Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos ministerijos Kauno RAAD Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. 2014 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 37-149 AM 104400 N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. 400,00 Lt bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjai N. S. buvo paskirta už tai, kad ji 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. ties (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., su R. S. iš žalios valties Kauno mariose (Nemune) statė tinklus ir 2014 m. balandžio 29 d. apie 7.00 val. traukė juos, t. y. žvejojo ne mėgėjiškos žvejybos įrankiais, kuriais buvo sugavusi 9 karšius, 1 karpį ir vieną 0,5 kg karosą, taip pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 10.1. p. reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

N. S., nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu, pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad ATP protokolas Nr. 149 apeliantei surašytas pagrįstai ir teisėtai. Teismas laiko įrodytu, kad 2014-07-02 nutarimas šioje byloje, pagal kurį apeliantei buvo paskirta nuobauda, buvo surašytas apeliantei žinant apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ji pati dalyvavo, pateikė paaiškinimus, vėliau pateikė skundą ir remiantis šiuo, teismo nuomone, apeliantės teisė į gynybą pažeista nebuvo, todėl panaikinti nutarimą ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo nėra pagrindo. Teismas išvadą grindžia liudytojų M. D., J. V., V. G. ir A. M. parodymais, kuriais teismas besąlygiškai tiki, o apeliantės, liudytojų R. S., G. M., V. Č. paaiškinimus vertino kritiškai. Apeliantė savo skunde nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl protokolo surašymo N. S., teismas nevertino visų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Byloje yra pateiktas LR aplinkos ministerijos Kauno RAAD teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialisto K. M. aktas, kuriame jis pats, darydamas savo atlikto „eksperimento“ apibendrinimą nurodė, kad per 22 minutes A. M. negalėjo surašyti du protokolus, tačiau tai teismui nesukėlė jokių abejonių. Teismas taip pat nepilnai ir nevisapusiškai įvertino M. D.. J. V., V. G. ir A. M. parodymus. Remiantis UAB „Omnitel“ pateikta A. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine matyti, kad jis 2014-04-29, 7:47:30 val. dar buvo (duomenys neskelbtini). Kauno mieste. Teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad atvyko į už 50 km esantį (duomenys neskelbtini) kaimą 2014-04-29, apie 8.30 val., pats asmeniškai nuėjo ir apžiūrėjo prie upės tinklus, žuvį ir tik tada pradėjo rašyti protokolus. Apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad jis 2014-04-29 kartu su A. M.. tarnybiniu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą apie 9-10 val. Tuo metu neeatiniai inspektoriai (J. V. ir M. D.) atėjo nuo kranto per pylimą, o pažeidėjai atėjo iš namų. Nurodo, kad pažeidėjai buvo 15-20 minučių, po to išvažiavo. A. M., tik atvažiavęs, ėjo žiūrėti tinklų. Apeliantė savo skunde analizuoja įvykių, veiksmų eigą ir laiko trukmę, ko išdavoje nurodė, jog visų inspektorių parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi yra pritempti prie situacijos, nelogiški. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė kitus įrodymus, kaip neturinčius reikšmės bylai: apeliantės, G. M., R. S. paaiškinimus, kurie tarpusavyje sutampa ir yra patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais. Duomenys patvirtina, kad protokolas apeliantei buvo surašytas jai nedalyvaujant, o vėliau jį surašius kabinete, išsiųstas paštu. Pažymėtina, kad į protokolą yra įtraukti duomenys apie tinklus, žuvis, tačiau byloje neįrodyta, kad apeliantė dalyvavo apžiūrint tinklus, ištraukiant tinklus, skaičiuojant žuvį, neįrodyta, kad tinklai buvo ištraukti 2014-04-29 iki 9 val. Teismui nekilo abejonės ir dėl to, jog nei pas vieną iš menamų pažeidėjų 2014-04-29 rytą nebuvo užfiksuota jokių įrankių ir priemonių žuviai traukti ar sudėti, taip pat į bylą yra pateikta pažyma, apie tai, kad apeliantė nurodytu metu buvo 4 mėnesį nėščia, ji buvo sulaikyta su baltais sportiniais bateliais, sportinio tipo striuke, t. y. apranga, kuri nėra pritaikyta traukti tinklus iš upės, kuomet yra dar labai šaltas vanduo ir oras. Teismui taip pat kažkodėl nesukėlė abejonės faktinė aplinkybė, kad nei vienas iš neva sulaikytų pažeidėjų nebuvo tą rytą sušlapęs. Teismas neatsižvelgė į tinklų ilgį ir realias nėščios moters galimybes ištraukti šlapią tinklą, pastatytą neva 90 m. atstumu nuo kranto, su žuvimi, svarmenimis (plytomis), pažymėtina nesušlapus kojų ir neįbridus į vandenį. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tinklai būtent buvo su plytomis. Teismas taip pat neįvertino liudytojos G. M. parodymų, kur ji teismui parodė, kad R. S. buvo sulaikytas faktiškai savo namų kieme, o ne prie vandens. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad inspektoriai, kurie siekia sustabdyti, nustatyti pažeidimą, jokiomis priemonėmis nefiksavo nei pažeidėjų, nei tinklų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad inspektoriai išvyko tik apie 13 val., todėl kyla pagrįstas klausimas, ką jie veikė nuo 9.00 val., kai jau neva tinklai buvo ištraukti 7.10 val., pamatuoti, protokolai surašyti ir žuvis suskaičiuota. Teismui nesukėle abejonės faktinė aplinkybė, kad tinklų su žuvimi nuotraukos buvo padarytos tik 11.12 val., nors A. M. su fotoaparatu atvyko apie 8.30 ir 9.00 jau buvo laisvas, surašęs protokolus. Paprastai žmonės, kurie būna sulaikyti prie tinklų, prie daiktinių įrodymų yra nufotografuojami, yra apžiūrima įvykio vieta. Šiuo atveju pareigūnų prodymai yra ypatingai nenuoseklūs, o veiksmai nesuvokiami. Pareigūnai aiškina, kad sulaikė pažeidėjus, nurodo, kad pažeidėjai niekur nebėgo, skambino dėl savo pažeistų teisių į PK, tačiau būtinų veiksmų net atvykus inspketoriui A. M., kuris neva vienas turėjo fotoaparatą, kažkodėl neatliko - jų nenufotografavo įvykio vietoje, prie daiktinių įrodymų, t. y. visiškai netaikė įrodinėjimo priemonių. Apeliantė patikina teismą, kad tokia situacija susiklostė būtent todėl, kad jokių tinklų jos akivaizdoje ištraukta nebuvo ir ji pati, nei R. S. jokių tinklų netraukė. Pažymėtina, kad apeliantės argumentus taip pat patvirtina ir aplinkybė, kad K. M. savo akte pažymėjo, jog valtis buvo prirakinta, o vėliau nudaužyta, tuo tarpu iš pateiktų fotonuotaukų matyti, kad valtis yra vandenyje, su kuria buvo ką tik plaukta, ieškota tinklų. Kadangi protokolas surašytas neteisėtai, todėl jo pagrindu priimtas nutarimas yra naikintinas.

