- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-280/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 19 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. įtariamas tuo, kad jis XXXX m. kovo XX d. apie 7 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) rajone, ir savo žmonai D. K. liepė pažadinti vaikus: M. K. (gim. XXXX metais), M. K. (gim. XXXX metais), G. K. (gim. XXXX metais), M. K. (gim. XXXX metais), K. K. (gim. XXXX metais), kuriems liepė atsiprašinėti, klausė, ar jie gerbia tėvą, sūnaus K. K. klausė, ar šis nori čia gyventi, teigė, kad jį reikia iškraustyti iš namų, žmoną D. K. vadino išdavike bei kaltino, kad ši nori jį „priduoti“ policijai. V. K., pasakęs „dabar aš jums parodysiu, koks bus fakelas“, liepė žmonai su vaikais išsinešdinti iš namų. Išėjęs į lauką V. K. išsigandusiems vaikams M. K., M. K., G. K., M. K. ir žmonai D. K. matant, iš ūkinio pastato atsinešė 10 litrų talpos kanistrą su benzinu, kurį sūnaus K. K. akivaizdoje atsuko namuose, sakydamas „nespėsi pabėgti“. K. K. išbėgus į kiemą, V. K. degiu skysčiu – benzinu apipylė kambaryje esantį pečių, malkas, grindis, o vėliau ir save, tokiais savo veiksmais grasindamas padegti turtą – namus, o kartu ir sūnų K. K.. Taip V. K. terorizavo savo šeimos narius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas.
Be to, V. K. įtariamas tuo, kad XXXX m. kovo XX d. laikotarpiu nuo 7 val. 00 min. iki 9 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, degiu skysčiu – benzinu, tyčia apipylė namo grindis, baldus ir save, taip grasindamas padegti save bei gyvenamąjį namą, kuris bendros nuosavybės teise priklauso jam ir jo žmonai D. K. Taip V. K. pasikėsino visuotinai pavojingu būdu sunaikinti namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nepriklausomai nuo jo valios.
V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. kovo 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 19 d. nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėlesnėmis teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. Apygardos teismas nurodė, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, jog V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, padarė išvadą, jog įtariamajam V. K. suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos neišnykę, todėl suėmimo terminas pratęstinas. Teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą nurodė, kad V. K., būdamas nesuimtas gali bandyti paveikti savo šeimos narius (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, jog byla yra sudėtinga, įtariamasis ir nukentėjusieji yra šeimos nariai, dėl šiuo metu dar būtinų atlikti procesinių veiksmų nėra galimybės pabaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamojo akto surašymu.
Šalies argumentai
Įtariamasis V. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria pratęstas suėmimo terminas dviem mėnesiams. Skunde teigia, kad apygardos teismo nutartis yra šališka, paremta tik prokuroro pareiškime nurodytais nepagrįstais ir neteisėtais motyvais. Suimtasis teigia, jog apygardos teismas, pratęsdamas jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą nesilaikė BPK nuostatų ir visiškai nepaisė jo interesų, teisių ir laisvių bei nekaltumo prezumpcijos. V. K. skunde nurodo visiškai kitokią įvykių versiją, negu pateikiama jam įtarime. Skunde teigia, kad jį policijos pareigūnai apšaudė ir suėmė. Tyrėja kartu su policijos pareigūnu jam grasino, siekdami, kad jis nesiskųstų dėl jo atžvilgiu atliktų veiksmų. Suimtojo manymu, ši baudžiamoji byla buvo sukurta specialiai, siekiant nuslėpti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Taip pat nurodo, jog po jo sulaikymo, policijos pareigūnai pasiliko jo namuose, rinko kulkas ir kitus įkalčius, kad neliktų policijos pareigūnų neteisėtos veikos pėdsakų. Suimtasis nurodo, jog šiuos pareigūnų veiksmus apskundė. Suimtasis teigia, jog nuo 2011 m. kovo 16 d. iki šios dienos šioje byloje jokie proceso veiksmai neatliekami. V. K. teigia, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika negali būti pakankamu pagrindu, kad ikiteisminis tyrimas būtų priskiriamas prie sudėtingų ar didelės apimties bylų. Suimtasis yra įsitikinęs, jog prokuroras tyčia vilkina ikiteisminį tyrimą. Jo nuomone prokuroras per šešis mėnesius galėjo pabaigti visus būtinus procesinius veiksmus. Suimtasis skunde nurodo, jog šiuo metu yra bedarbis, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gavo socialinę pašalpą, turi lėšų pragyvenimui, gyvenamąją vietą, įsipareigoja nepažeidinėti įstatymų, todėl mano, kad jam yra tikslinga taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra priskiriamos apysunkių veikų kategorijai.
