- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- A15.-624-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00424-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. nuo 2020-03-31 10.00 val. iki 2020-04-01 14.39 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių įvažiuodamas į požeminį garažą, nepasirinko saugaus atstumo iki pakeliamų garažo vartų, juos kliudė, apgadino ir apie įvykį nepranešęs policijai nuvažiavo į stovėjimo vietą. Įvykio metu padaryta žala virš 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BND). Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Teisme gauti M. V. rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Prašymas grindžiamas šiais motyvais:
Šalies argumentai
M. V. teigimu, iš pridedamų fotonuotraukų, tiek automobilio, tiek vartų yra matyti, kad vartų esamus sugadinimus niekaip negalėjo įtakoti jo vairuojamas automobilis. Paties įvykio fabula yra ši: jis vairuodamas automobilį važiavo paskui kitą, jam nežinomą asmenį, kurio automobilio jis neįsiminė. Vartai buvo atidaryti, todėl jis tikėjosi, kad prieš jį važiavęs asmuo matė atvažiuojantį iš paskos jį ir neuždarinėjo vartų, tačiau tikėtina, kad prie jį važiavęs asmuo paspaudė vartų uždarymo mygtuką ir vartai užsidarydami atsitrenkė į jo vairuojamos transporto priemonės priekinį stiklą, bei jį apgadino, o jis paprasčiausiai nebeturėjo galimybių sustoti, nes vartai dėl kažkokių nežinomų aplinkybių, nusileido labai staigiai. Tą patvirtina darytos nuotraukos. Po to iš karto jis atidarė vartus ir įvažiavo į saugojamą aikštelę. Patvirtina, kad jokių naujų vartų apgadinimų, išskyrus buvusius jau seniau, nebuvo. Pateikiamos fotonuotraukos tik patvirtina, kad nufotografuoti vartų apgadinimai niekaip nesusiję su šiuo eismo įvykių, nes pagal vartų apgadinimo mechanizmą, norint juos taip apgadinti būtinas automobilio priekinės dalies smūgis į vartus, o ne nusileidžiančių vartų atsirėmimas į automobilio priekinį stiklą. Patys policijos pareigūnai pateikia fotonuotraukas iš kurių aiškiai matyti automobilio sugadinimo vietą - priekinio stiklo viršutinė jo dalis, o tokie sugadinimai galimi tik tokiu atveju, kai garažo vartai atsiremia į automobilio stiklą besileisdami, o sugadinti priekinį stiklą ir nepažeisti automobilio priekio, norint apgadinti vartus, kaip matyti iš pateikiamų fotonuotraukų, nėra įmanoma. Patvirtina, kad garažo vartai buvo apgadinti jau daug seniau, kitų asmenų, tokie sugadinimai nėra galimi pagal pateikiamus jam kaltinimus. Kadangi jis pamatė, kad vartai nebuvo sugadinti po kontakto su jo automobiliu, jis nusprendė susitvarkyti savo automobilį pats, pasistatė jį stovėjimo aikštelėje, niekur nesislėpė, nes neturėjo tam pagrindo, todėl kaltinti jį dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nėra pagrindo. Jis pagrįstai tikėjosi, kad jis niekam kitam, išskyrus sau pačiam, nepadarė žalos.
Paaiškinime nurodoma ir tai, kad pateikta vartų darbų sąmata, kurios kaina nurodoma 2267 Eur, kelia abejonių. Patikrinus kitose įmonėse atliekamų tokių darbų vertę galima daryti prielaidą, kad pateikiama darbų kaina yra žymiai išpūsta. Pirmoji įmonė, į kurią kreipėsi M. V., nurodė, kad tokių darbų kaina, kurią jie mato pagal pateikiamą sąmatą gali būti maksimaliai 1404,27 Eur ir tai tik tokiu atveju, jei šie darbai yra būtini, nes pagal pateikiamas fotonuotraukas, apgadintų vartų sutaisymas būtų žymiai pigesnis. Esant tokioms aplinkybėms, M. V. abejonės dėl pateikiamų darbų kainų, taip pat turėtų būti traktuojamos jo naudai.
Pažymima ir tai, kad požeminis garažas, tame tarpe ir garažo vartai yra daugiabučio namo, kuriame gyvena ir pats M. V., nuosavybė, t. y. jis yra apgadintų vartų bendrasavininkas. Net jei būtų traktuojama, kad vartų apgadinimas buvo toks, koks nurodomas protokole, jis žalą būtų padaręs pats sau, nes sumokėta suma už vartų tvarkymą proporcionaliai išdėstoma vartų valdytojams, tame tarpe ir pačiam M. V., t. y. jis turėjo sumokėti už vartų sutvarkymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vartų bendrasavininkai būtų pareiškę jam kokias nors pinigines pretenzijas, todėl šioje byloje negalima traktuoti, kad žala buvo padaryta kitiems asmenims.
M. V. nuomone galima traktuoti, kad pats eismo įvykio faktas buvo, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes iš esmės jis liko stovėti tame pačiame garaže, tuo metu nesuvokė, kad įvyko pats eismo įvykis, nes naujų vartų apgadinimų jis nematė, o buvo apgadintas tik jo paties automobilis. Piktybiškai šalintis iš eismo įvykio vietos jis neturėjo jokio tikslo, jis tuo metu buvo blaivus, automobilis buvo draustas, jis nesugadino jokio kitiems priklausančio turto, o ir pateikiamų sužalojimų laipsnis kelia abejonių tiek savo kaina, tiek turto sužalojimo padarytu laiku, nes pagal eismo įvykio mechanizmą, kaip ir paminėta aukščiau, nėra jokių galimybių tokiems vartų apgadinimams padaryti jo vairuotu automobiliu.