Šios išvados, apeliantės teigimu, nepagrįstos, kadangi liudytojo V. G. UAB „Tele 2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė (b. l. 75), UAB „Bitė“ liudytojo J. V. telefono (duomenys neskelbtini) (b.l. 71) išklotinė nepatvirtina jų buvimo vietos, kurią nurodė liudytojai – (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir visiškai nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų ir kitų inspektorių liudytojų parodymais, kaip ypatingai patikimais. Teismo išvada, kad inspektoriai neturi šioje byloje suinteresuotumo yra nepagrįsta, kadangi kaip patys paaiškino, visi yra draugai, atvyko leisti laisvalaikį, vienas kitą palaiko, ir gauna premijas už išaiškintus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad visi inspektoriai teisme paaiškino, kad visi kartu, vienu automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kaišiadorių rajone leisti laisvalaikį ir apie 21.30 val. pirmas V. G. pastebėjo du asmenis statančius tinklus, už 400 metrų Nemune. Suprato, kad tai yra vyras ir moteris, moteris irklavo, sėdėjo, buvo su komufliažinėmis kelnėmis, šviesiais, ilgais plaukais. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad 21.30 val. 2014-04-28 jau buvo tamsu, kadangi saulė leidosi 19.45 val. Šią aplinkybę apeliantė nurodė teismui, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, o tikėjo inspektorių parodymais, kurie parodė, kad tą vakarą buvo šviesu. Įvertinant aplinkybę, kad buvo tamsu, kyla pagrįsta abejonė, kaip galima per 400 metrų atstumą skirti asmenų lytį, matyti, kad asmuo sėdi valtyje su komufliažinėmis kelnėmis, matyti, kad moteris yra ilgais plaukais, kai be kita ko apeliantė jau 15 metų nešioja šukuoseną su trumpais plaukais, ko teismas taip pat nepastebėjo. Apeliantės teigimu kyla pagrįsta abejonė, kuo remiantis buvo padarytas asmenų atpažinimas 2014-04-29 rytą, kai nei vienas iš inspektorių nenurodė jokio konkretaus asmenis individualizuojančio požymio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 20140-04-28, apie 21.30 val. būtent apeliantė su vyru plaukiojo valtimi ir statė tinklus. Be to, teismas neįvertino ir aplinkybės, kad valtis priklauso ne apeliantei ir jos vyrui, o V. Č., rakto nei apeliantė, nei R. S. nuo valties neturėjo. Teismo išvada, kad V. Č. draugauja su apeliantės šeima yra visiškai nepagrįsta, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Aplinkybė, kad netoli namų jis laiko savo valtį, nepatvirtina draugystės fakto. Teismas nepagrįstai nesirėmė V. Č. parodymais. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad inspektoriai visą naktį laukė pažeidėjų, stebėjo jų namus, kai iš telefonų išklotinių aiškiai matyti, kad jie nebuvo vienoje vietoje, kadangi telefono aparatai jungėsi prie skirtingų celių. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad visi inspektoriai teisme paaiškino, jog valtis buvo užstumta ant kranto ir grandine apsukta aplink stulpą, tačiau V. Č. teisme paaiškino, kad jo valtis buvo su trosu, kurio apsukti neįmanoma, jis nelankstus, galima tik prirakinti, o fotonuotraukose matyti, kad valtis yra vandenyje, ir su trosu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad inspektoriai įvykio vietoje nepadarė aiškių informatyvių valties nuotraukų, prirakinimo mechanizmas nesimato. Kita vertus nei vienas iš pareigūnų neapibūdino valties požymių tą vakarą: ar ji buvo šlapia, ar sausa, kokiais požymiais remiantis buvo padaryta išvada, kad būtent nurodyta valtimi buvo statomi tinklai. Akivaizdu, kad valtis, kaip teigia apeliantė, buvo prirakinta, o ne užstumta, ir inspektoriai spyną nudaužė, vėliau valtimi ieškojo tinklų, todėl informatyvių fotonuotraukų nepadarė, o teismas, tirdamas bylą, daiktinių įrodymų neapžiūrėjo ir šio prieštaravimo nepašalino. Atitinkamai nepaneigtas apeliantės argumentas, kad inspektoriai, nudaužę valties spyną, jai išvykus į Kaišiadoris, ta pačia valtimi ieškojo tinklų, todėl užtruko net iki 13 val., juos galimai radę, ištraukė ir atliko matavimus bei skaičiavimus, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad tinklai priklauso apeliantei ar kad ji juos statė. Pažymėtina, kad byloje yra pateikta įvykio vietos schema, kuri buvo padaryta A. M., jo kabinete, todėl ja remtis, kaip įrodymu, teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

N. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinio teisės pažeidimo nutrimas (visoje apimtyje) yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. kad N. S. 2014 m. balandžio 28 d. 21.30 val. ties (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., su R. S. iš žalios valties Kauno mariose (Nemune) statė tinklus.

ATPK 87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. Tai yra blanketinė norma, kadangi Lietuvos Respublikoje mėgėjišką žūklę reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Šių taisyklių 10.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (draudžiami žvejybos būdai).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kokiais objektyviais ir neginčytinais duomenimis remiantis buvo padaryta išvada, dėl N. S. kaltės.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių M. D., J. V., V. G. paaiškinimai (medžiaga prie ATP protokolo b. l. 6-8) nors ir analogiški, tačiau neginčytinai patvirtino faktą, kad N. S. buvo aiškiai pastebėta ir sulaikyta traukiant iš vandens uždraustą mėgėjiškos žvejybos įrankį – tinklą. Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai J. V. ir M. D. patvirtino, jog tikrai matė N. S. įvykio vietoje traukiant iš vandens tinklą, kur ją toje pačioje vietoje ir sulaikė. Iš liudytojų A. M. ir V. G. parodymų seka, kad apie sulaikytąją pažeidėją – N. S. buvo pranešta įvykio vietą stebėjusių ir pažeidėją sulaikiusių neetatinių gamtos apsaugos inspektorių. Tad netikėti šiais liudytojų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Remiantis šiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis tinklo suradimą, sugautų žuvų fiksavimą, N. S. pagrįstai buvo pripažinta kalta vykdžiausi žvejybą, pažeidžiant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, t. y. vykdžiausi žvejybą uždraustais įrankiais. N. S. teigimas, jog ji įvykio vietoje buvo atsdūrusi tik vedžiojant šunį, laikytina jos gynybine versija.

Liudytojai M. D., J. V., V. G. savo paaiškinimuose ir duodami parodymus teisme tvirtino, kad asmenys balandžio 28 d. 21.30 val. pastebėti vandenyje žalioje valtyje, Kauno mariose maždaug 400 metrų atstumu nuo kranto statę tinklus, buvo tie patys asmenys, kuriuos jie sulaikė balandžio 29 d. apie 7.00 val. krante traukiančius tinklus. Tačiau, kaip pastebi aukštesnysis teismas, 2014 m. balandžio mėnesį saulė leidžiasi 20.46 val, (www.day.lt duomenimis 19.45 val.), todėl (bet kokiu atveju) teigti, kad liudytojai su žiūronais 21.30 val. galėjo įžiūrėti nurodomu atstumu vandenyje asmenis taip, kad juos galėtų atpažinti, kaip tuos pačius, kuriuos atpažino ryte, kaip matytus iš vakaro, kelia dideles ir pagrįstas abejones. Jokių aplinkybių, kad šie asmenys buvo atpažinti iš veido ar kitų juos identifikuojančių ir atitinkančių požymių, liudytojai nenurodė. Liudytojų tvirtinimas dėl asmenų, stačiusių tinklus, kaip jie nurodė, esant tariamam pakankamam matomumui, nebuvo pagrįstas jokiu įrodymu – situacija nebuvo nei filmuota, nei fotografuota, t. y. ši aplinkybė objektyviai nebuvo užfiksuota.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietu­vos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados, kad N. S. 2014-04-28 21.30 val., veikdama bendrai su R. S. Nemune iš žalios valties statė tinkus. Todėl šioje dalyje nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti laikomas pagrįstu ištirtais įrodymais ir dėl paminėto naikintinas.

Apeliantės keliami argumentai dėl liudytojų buvimo vietos, pagrįstos telekomunikacinių tinklų duomenimis, nustatant įrodinėtinas šioje byloje aplinkybes, esminės reikšmės neturi.

Kitoje dalyje, nutarimas paliktinas galioti, nes, kaip aptarta aukščiau, ištirtais įrodymais N. S. kaltė įrodyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

nutarė:

pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir iš administracinio teisės pažeidimo bylos nutarimo Nr. 37-149 AM 104400 nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad 2014-04-28 21.30 val. N. S. prie (duomenys neskelbtini) kaimo Kaišiadorių raj. su R. S. iš žalios valties Nemune statė tinklus.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.