Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2910-908/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
1-2910-908/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03530-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
A. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2910-908/2015Proceso Nr. 1-12-1-03530-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Editai Petkuvienei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,kaltinamajam A. F.,kaltinamojo gynėjai advokatei L. K.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2010-05-19, neteistas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2014-10-21, apie 11.30 val., būdamas UAB „MAXIMA“ parduotuvėje, esančioje Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, iš neužrakintos daiktų saugojimo spintelės, esant laisvam priėjimui, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. U. priklausančius: rankinę 27 eurų (93 Lt) vertės, 2 blokus cigarečių „WINSTON“ 46,33 eurų (160 Lt) vertės, vyrišką megztinį 28,98 eurų (100 Lt) vertės, marškinius 10,13 eurų (35 Lt) vertės, mėsą 43,44 eurų (150 Lt) vertės, bendra turto vertė 155,88 eurų, t. y. pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą.

Kaltinamasis A. F. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nurodė, kad jo paimti krepšį prašė kitas žmogus. Nepamena kada, bet tai įvyko „Maxima“ parduotuvėje, esančioje Žalgirio gatvėje. Kitas žmogus vardu Viktoras („Vitka“), pavardės nežino, paprašė išimti krepšį ir sakė, kad paskui eis išgerti. Tas kitas asmuo traukė pats krepšį iš spintelės, bet nesugebėjo ištraukti, nes yra invalidas. Tuomet krepšį ištraukė kaltinamasis, jie užėjo už „Maximos“, išgėrė ir išsiskirstė. Jie stovėjo prie įėjimo. Paskui užėjo į parduotuvę: „Vitka“ pirmas užėjo, o kaltinamasis stovėjo gatvėje prie parduotuvės durų. Paskui „Vitka“ jį pašaukė, kad padėtų ištraukti krepšį. Jis krepšį išėmė, jie nuėjo už parduotuvės ir išskirstė. „Vitka“ stovėjo prie tų daiktų saugyklų ir iš ten kvietė kaltinamąjį, kad padėtų. Pastarasis užėjo į parduotuvę, o „Vitka“ pasitraukė nuo saugyklų. A. F. tuomet ištraukė krepšį. Kartu išėjo iš parduotuvės ir „Vitka“, paprašė krepšio. Jie išgėrė ir išsiskirstė. Alkoholio turėjo „Vitka“. Neatsimena, kaip krepšys atrodė, tai buvo vyriškas krepšys. Nežino, kas buvo krepšyje. „Vitka“ iš jo krešį paėmė, kai užėjo už parduotuvės. Iš parduotuvės krepšį išnešė A. F.. Krepšio neatidarė, lauke jį atidavė „Vitkai“. Kai atidavė krepšį jam, „Vitka“ pats toliau jį nešė. „Vitka“ nuolatos saugyklose savo krepšius palieka. Abejonių, kad krepšys ne „Vitkos“ nekilo. Iš parduotuvės nebėgo, skubėjo išgerti, o „Vitka“ vos eina, nes jo kojos pirštai nupjauti. Keletą kartų Viktoras yra prašęs krepšius paimti iš parduotuvės saugyklos. Tas krepšys buvo užstrigęs, kaltinamasis jį patraukė ir ištraukė. Vaizdo įraše yra jis –tamsia striuke, su kapišonu. Kitas asmuo vaizdo įraše yra „Valera“. Vitka jo prašė, nes pats negalėjo ištraukti krepšio (b. l. 167-168).

A. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2014 metų spalio mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neatsimena, nuėjo prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje. Prie parduotuvės sutiko pažįstamą Viktorą, pavardės nežino. Jie stovėjo prie parduotuvės, po to Viktoras nuėjo į parduotuvę prie spintelių. Viktoras pakvietė jį prie spintelių ir paprašė ištraukti maišą. Jis paėmė ir ištraukė maišą iš spintelės. Nežiūrėjo, kas buvo maiše. Viktoras sakė, kad tai jo maišas, todėl jis ir padėjo jam ištraukti maišą iš spintelės. Po to jie kartu su Viktoru nuėjo už parduotuvės ir išgėrė du butelius alkoholinio gėrimo. Viktoras jam nieko iš maišo nedavė. Jeigu būtų žinojęs, svetimo daikto nebūtų ėmęs (b. l. 35, 38).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. U. neatvykus į bylos nagrinėjimą (kadangi gyvena Vokietijoje, nurodė, kad į teismą atvykti negali, palaiko savo civilinį ieškinį b. l. 21, 26, 164), vadovaujantis BPK 276 str., nutarta pagarsinti nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusioji I. U. 2014-10-21 paliudijo, kad 2014-10-21, apie 11.30 val., užėjo į parduotuvę „MAXIMA“, esančią Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje. Su savimi turėjo rankinę, kurioje buvo maistas, cigaretės, drabužiai, bilietai skrydžiui į Vokietiją. Užėjusi į parduotuvę rankinę įsidėjo į daiktų saugojimo spintelę. Spintelės duris pridarė, su raktu negalėjo užrakinti, nes neturėjo 50 centų, kad įmesti į saugojimo spintelę. Palikusi spintelėje rankinę, nuėjo prie kasų pakeisti pinigus. Netrukus grįžusi prie spintelės, pamatė, kad joje nėra rankinės. Iš karto kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kuris pasakė, kad neatsako už paliktus daiktus ir atsisakė peržiūrėti vaizdo įrašą. (b. l. 20).

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, darytas 2014-10-21, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, įrašytas į kompaktinį diską CD-R, du failai „Tašės vagystė08 (21-10-14 11.39.02) ir „Tašės vagystė39“ (21-10-14, 11.38.51). Iš vaizdo įrašo matyti, kaip moteris padeda tamsios spalvos krepšį į daiktų saugojimui skirtą spintelę, pridaro dureles, toliau jas vėl atidaro ir nueina nuo spintelės; vyriškis su striuke, iš kurios išlindęs kapišonas, vaikšto prie parduotuvės „MAXIMA“, adresu: Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, įėjimo, dairosi aplinkui, po to stebi parduotuvės vidų, užeina į parduotuvę ir, nuėjęs prie spintelių, iš vienos išima tamsios spalvos rankinę bei ją laikydamas rankoje greitu žingsniu išeina pro duris į lauką ir sparčiai tolsta link parduotuvės kampo (b. l. 19).

Iš 2014-11-21 apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrint vaizdo įrašą užfiksuota, kaip 2014-10-21, apie 11.38 val., vyras vaikšto prie parduotuvės „MAXIMA“, adresu: Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, ir dairosi aplinkui, po to užeina į parduotuvę ir, nuėjęs prie spintelių, iš vienos paima juodos spalvos rankinę bei ją laikydamas rankoje greitu žingsniu išeina iš parduotuvės, eidamas toliau nuo parduotuvės (b. l. 17-18).

Iš I. U. 2015-04-28 prašymo matyti, kad byloje Nr. 12-1-03530-14 ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo iš kalto asmens priteisti vagyste padarytą turtinę žalą, kurią sudaro pavogtos prekės ir daiktai: mėsa (vertė 43,44 eurų), 2 blokai cigarečių „Winston“ (vertė 46,33), vyriškas megztinis (vertė 28,98 eurų), marškiniai (10,13 eurų), bilietai į Vokietiją (150 eurų), rankinė (27 eurai), iš viso prašo priteisti 305 eurus turtinei žalai atlyginti (b. l. 21). 2015-04-29 nutarimu ji pripažinta civiline ieškove (b. l. 22).

