Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-15 · Civilinė byla Nr. 2-1874/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
2-1874/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00431-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Rimvydas Norkus
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rolitex“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1874/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00431-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3; 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rolitex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rolitex“ pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, ar skolininkui buvo tinkamai įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, bei dėl to, ar teismas pagrįstai nustatė egzistuojant bankroto bylos iškėlimo pagrindą - skolininko nemokumą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Cramo“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą bei bankroto administratoriumi skirti UAB „Šilkuva“. Bankroto bylą atsakovui prašė iškelti dėl jo nemokumo, nes atsakovas ieškovui iki šiol neapmoka 34 027,46 Lt įsiskolinimo už nuomą, susidariusio pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. ir 2008 m. gruodžio 10 d. Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartis. Ieškovas 2012 m. kovo 20 d. pranešimu įspėjo atsakovą apie bankroto bylos iškėlimą, jei pastarasis nesumokės skolos, tačiau atsakovas to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Rolitex“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Šilkuva“. Teismas nustatė, kad pareiškimo kopija 2 kartus buvo išsiųsta atsakovui. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, kuria atsakovo administracijos vadovui nustatytas papildomas terminas finansiniams dokumentams pateikti, buvo išsiųsta atsakovo registruotos buveinės ir administracijos vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresais. Tokį išsiuntimą teismas laikė tinkamu dokumentų įteikimu (CPK 123 str. 4 d.). Tačiau atsakovas nepateikė teismo nutartyje nurodytų dokumentų bei pozicijos dėl pareiškimo reikalavimo pagrįstumo. Teismas laikė pareiškimą paduotu laikantis kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo tvarkos ir sąlygų (Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 4 str. 2 p. ir 6 str.). Teismas padarė išvadą, jog ieškovas atitinka ĮBĮ 3 straipsnyje apibrėžtą kreditoriaus statusą, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškimo argumentu, jog atsakovas neapmokėjo su pareiškimu pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (ĮBĮ 5 str. 4 d.). Teismas iš surinktų duomenų apie atsakovo veiklą ir turtinę padėtį nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu nėra įregistruoto jokio turto; Kelių transporto priemonių registre atsakovo vardu įregistruota 1 transporto priemonė, kuri yra areštuota; atsakovas yra skolinga VSDF biudžetui 8 001,44 Lt bei valstybės ir savivaldybės biudžetams – 28 625,88 Lt. Be to, VĮ Registrų centrui pateiktuose atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta nuostolinga atsakovo veikla 2011 m. (nuostolių suma – 89 410 Lt daugiau nei dvigubai viršijo pardavimo pajamas – 37 011 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos (225 794 Lt) viršijo turto vertę (137 036 Lt), nemažą turto vertės dalį sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (25 883 Lt), per vienerius metus gautinos sumos (21 544 Lt) ir pinigai bei pinigų ekvivalentai (11 059 Lt), kurių realumas kėlė teismui pagrįstų abejonių, atsižvelgus į sudėtingą ekonominę padėtį bei į tai, jog atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei bendradarbiauti su teismu. Teismas nusprendė, kad šių aplinkybių visuma patvirtina atsakovo nemokumo faktą, kuris yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Rolitex“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

atsakovas negavo pareiškimo bei skundžiamos nutarties. Vien kvitas apie patikslinto pareiškimo išsiuntimą negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie keliamą bankroto bylą, nes ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis numato pareigą ieškovui pateikti pareiškimo ir jo priedų nuorašus atsakovui;apribojus atsakovo teisę pateikti finansinius duomenis, teismas negalėjo įvertinti atsakovo 2012 m. finansinės padėties, iš kurios matyti, kad ji yra pagerėjusi: atsakovas gavo 36 623 Lt grynojo pelno, atsakovo turtas padidėjo nuo 137 036 Lt iki 154 076 Lt, nors mokėtinos sumos sudaro 283 021 Lt, tačiau pradelstų įsipareigojimų suma nėra aiški. Iš šių duomenų atsakovas daro išvadą, kad jis yra pajėgus spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus, o duomenys dėl atsakovo mokumo/nemokumo yra prieštaringi.