Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pas S. Č., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. sausio 28 d., 23.20 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. balandžio 5 d.), nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, vairavo H. M. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad važiavo pasiimti dar alkoholio ir taip išėjo, kad sustabdė. Kai sustabdė buvo 23.20 val. Važiavo su draugu į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pažįstamą dar pasiimti alkoholio. Tai įvyko šių metų sausio 20 d., tą dieną buvo po darbo, kuris pasibaigė 17 val. parvažiavo namo, pavalgė, susitiko su draugais. Vartoti alkoholi pradėjo po 21 val., pritrūko ir važiavo pasiimti dar. Automobilis priklauso kitam asmeniui. Automobilį jam paskolino 20 val. Automobilio savininko kartu su jais nebuvo. Pasakė, kad reikia parvežti pažįstamą namo ir paskolino. Iš pradžių buvo žmogus su teisėmis ir parvežė, bet išgėrė ir nebevairavo, išėjo namo. Neturi teisės vairuoti, jos nėra įgijęs. Kai sustabdė policija, automobilį vairavo jis. Kai sustabdė važiavo iš pažįstamo. Nustatė 1,81 promilių neblaivumą. Savo elgesį vertina blogai. Gailisi dėl savo poelgio. Tai antras kartas, kai sustabdo policija. Pirmą kartą taip pat su automobiliu sustabdė. Buvo skirta 4500 litų bauda, bet tai seniai buvo. Šią baudą yra sumokėjęs. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Išgeria kartą per mėnesį. Yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, važiavo su dviračiu be liemenės ir žibintų. Vairuotojo pažymėjimo nėra turėjęs. Suprato, kad daro pažeidimą. Nežino, kodėl taip elgiasi. Kai pasiskolino automobilį, pasidomėjo, ar dokumentai tvarkingi. Visi dokumentai buvo. Lankė automobilio vairavimo kursus. Nurodė, kad yra dirbantis, jo pajamos minimumas. Turi vieną vaiką, bet nėra vedęs. Šeimoje yra du vaikai, bet vienas yra ne jo. Sugyventinė nedirba. Teismo prašo baudos ir norėtų, kad leistų ją sumokėti dalimis. Automobilio savininkas nežinojo, kad neturi teisių. Galvojo, kad kitas draugas, kuris turi teises negers ir paveš. Kai skolinosi automobilį, buvo blaivus. Be M. žinios vairavo neblaivus.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, Ž. B. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

– įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Akmenės rajone, kairėje kelio pusėje, priekiu link (duomenys neskelbtini) yra tamsiai mėlynos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), gale ir priekyje pažymėtas valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio gale yra įmontuotas kablys priekabai kabinti, kairės ir dešinės pusių priekinių sparnų arkos surūdijusios, dešinės pusės galinio matymo veidrodėlis suskilęs, apvyniotas mėlynos spalvos juosta (b. l. 14-16);

– iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. sausio 28 d. Ž. B. 23.21 val. nustatytas 1,99 promilės girtumas, 23.46 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 28);

– priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti įmonei UAB „Sauda“ adresu, Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F (b. l. 21);

– VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), vidutinė transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje 540 Eur (b. l. 39);

– tarnybinio pranešimo dėl policijos informacinės sistemos duomenimis ir pranešėjo apklausos duomenimis (b. l. 12-13);

– ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. M. parodė, kad Ž. B. jam yra draugas. Jis pas jį buvo atėjęs pasiskolinti jo automobilio (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas kartas, kai jis skolinosi jo automobilį, sakė, kad turi parvežti kažkokį žmogų. Jam net nekilo mintis, kad jis neturi teisės vairuoti, jei būtų žinojęs, kad jis neturi teisės vairuoti net nebūtų davęs jam savo mašinos raktų. Jis dieną iki įvykio, kažkur apie 17.00 val. pasiskolino jo mašiną, o po dviejų dienų sužinojo, kad jis naktį įkliuvo girtas pareigūnams vairuojantis jo automobilį. Jis Ž. nereikš jokių pretenzijų ir jokio ieškinio, jei teismas nuspręs nekonfiskuoti jo automobilio ir jį jam grąžins, nes jis jam reikalingas važinėti į darbą. Prašo Ž. priteisti piniginę baudą sumokėti ir nekonfiskuoti jo mašinos. Jis su Ž. įvykio dieną kartu nesivažinėjo, su juo alkoholio negėrė. Jis jo mašiną skolinosi su tikslu parvežti žmogų ir sekančią dieną turėjo grąžinti jam automobilį. Jei teismas nuspręs konfiskuoti jo automobilį, tada jis teiks ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 42-45).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta veika padaroma tyčia, nes asmuo žino, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairuoja automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o atsiradę ar galintys atsirasti nusikalstamos veikos padariniai – sukeltas pavojus eismo saugumui ar pan. – yra už baudžiamojo įstatymo ribų.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama Ž. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis Ž. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos protokolas su priedu, alkoholio matavimo prietaiso rodmenys, tarnybiniai pranešimai ir kiti. Ž. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas, ir tai patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, bet vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Ž. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, įskaitant nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisių ir vairavimu neblaiviam (b. l. 52-57). Ž. B. dirba pas S. Č., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 50). Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui – 60 MGL (3000 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam Ž. B. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 MGL (2000 Eur) bauda. Atsižvelgus į Ž. B. turtinę padėtį bei tai, jog kaltinamasis turi išlaikomą vaiką, todėl nustatytina, kad bauda sumokėtina per 10 mėnesių terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

2022 m. sausio 31 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (b. l. 67).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje be kita ko nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 straipsnis). Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Ž. B. savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,81 promilės neblaivumas, neteisėti Ž. B. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sąžiningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino, teismas mano, kad nustatytinas prokuroro siūlomas specialios teisės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trejiems metams, sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra H. M. Nusikalstamos veikos padarymo dieną turto savininkas nežinojo, kad kaltinamasis išgėręs vairuos jam priklausančią transporto priemonę, todėl turto konfiskavimas nėra galimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobūdžio paslaugas apie naujų, naudotų transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, pažymą, analogiško automobilio kaina be PVM yra 540,00 Eur (b. l. 39). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad Ž. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui – H. M. – priklausiusia transporto priemone, iš kaltininko Ž. B. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 540,00 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 14 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo yra 86,60 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, privalomą gynėjo dalyvavimą procese ir gynėjo prašymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą ir dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą UAB „Sauda“ adresu, Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F – grąžinti H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jo įgaliotam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL dydžio – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B. galutinę bausmę 40 MGL dydžio – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 540,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct).

Išaiškinti Ž. B., kad paskirtą baudą, nurodžius įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam Ž. B. 2022 m. sausio 31 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtą ir saugomą UAB „Sauda“ adresu, Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F – grąžinti H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ar jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.