Kaltinamasis A. F. neigia pagrobęs svetimą turtą, teigia, jog nesuprato, kad tai svetimas krepšys, galvojo, jog tai pažįstamo Viktoro daiktai ir veikė to pažįstamo paprašytas. Tokia kaltinamojo versija neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, todėl teismo vertinama kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus (b. l. 19) matyti, kaip nukentėjusioji įdeda į daiktų saugojimo spintelę tamsios spalvos krepšį ir, neuždariusi durelių, nueina; durelės lieka atidarytos; lauke prie įėjimo į parduotuvę tuo metu stovi kaltinamasis. Prie jo prieina žmogus su ramentais (kaltinamojo įvardintas, kaip „Valiera“), o asmens, A. F. pavadinto Viktoru („Vitka“), šalia jų nėra, jis prieina vėliau ir pasižiūrėjęs į parduotuvės vidų, nueina prie saugojimo spintelių. Kaltinamasis teigia, kad ėjo traukti krepšį iš spintelės, nes Viktor jį ten buvo palikęs ir dėl turimo invalidumo nesugebėjo ištraukti bei paprašė pagalbos, tačiau iš vaizdo įrašų matyti, kad asmuo, pavadintas Viktoru, prieina prie atidarytos spintelės, kurioje yra tamsios spalvos krepšys, apžiūri spintelę, bet prie krepšio neprisiliečia ir nueina link išėjimo iš parduotuvės, rodydamas lauke stovinčiam A. F. (šis stovėdamas prie įėjimo į parduotuvę, žiūri į vidų) į spintelės pusę; išėjęs iš parduotuvės jis kažką pasako A. F. ir nelaukdamas nueina link parduotuvės kampo, kaltinamasis prieina prie atidarytos spintelės ir ištraukia tamsios spalvos rankinę; asmuo su ramentais (kaltinamojo pavadintas „Valiera“) tuo metu stovi prie pat parduotuvės durų ir stebi aplinką; ištraukęs krepšį A. F. labai sparčiu žingsniu pasišalina į tą pačią pusę, kur nuėjo Viktor, aplenkia pastarąjį ir nueina už kampo, Viktoras ir asmuo su ramentais eina iš paskos. Minėti vaizdo įrašai paneigia kaltinamojo versija, kad daiktus spintelėje buvo palikęs Viktoras. Kaip matyti, spintelė buvo neužrakinta, durelės atidarytos ir Viktor priėjo prie jos būtent dėl to, kad pamatė ją atidarytomis durelėmis bei iš tolo apžiūrėjo. Visa tai A. F. stebėjo, stovėdamas prie įėjimo į parduotuvę. A. F. versija, kad ėjo paimti krepšio, nes Viktor pats nesugebėjo jo ištraukti, kad jis buvo užstrigęs, taip pat laikytina gynybine jo pozicija, nes Viktoras krepšio net nepalietė, nuo spintelės buvo per tam tikrą atstumą, nebandė nieko ištraukti, ranka mostelėjo jį stebinčiam A. F., o pats pasišalino. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys kitai bylos medžiagai: apklausiamas teisme jis teigė, kad Viktor buvo šalia jo, kai kaltinamasis traukė krepšį, o iš parduotuvės jie su „Vitka“ išėjo kartu (iš vaizdo medžiagos matyti, kad prie spintelių jis prieina vienas, Viktorui jau išėjus iš parduotuvės. A. F. su nukentėjusiosios krepšiu taip pat išeina vienas, Viktoras stovi nuošaliau nuo įėjimo), be to, teigė, kad „Vitka“ būdamas prie daiktų saugyklų pakvietė kaltinamąjį, kad šis padėtų, ir tik pastarajam užėjus į parduotuvę, „Vitka“ pasitraukė nuo saugyklų, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. F. prie saugyklų nuėjo tuomet, kai Viktor jau buvo išėjęs iš parduotuvės). A. F. taip pat aiškino, kad pagalbos reikėjo, nes krepšys buvo užstrigęs ir Viktorui jo nepavyko išimti, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad Viktoras jo net nebando išimti, A. F. jį stebint prie įėjimo į parduotuvę. Ta aplinkybė, kad pas kaltinamąjį nerasta pagrobtų daiktų, šiuo atveju negali būti laikoma kaip nekaltumo įrodymas, kadangi A. F. policijos pareigūnų buvo sulaikytas, praėjus mėnesiui po įvykdytos vagystės. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta, kad A. F. pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti kaip kvalifikuota vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau išanalizavęs veikos padarymo aplinkybes teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra įsibrovimo į saugyklą požymio, nes spintelė nagrinėjamu atveju buvo viešai ir laisvai prieinama, neužrakinta, jos durelės buvo plačiai atidarytos, tai yra krepšys su daiktais gulėjo visiems matomas ir laisvai prieinamas, kaltinamasis neatliko jokio mechaninio, prievartinio veiksmo, siekdamas patekti į saugyklą, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys ir į A. F. pagrobto turto vertę. Byloje nustatyta, kad A. F. pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. U. priklausantį turtą: rankinę 27 eurų vertės ir joje buvusius daiktus bei maisto produktus: 2 blokus cigarečių „WINSTON“ 46,33 eurų vertės, vyrišką megztinį 28,98 eurų vertės, marškinius 10,13 eurų vertės, mėsą 43,44 eurų vertės, be to, rankinėje buvo ir bilietai skrydžiui į Vokietijos Respubliką, kurių vertė, nukentėjusiosios teigimu, 518 Lt (150 eurų). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vagystės dalyku yra laikomas svetimas turtas, t. y. turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai (namų apyvokos daiktais, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai. Vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės dalykas yra tik tada, kai suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ar reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis). Lėktuvo bilietas yra keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas ar kitas lygiavertis nematerialus dalykas, įskaitant elektroninį bilietą, kurį išdavė arba įgaliojo išduoti oro vežėjas arba jo įgaliotasis atstovas, suteikiantis teisę skristi orlaiviu ir vežti nustatyto svorio bagažą keleivio vežimo sutarties sąlygomis. Toks vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas nelaikytinas vagystės dalyku, tuo labiau, kad lėktuvo bilietas, nesuteikia teisės skristi orlaiviu be jį pateikusio asmens tapatybės nustatymo. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad lėktuvo bilietų paminėjimas kaltinime perteklinis, todėl šalintinas, konstatuojant, kad A. F. pagrobto svetimo I. U. turto vertė 155,88 eurų, t. y. ji neviršija 5 MGL dydžio. A. F. veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d., nes jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, pagrobdamas nedidelės vertės svetimą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra įrodyta, jog A. F. pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. Baudžiamasis nusižengimas baigtas, kaltinamasis pagrobtais daiktais pilnai disponavo. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato jog grobia svetimą turtą ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto vertę (155,88 eurų), į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat vertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę: A. F. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, taip pat ir už svetimo turto pagrobimą, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, yra priklausomas nuo alkoholio. Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgiama į nurodytų aplinkybių visumą ir manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 iki 6 val.