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Cramo“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad siunčiant korespondenciją atsakovo buveinės adresu, pareiga pasirūpinti tinkamu jos tvarkymu tenka pačiam atsakovui. Atsakovas nepaneigė, jog jo pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, tai yra neneigė įsiskolinimo ieškovui, Sodrai, VMI bei nurodė, kad pats nežino, kiek turi kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Vadinasi, nesant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinto specialaus pareiškimo ir jo priedų įteikimo atsakovui būdo, išskyrus tai, jog šio pareiškimo įteikimo pareiga nustatoma kreditoriui, o ne teismui (Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 4 d.), kreditorius pareiškimą su priedais turi įteikti skolininkui pagal bendrąsias CPK nuostatas, įtvirtinančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui (CPK 1 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi bei 123 straipsnio 2 ir 4 dalimis, kreditorius pareikimą ir jo priedus skolininkui turi įteikti juridinių asmenų registre nurodytu skolininko buveinės adresu arba kitu skolininko nurodytu adresu esančiam skolininko vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, atstovams arba raštinės darbuotojui, o šių asmenų nesant/neradus – bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam skolininko darbuotojui. Nepavykus ieškinio ir jo priedų įteikti šia tvarka, ieškinys su priedais siunčiamas skolininko buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymą, jog patikslintas pareiškimas su priedais atsakovui buvo išsiųstas 2012 m. birželio 13 d. registruotąja pašto siunta jo registruotos buveinės adresu Varžupio g. 2, Akademija, Kauno r. (b.l. 49). Teisėjų kolegija iš AB Lietuvos pašto oficialioje interneto svetainėje skelbiamų registruotųjų siuntų duomenų nustatė, kad ieškovo pareiškimo su priedais 2012 m. birželio 16 d. atsakovui įteikti nepavyko (http://www.post.lt/lt/pagalba/siuntu-paieska/index?num=RN378831392LT) (CPK 179 str. 3 d.). Todėl Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškimą su priedais pakartotinai išsiuntė atsakovo buveinės adresu (Varžupio g. 2, Akademija, Kauno r.) bei atsakovo vadovo J. B. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas). Kaip matyti iš byloje esančių grįžusių pašto siuntų pažymų, pareiškimas su priedais grįžo neįteiktas nei vienu iš minėtų adresų (b.l. 78-79). Skundžiama nutartis buvo priimta 2012 m. liepos 12 d., tai yra praėjus daugiau nei 10 dienų nuo pakartotinio pareiškimo su priedais išsiuntimo atsakovo buveinės adresu (b.l. 80-81). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apie patikslinto pareiškimo su priedais įteikimą atsakovui, bei atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog procesiniams dokumentams siųsti jis buvo nurodęs kitą nei jo buveinės adresą, daro išvadą, kad patikslintas ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas tinkamai, tai yra laikantis CPK įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims tvarkos (CPK 122 str. 2 d., 123 str. 2 d. ir 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 4 d.). Tuo tarpu atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas interpretuoja kaip kreditoriaus pareigą asmeniškai įteikti atsakovui pareiškimą su priedais, nepaisant to, kad atsakovas atsisako jį priimti ar vengia tai daryti, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys CPK įtvirtintai procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkai (CPK 12 str. ir 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, jog ieškovo (kreditoriaus) 2012 m. kovo 20 d. įspėjimas atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2012 m. kovo 23 d. buvo įteiktas atsakovo buveinės adresu atsakovo direktoriui (b.l. 30-33). Vadinasi, atsakovas, elgdamasis kaip bet kuris kitas pakankamai atidus asmuo (bonus pater familias) analogiškoje situacijoje, turėjo numanyti, jog, atsakovui su ieškovu neatsiskaičius per įspėjimą nustatytą terminą, ieškovas kreipsis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (CK 1.5 str. 1 d.). Be to, atsakovas, būdamas suinteresuotas įmonės išlikimu rinkoje, kaip bet kuris kitas pakankamai atidus asmuo (bonus pater familias) analogiškoje situacijoje, privalėjo domėtis ieškinio, apie kurio padavimą galėjo numanyti, nagrinėjimo eiga bei vykdyti pareigas, susijusias su įmonės finansinių duomenų pateikimu (CK 1.5 str. 1 d., Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl įmonės nemokumo kaip savarankiško bankroto bylos iškėlimo pagrindo, pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys realias įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Kaip matyti iš bylos faktinės situacijos, pirmosios instancijos teismui nepavykus gauti iš atsakovo Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardintų dokumentų, kurie atspindėtų tikslią atsakovo finansinę padėtį, teismas apie atsakovo nemokumą sprendė iš į bylą pateiktų ieškovo įrodymų bei ex officio surinktų įrodymų viseto (CPK 179 str.). Tuo tarpu atsakovo vadovas, net ir paduodamas atskirąjį skundą, neįvykdė savo pareigos pateikti visus Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išvardintus dokumentus, įskaitant ir kreditorių sąrašą, kuris yra vienas svarbiausių įrodymų, sprendžiant apie įmonės nemokumą (CPK 12 ir 178 str.). Taigi iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui bei pirmosios instancijos teismo išsireikalautų įrodymų apie atsakovo įsiskolinimus Sodrai bei VMI nustatyta, kad žinomi atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams skundžiamos nutarties priėmimo dieną iš viso sudarė 70 654,78 Lt (34 027,46 Lt + 8 001,44 Lt + 28 625,88 Lt) (b.l. 5-8, 66-67, 75-76). Iš į bylą 2012 m. liepos 19 d. pateikto antstolio M. P. 2012 m. liepos 13 d. patvarkymo dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo nustatyta, kad atsakovas taip pat yra pradelsęs sumokėti kreditoriui UAB „Lankmeta“ 5 618,37 Lt (b.l. 93-94). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dienai teisėjų kolegijai žinomi atsakovo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams iš viso sudaro 76 273,15 Lt. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra pradelsęs atsiskaityti tik su teismo nustatytais kreditoriais ar įrodymų, jog jis iš dalies ar visiškai atsiskaitė su skundžiamoje teismo nutartyje nustatytais kreditoriais arba sudarė su šiais kreditoriais skolų sumokėjimo atidėjimo susitarimus (CPK 12 ir 178 str.).

Iš pirmosios instancijos teismo nagrinėto 2011 m. atsakovo balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo turto vertė 2011 m. buvo 137 036 Lt, o nuostoliai siekė 89 410 Lt (b.l. 60-61). Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2012 m. liepos 23 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo turto vertė 2012 m. birželio 30 d. buvo 154 076 Lt, o pelnas siekė 35 623 Lt (b.l. 98-99). Palyginus šiuos atsakovo finansinius duomenis matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teismui žinomi atsakovo pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė daugiau nei pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, o atsakovui pateikus naują balansą, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teisėjų kolegijai žinomi atsakovo pradelsti įsiskolinimai sudaro beveik pusę atsakovo turto vertės. Nepaisant atsakovo 2012 m. liepos 23 d. balanse pavaizduoto atsakovo pelno, teisėjų kolegija iš atsakovo pateiktų balansų nustatė, kad jo nuosavas kapitalas tiek 2011 m., tiek 2012 m. buvo neigiamas, tai yra minus 172 956 Lt 2011 m. ir minus 137 333 Lt 2012 m. birželio 30 d. Tuo tarpu pagal Akcinių bendrovių įstatymą, atsakovui turint 10 000 Lt įstatinį kapitalą, mažiausias leistinas atsakovo nuosavas kapitalas gali būti ne mažiau kaip 5 000 Lt (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 4 d., 59 str. 9-10 d.). Esant nuosavam kapitalui mažesniam nei 5 000 Lt bei akcininkams savo įnašais jo nepadidinus, atsakovo visuotinis akcininkų susirinkimas privalėjo svarstyti klausimą dėl atsakovo pertvarkymo arba likvidavimo (Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3-5 d., 59 str. 11 d.). Pažymėtina, kad sprendimą dėl bendrovės pertvarkymo ar likvidavimo visuotinis akcininkų surinkimas gali priimti tik tuo atveju, jei bendrovė nėra nemoki (Akcinių bendrovių 72 str. 4 d., 73 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija iš aukščiau esančių atsakovo finansinių duomenų bei atsakovo vadovo elgesio, kuomet jis nepateikė atsakovo kreditorių sąrašo, nors įstatymo leidėjas jam tokią pareigą įtvirtino, taip pat įvertinusi atsakovo akcininkų elgesį, jog jie savo įnašais nedidino atsakovo nuosavo kapitalo bei nepriėmė sprendimų dėl atsakovo likvidavimo ar pertvarkymo, daro labiausiai tikėtiną išvadą, jog atsakovas faktiškai atitinka nemokumo kriterijų, kuris sudaro savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą (CPK 176 str., 185 str., Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 7 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta bei į tai, kad bankroto bylų procese, kaip ir kitose civilinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose, galioja rungimosi principas, reiškiantis, jog kiekvienas asmuo privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str. ir 178 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie paneigtų atsakovo faktinį, o ne formalų nemokumą Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus apie pagerėjusią atsakovo finansinę padėtį ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, atsakovui esant mokiam (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Rolitex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, rinkdamas įrodymus, bei tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias nemokumą kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindą. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasRimvydas NorkusEgidijus Žironas