Prokuroras prašo įtariamojo V. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. K. skundas tenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pažeidė BPK 127 straipsnio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Tokiais atvejais, buvo pažeidimas ar ne, sprendžiama atsižvelgiant į nacionalinių teisminių institucijų sprendimuose dėl prašymų paleisti iš suėmimo pateiktų motyvų. Tolesnio laisvės atėmimo pateisinimui nepakanka vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Nusikaltimo sunkumo motyvacija gali pateisinti pareiškėjo suėmimą tik iš pradžių, bet ne laikant jį suimtą ilgiau kaip šešis mėnesius.
Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2011 m. rugsėjo 9 d. pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam V. K. bylos sudėtingumą ir didelę apimtį motyvavo tuo, kad įtariamasis ir nuo jo nukentėję asmenys yra šeimos nariai. Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą įtariamajam, taip pat nurodė, kad suėmimo terminas V. K. tęsiamas ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kad byloje būtina atlikti procesinius veiksmus bei įtariamasis ir nukentėjusieji yra šeimos nariai.
Iš Apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla nėra didelės apimties (du tomai), ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, nėra didelis nukentėjusiųjų ar liudytojų skaičius, byloje gautos visos specialistų išvados (t. 1, b. l. 25, 126, 176-177, 185-189). Svarbu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai per paskutinius du mėnesius buvo atliekami neintensyviai, buvo apklausti tik keli liudytojai, anksčiau tyrimo veiksmai buvo atliekami su didelėmis pertraukomis. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktas Ukmergės raj. PK buvo gautas 2011 m. rugpjūčio 29 d. (t. 1, b. l. 184-189), tačiau protokolas dėl visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą surašytas tik 2011 m. rugsėjo 28 d. (t. 2, b. l. 87-88). Todėl laikoma, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami neintensyviai ir tyrimas yra vilkinamas. Apeliacinis teismas negali vertinti įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai tyrimą vilkina specialiai, nes byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų.
Taip pat iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nematyti, kad šis tyrimas būtų kuo nors ypatingai sudėtingas. Vien ta aplinkybė, kad įtariamasis ir nukentėjusieji yra šeimos nariai ir tarp jų susiklostė sudėtingi santykiai nėra pagrindo laikyti bylą sudėtinga ar didelės apimties ir taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties teiginius, kad įtariamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vien tik tuo pagrindu, kad V. K. anksčiau teistas ar šeimoje susiklostė sudėtingi santykiai, suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, jam taikoma nepateisinamai ilgai. Todėl įvertinus nusikalstamų veikų kiekį, jų sunkumą, ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumą ir kiekį bei ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį, darytina išvada, jog šis ikiteisminis tyrimas nėra sudėtingas ar didelės apimties.
Suimtojo skunde minimos aplinkybės, apie kitokią įvykių eigą bei nusikalstamus policijos pareigūnų veiksmus šiame proceso etape nėra nagrinėtinos, nes tai būtų priskiriama prie įrodymų vertinimo, kuris galimas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant kardomosios priemonės pagrįstumo bei teisėtumo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Teismo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti V. K. taikant švelnesnes kardomąsias priemones, kurios efektyviai užkirstų galimybę įtariamajam daryti poveikį šeimos nariams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir V. K. (a. k. XXXXXXX) iš suėmimo paleisti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.