Iš 2020-04-01 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio V. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-04-01, patruliuojant Klaipėdos mieste autopatruliu „L1717“ kartu su tyrėju M. S., apie 14.39 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio vairuotojas važiavo į garažą pro pietinį įvažiavimą ir atsitrenkė į pakeliamus vartus, ko pasėkoje apgadinti minėti vartai. Apie įvykį informavo gyventojai. Padaryta žala bus įvertinta atlikus vartų remontą. Galimi įtariamieji: lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus į epolicija.lt įkeltą medžiagą, iš nuotraukų matosi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai, skilęs priekinis stiklas. Bandyta susisiekti telefonu su „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau minėtas asmuo neatsiliepė. (b. l. 10)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-04-01 14.39 val. buvo gautas R. R. pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lengvojo automobilio vairuotojas važiavo į garažą pro pietinį įvažiavimą ir atsitrenkė į pakeliamus vartus, ko pasėkoje apgadinti minėti vartai. Apie įvykį informavo gyventojai. Padaryta žala bus įvertinta atlikus vartų remontą. Galimi įtariamieji: lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 22)
Iš 2020-04-15 M. V. paaiškinimo matyti, kad 2020-03-31, apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie pietinio įvažiavimo, važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė garažo pakeliamus vartus. Apžiūrėjęs vartus pažeidimų nepastebėjo, todėl nusprendė policijos nekviesti. (b. l. 18)
Iš 2020-04-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatos matyti, kad apgadintų garažo vartų remonto kaina – 2267 Eur su PVM (b. l. 20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1225 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais), atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2020-10-30 raštą Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio administracinio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020-04-01 14.39 val. per epolicija.lt buvo gautas R. R. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lengvojo automobilio vairuotojas važiavo į garažą pro pietinį įvažiavimą ir atsitrenkė į pakeliamus vartus, ko pasėkoje apgadinti minėti vartai. Apie įvykį informavo gyventojai. Galimi įtariamieji: lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Byloje buvo pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas. Minėta transporto priemonė stovi požeminėje automobilių aikštelėje (b. l. 12-16). Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pareiškime nurodyta, jog gavus pranešimą apie įvykį, peržiūrėjus į epolicija.lt įkeltą medžiagą – nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, buvo bandoma telefonu susisiekti su minėto automobilio savininku M. V., tačiau jis neatsiliepė (b. l. 10). Nors M. V. rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, apžiūrėjęs vartus, pažeidimų nepastebėjo, todėl nusprendė policijos nekviesti, tačiau byloje esančių įrodymu visuma, priešingai nei teigia M. V., leidžia manyti, kad jis, stovėdamas įvykio vietoje ir apžiūrinėdamas automobilį, matydamas savo automobilio apgadinimus, suprato, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, iš jos pasišalino automobilį pastatęs ir jį palikęs požeminėje automobilių statymo aikštelėje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad nuvažiavo iš įvykio vietos, nes apžiūrėjęs garažo vartus jokių apgadinimų nepastebėjo, o savo automobilį nutarė suremontuoti pats. Tačiau pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (nepranešus apgadinto turto savininkui ar policijai).
Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir M. V. kaltę pagrindžia: 2020-04-23 administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės; BIRT ataskaitų žiūryklė; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas; M. V. paaiškinimai; VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra M. V.; fotonuotraukos; apskaičiuota remonto darbų atlikimo sąmata, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu dėl vartų apgadinimo buvo padaryta 2267 Eur žala.
Taigi, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. V. nuo 2020-03-31 10.00 val. iki 2020-04-01 14.39 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių įvažiuodamas į požeminį garažą, nepasirinko saugaus atstumo iki pakeliamų garažo vartų, juos kliudė, apgadino ir apie įvykį nepranešęs policijai nuvažiavo į stovėjimo vietą. Įvykio metu padaryta žala (2267 Eur), viršijanti 15 BND - tokiais veiksmais M. V. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. V. administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Teismas daro išvadą, kad M. V. padaryti nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs. Nors pažeidėjas, padaręs eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijos įstaigai ar sugadinto turto savininkui, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pačias eismo įvykio aplinkybes. Asmenų, kurių sveikatą savo veiksmais M. V. galėjo sutrikdyti, įvykio vietoje nebuvo, nežinoma koks įvykio metu buvo automobilio greitis, pažeidėjo blaivumo laipsnis. Pateikdamas paaiškinimą administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai, pažeidėjas neneigė, jog automobilį vairavo būtent jis, kas rodo, kad jis nebuvo abejingas jo neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Vertindamas M. V. asmenybę teismas pažymi, jog jis anksčiau nėra padaręs analogiškų administracinių nusižengimų, susijusių su eismo įvykio sukėlimu ar neteisėtu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant M. V. administracines nuobaudas – minimalias baudas, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. V. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
M. V. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, - 10 Eur (dešimties eurų) baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, - 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis - ROIK: 20113702086.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.