- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- T-122-543/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- G. S.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą taikymo nuteistajam G. S. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., BK 64 str. 1 d., 3 d. - galutine bausme 4 metams laisvės atėmimu. Bausmės pradžia - 2014-09-18, bausmės pabaiga - 2018-09-18.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2016-03-09 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui nustatyti intensyvią priežiūrą. Komisijos nutarimas pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė, nesutikdama su Komisijos 2016-03-09 nutarimu taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos namų, pateikė skundą, kuriuo prašė nepatvirtinti Komisijos nutarimo. Nurodė, kad nors nutarime nurodytos aplinkybės nuteistojo elgesį pataisos namuose iš tikrųjų apibūdina teigiamai, tačiau jos nėra absoliuti sąlyga taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o nutarimo išvada, jog tikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti, padaryta netinkamai ir nepilnai vertinant šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visuma. Nuteistasis nepriekaištingai elgiasi tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, o būdamas neizoliuotas nuo visuomenės nuolat sukčiauja ar vykdo kitus nusikaltimus, savo veikomis daro didelės žalos fiziniams ar juridiniams asmenims. Yra teistas 8 kartus, privalo sumokėti 1 776 736 eurų pagal ieškinius, iš kurių per metus padengė tik 471,42 eurų, o savo poreikių tenkinimui išleido 506 eurus, nors gyvena pataisos namuose, kur visi svarbiausi jo poreikiai yra patenkinti ir jis yra viskuo aprūpintas. Įvykdytų nusikaltimų skaičius rodo, kad jis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Nutarime neįvertinta tai, kad nuteistasis kartą jau buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujų nesunkių bei apysunkių nusikaltimų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistas iš ankstesnių savo klaidų nesimoko, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau darė naujus tyčinius nusikaltimus. Likusi atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis yra labai didelė – 2 m. 6 mėn. 9 d. Atsižvelgus į nuteistojo darytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį, labai svarbu, kad nuteistasis būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sistemingai nusikalstamas veikas, didelę turtinę žalą darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį. Nuteistojo teigiamas elgesys pataisos namuose neleidžia spręsti apie esminį nuteistojo asmenybės pasikeitimą bei pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių poveikį, nes būtent nuteistojo mąstymas ir elgesys, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, ankstesni nusikalstami veiksmai didina riziką, kad nuteistasis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 str., ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Vien dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje, kai būdamas laisvėje asmuo nuolat daro naujus nusikaltimus, dar nėra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistojo asmenybė tiek progresavo, kad jo pavojingumas visuomenei žymiai sumažėjo. Įvertinusi aptartas aplinkybes, prokurorė padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl lygtinis paleidimas šiuo metu jam yra negalimas. Šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas, Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis G. S. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos ir pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Bausmės atlikimo metu drausminių nuobaudų neturi, paskatintas, aktyviai dalyvauja būrio gerbūvio darbuose, dirba, kriminalinės subkultūros nesilaiko, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų). Šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų pagal OASys, tačiau ji yra itin artima vidutinei rizikai (41-99 balai) ir tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, dėl ko yra iš viso aštuonis kartus nuteistas, be to kartą jau buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujų nesunkių bei apysunkių nusikaltimų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių savo klaidų nesimoko, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau darė naujus analogiškus tyčinius nusikaltimus. Taigi, nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę ir socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniu veiksniu. Teismas taip pat sutinka su prokurorės skundo argumentais, jog nuteistojo vardu pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma yra 1 776 736 €, ir nors nuteistasis yra sumokėjęs 471,42 €, tačiau atsižvelgiant į bendrą ieškinių sumą ir į tai, kad nuo 2015-02-10 iki 2016-02-10 pataisos namuose gavo 674 €, sumokėta ieškinių dalis yra tik simbolinė, todėl galima teigti, kad nuteistasis savo įsipareigojimus vykdo tik paviršutiniškai, nesistengdamas kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Likusi labai didelė piniginių prievolių suma rodo, kad nuteistajam reikalingos labai didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo jo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Palyginti su atliktąja likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis: iš paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neatlikęs 2 metų 6 mėnesių 9 dienų bausmės (Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienai). Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, nustatant intensyvią priežiūrą. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-03-09 nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokurorės skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d., 3 d., BPK 360 str. 1 d., 2 d., 364 str. 3 d.,
nutaria:
tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-03-09 nutarimo taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-03-09 nutarimą.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.