- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-121-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03163-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Danutė Švitinienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2015 m. kovo 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino J. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 86 € baudą už tai, kad ji 2014-12-09 apie 13.22 val., iš prekybos centro ,,MAXIMA“, esančio Ramygalos g. 94, Panevėžyje, pagrobė sūrį „Rokiškio Grand“, 8,99 Lt (2,60 EUR) vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-16 nutarimą bei, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti jai švelnesnę nuobaudą, nei numato ATPK 50 straipsnio sankcija. Teisinga nuobauda, jos manymu, būtų įspėjimas. J. S. savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra neadekvati padaryto pažeidimo bei asmenybės pavojingumui.
Skunde J. S. dėsto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Nurodo, kad 2014-12-09 nuėjo apsipirkti į prie namų esantį prekybos centrą. Pirko daug maisto produktų, o prisiminusi, kad reikia nusipirkti dar ir sūrio bei suabejojusi ar turi pakankamai pinigų, pasižiūrėjo į savo piniginę. Supratusi, kad pinigų turi užtektinai, piniginę dėjosi atgal į rankinę. Mano, kad tuo pačiu metu į rankinę galėjo įsidėti ir sūrio „Rokiškio Grand“ gabaliuką 2,60 € vertės. Faktą, kad nesumokėjo už sūrį suprato tuomet, kai prie jos priėjo apsaugos darbuotojas, kuris jos rankinėje rado prekę. Niekada nėra pakliuvusi į tokią situaciją, todėl patyrė šoką, dėl kurio nesugebėjo suregzti sakinio iškviestiems policijos pareigūnams ir paaiškinti jiems, jog sūrio gabaliuką į rankinę įsidėjo netyčia, per savo neapdairumą.
J. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos asmenybę, t.y. į tai, kad yra senyvo amžiaus (gim. 1942 m.), niekada nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Dėl savo neapdairių veiksmų labai pergyvena. Yra socialiai remtina, gaunamos pensijos dydis siekia tik 213,31 €, todėl paskirta 86 € piniginė bauda sudaro daugiau nei trečdalį pensijos. Įvertinus būtinus sumokėti mokesčius, sumokėti piniginę baudą neturi jokios realios galimybės.
Prie skundo pridėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie suteiktas būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nurodo, kad J. S. prašymui taikyti jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. pritaria.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas. Veika, numatyta ATPK 50 straipsnyje, pasireiškia neteisėtai užvaldant nedidelės vertės svetimą turtą, o subjektyvusis požymis – kaltė gali būti tik tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Beje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 str. įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).
Nagrinėjamoje byloje J. S. pripažįsta, kad mokant už prekes, nepateikė kasos darbuotojai sūrį „Rokiškio Grand“. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog J. S. veikė tyčia, t.y. norėjo ir siekė šią prekę pagrobti. Visos administracinės teisenos metu J. S. teigė, jog gabalėlį sūrio galėjo įsidėti į rankinę netyčia kartu su dedama į ją pinigine. Duomenų, kad J. S. tyčia paslėpė prekę į rankinę, turėdama tikslą ją pagrobti, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. nelinkusi pažeidinėti įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, atsakomybėn administracine tvarka buvo patraukta pirmą kartą. Akivaizdu, kad senyvas žmogaus amžius (aptariamo įvykio metu buvo 72 metai) turi įtakos jo orientacijai aplinkoje, atminčiai, atidumui bei budrumui, todėl negalima atmesti kaip nepagrįstus J. S. parodymus, kad ji šią prekę įsidėjo į rankinę per neapdairumą, o tai, kad už ją nesusimokėjo suprato tik apsaugos darbuotojams ištraukus ją iš rankinės. Byloje nėra duomenų, paneigiančių J. S. parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. S. neturėjo tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą.
Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kadangi byloje nenustatyta subjektyvioji ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo pusė – kaltė, bylos teisena nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną J. S. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutartis neskundžiama.