A. F. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina, paleidžiant A. F. teismo salėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. U. pareiškė 305 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. 2015-04-28 prašymu ji prašo iš kalto asmens priteisti vagyste padarytą turtinę žalą, kurią sudaro pavogti maisto produktai ir daiktai: mėsa (vertė 43,44 eurų), 2 blokai cigarečių „Winston“ (vertė 46,33), vyriškas megztinis (vertė 28,98 eurų), marškiniai (10,13 eurų), bilietai į Vokietiją (150 eurų), rankinė (27 eurai), iš viso prašo priteisti 305 eurus turtinei žalai atlyginti. Kaip jau anksčiau minėta, lėktuvo bilietai į Vokietijos Respubliką yra dokumentai, suteikiantys teisę skristi orlaiviu ir vežti nustatyto svorio bagažą keleivio vežimo sutarties sąlygomis. Tai nėra materialus dalykas, o duomenų, kokius nuostolius patyrė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, praradusi minėtus dokumentus, ji nepateikė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisia I. U. 155,88 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą už aukščiau paminėtus ir išvardintus pagrobtus daiktus ir maisto produktus (BPK 115 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme šešiems mėnesiams, įpareigojant A. F. per minėtą laikotarpį: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigose; dirbti arba užsiregitruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į šios bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-09-21, 16.03 val. iki 2015-12-18 ir laikyti A. F. atlikusiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Skirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant A. F. teismo salėje.

I. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. F. 155,88 (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė