi nutartys užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, jas apskundė. Nurodė, kad apeliantas pareiškimu pakeitė ne tik ieškinio pagrindą, bet ir ieškinio dalyką, tokiu būdu, jis suformulavo ne esamo ieškinio patikslinimą, o visiškai naują ieškinį. Todėl atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškimo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad ieškovui nėra užkirstas kelias atsisakyti ar atsiimti ieškinio ir pareikšti naują, nors apeliantas teigė, kad bus pažeisti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nes jam reikės iš naujo mokėti žyminį mokestį ir pan., tačiau tokia tvarka nustatyta CPK ir ji negali būti pažeidinėjama. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išsamiai argumentuota, jog teismas (ar teisėjas) nėra tinkamas atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo, nes turi imunitetą, kylantį iš konstitucinių principų. Mano, kad tinkamas atsakovas byloje yra LR Teisingumo ministerija, o Kelmės rajono apylinkės teismas iš bylos pašalintas apgrįstai. Pažymėjo, kad šie atlikti teismo veiksmai neužkerta kelio tolesnei šios bylos eigai, todėl nutartis neskundžiama. Taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai apie įrodinėjimo pareigos apsunkinimą nėra susiję su tolesne bylos eiga, nes šios aplinkybės galėtų būti tik kai pagrindas apeliaciniam skundui, jeigu ieškovo netenkins pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymėjo, kad ieškovas, būdamas kvalifikuotu teisininku ir teikdamas absoliučiai nepagrįstą atskirąjį skundą, siekia ne ginti savo galimai pažeistas teises, bet vilkinti procesą byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarčių, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskiruoju skundu ieškovas skundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis, iš kurių viena nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimo padidinimo, o kita nutartimi teismas atmetė ieškovo prašymą dėl liudytojos I. B. kvietimo, atmetė atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos prašymą dėl bylos sustabdymo bei iš bylos pašalino atsakovą – Kelmės rajono apylinkės teismą. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad 2014 m. vasario 12 d. nutartys pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, taip pat teismas nenustatė CPK 334 str. 1 d. 1 p., 2 p. įtvirtintų pagrindų, suteikiančių teisę ieškovui skųsti atskirajame skunde nurodytas nutartis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. dvi nutartis).
Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad 2014 m. vasario 12 d. nutartys pagal savo turinį užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padaryta išvadai.
Pažymėtina, kad pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. nuostatą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Ši nuostata taikoma ir atskirųjų skundų padavimui (CPK 338 str.). Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo yra įtvirtinta CPK 334 str., pagal kurio 1 d. nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo ir ieškinio reikalavimo padidinimo gali būti apeliacinio apskundimo objektas, pažymėtina, kad CPK 141 str. 4 d. numato, jog teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartyje pagrįstai nurodė, jog ji yra neskundžiama, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti pagal CPK normas neskundžiamos nutarties. Teismas taip pat pažymi, kad skundžiama 2014 m. vasario 27 d. nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, kadangi ieškovas gali atsisakyti ar atsiimti ieškinį (CPK 139 str., 140 str.) arba pareikšti teismui naują ieškinį. Teismas konstatuoja, kad ieškovui įstatymas nesuteikia teisės skųsti 2014 m. vasario 12 d. nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškovo atskirojo skundo dėl šios nutarties.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl liudytojos I. B. kvietimo, atmetė atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, prašymą dėl bylos sustabdymo bei iš bylos pašalino atsakovą – Kelmės rajono apylinkės teismą, yra neskundžiama ir neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Konstatuotina, kad išspręsti procesiniai klausimai nesudaro kliūčių teisingam galutiniam bylos išsprendimui, todėl ji negali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui vadovaujantis CPK 334 str. 1 d. 2 p. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savarankiškas apeliacinio apskundimo objektas gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys, o tik apibrėžtos įstatyme nutartys, kurios gali būti skundžiamos atskirai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 334 str. 1 d.). Kitos pirmosios instancijos teismo nutartys negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pažymėtina, kad CPK 334 str. 3 d. numato, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl galutinio teismo sprendimo.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartys, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl šio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarčių (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.