- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-507-348-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-01617-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- E. T., M. S., R. A.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-507-348/09
2009 m. spalio 22d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Stasei Kupčiūnienei, Vytautui Gineikai ir Reginai Atkočaitienei, nuteistiesiems E. T., M. S. ir R. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2009 m. liepos 07 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu V. Krėvės pr. 27-18, Kauno m., nuo 23.00 val. iki 06.00 val.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. 2008-09-16 Kauno rajono apylinkės teismo paskira 2 metų laisvės apribojimo bausmė subendrinta sudėjimo būdu, prie neatliktos 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslus bei būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
M. S. ir R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. atleisti susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.
Iš R. A. priteistas 91,10 Lt. Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. nuteistas už tai, kad 2008-11-15, apie 23.20 viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, veikdamas bendrininkų grupe su M. S. ir R. A., kurie nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. atleisti susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, elgdamiesi ypatingai įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, tai yra, E. T. vieną kartą suduodant kumščiu nukentėjusiajam G. V. į veidą, po to R. A. parvertus G. V. ant grindinio ir suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu nukentėjusiajam G. V. į galvos sritį, o tuo tarpu M. S. suduodant ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis ir kojomis G. V. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarant G. V. poodines kraujosruvas veide, pakaušyje, viršugalvyje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, paviršines muštines žaizdas veide, galvos smegenų sukrėtimą, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2009-07-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: R. A. ir M. S. panaikinti LR BK 38 str. taikymą;
M. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. l d. ir paskirti jam bausmę - 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
R. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. l d. ir paskirti jam bausmę - 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
E. T. paskirti bausmę - 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - laisvės apribojimu, prieš tai šią bausmę pakeistus į laisvės atėmimą (LR BK 65 str.) ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodoma, jog teismas priimdamas nuosprendį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nuosprendyje tik konstatavo, bet nemotyvavo BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų buvimo, atskirai nepasisakė, kodėl yra pagrindo manyti, kad R. A. ir M. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, net nesvarstęs, ar galima minėtiems asmenims taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažino esant tokią galimybę.
Apelianto nuomone, teismas neįvertino, kad R. A. ir M. S. padarė smurtinį tyčinį nusikaltimą, kad veika padaryta ypatingai įžūliai veikiant bendrininkų grupe, veika padaryta prie nukentėjusiojo buto jo mažamečio vaiko ir sugyventinės akivaizdoje. Be to, teismas jokių kitų, išskyrus prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, R. A. ir M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, bei visiškai neatkreipė dėmesio į byloje nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, neatsižvelgė į ypatingai įžūlų tiesiogine tyčia padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nebuvo imtasi jokių pastangų sušvelninti nusikaltimo padarinius, t.y. po nusikaltimo visi bendrininkai E. T. bute toliau linksminosi, iš esmės atsiprašyta nukentėjusiojo ir susitaikyta su juo buvo tik formaliai teismo posėdžio metu, kas rodo visišką R. A. ir M. S. abejingumą nukentėjusiajam ir savo pačių padarytam nusikaltimui jo atžvilgiu, sukeltom pasekmėm. Todėl prokuroro nuomone, teismas R. A. ir M. S. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 38 straipsnio nuostatas, dėl ko nuosprendis turi būti pakeistas, pripažįstant R. A. ir M. S. kaltais dėl jų padaryto nusikaltimo ir paskiriant jiems bausmes. Skiriant bausmę prašoma atsižvelgti į tai, jog jie abu teisiami pirmą kartą, todėl jiems skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (LR BK 55str.) - laisvės apribojimas. Nustatant skirtinos bausmės dydį atsižvelgtina į bendruosius bausmės skyrimo pradmenis (LR BK 54 str.). Atsižvelgus į tai ir įvertinus, kad byloje yra nustatyta po vieną R. A. ir M. S. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, jiems skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis turėtų būti artimas šios bausmės vidurkiui.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas netinkamai pritaikė (iš viso netaikė) ir LR BK 56 str. l d . nuostatas, kuriomis vadovaujantis yra skiriama bausmė recidyvistui. LR BK 56 str. 1 d. numato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. T. nusikaltimą, už kurio padarymą jis yra pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, padarė ne tik, kad neišnykus teistumui už jo anksčiau padarytą nusikaltimą, bet ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu (2008-09-16) paskirtos bausmės - 2 metų laisvės apribojimo. Tai rodo, kad LR BK 27str. l d. prasme E. T. yra recidyvistas.
Apelianto nuomone, teismas skirdamas E. T. laisvės apribojimo bausmę nepateikė jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis nustatė jam tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį. E. T. padarė nusikaltimą, neatlikęs prieš tai jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl to jam turi būti skirta tik tipinė bausmė recidyvistui - laisvės atėmimo bausmė. Jokių svarių motyvų, leidžiančių teismui nukrypti nuo šios recidyvistams LR BK numatytos specialios taisyklės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo. Prokuroro nuomone, paskyrus kitos rūšies, nei laisvės atėmimo, bausmę, nebus galima pasiekti LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Nustatant E. T. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį turi būti atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pradmenis (LR BK 54str.), bei į tai, kad byloje yra nustatyta po vieną E. T. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turėtų būti artimas šios bausmės, numatytos LR BK 284str. l d. sankcijoje vidurkiui.
Be to, skunde nurodoma, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas reiškia, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas, numatančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, nuteistieji E. T., R. A. ir M. S. bei jų gynėjai S. Kupčiūnienė, R. Atkočaitienė ir V. Gineika prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( LR BPK 328 str. 1d.2d.). Apylinkės teismas, taikydamas R. A. ir M. S. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs susitaiko, pažeidė BK 38 str.1d. normą. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesant šiame straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Taip pat teismas neteisingai E. T. paskyrė bausmę.
Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi svarstyti galimybę taikyti šią normą, nes šios įstatymo normos taikymas nėra privalomas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. ir M. S. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, M. S. savo noru atlygino žalą, R. A. žalos neatlygino ir nesusitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji norėtų taikytis su nukentėjusiuoju ir būtų pareiškę tokį pageidavimą. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo iniciatyvą sutaikyti kaltinamuosius su nukentėjusiuoju parodė teisėja. Kaltinamieji M. S. ir R. A. atsiprašė nukentėjusiojo formaliai. Atsiprašymas netolygus susitaikymui. Iš bylos medžiagos kolegija sprendžia, kad teismas įtakojo nukentėjusįjį taikytis su kaltinamaisiais. Tačiau įstatymo prasme, iniciatyvą taikytis turi parodyti kaltinamieji, o ne teisėja. Taikydamas BK 38 str. 1d. normą, teismas turi atsižvelgti į visų aplinkybių visumą , nes nesant nors vienai aplinkybei šios įstatymo normos taikyti negalima. Taigi, nesant kaltinamųjų M. S. ir R. A. parodytos iniciatyvos taikytis su nukentėjusiuoju, o R. A. neatlyginus žalos ir nesusitarus dėl žalos atlyginimo, jų atžvilgiu nebuvo galima taikyti susitaikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi jų atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, todėl nuosprendis turi būti pakeistas, tai yra, kaltinamiesiems M. S. ir R. A. turi būti paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą.
Skiriant kaltinamiesiems M. S. ir R. A. bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str. M. S. ir R. A. padarė tyčinį, nesunkų, bet smurtinį nusikaltimą. Nusikalto pirmą kartą, mokosi. Atsiprašė nukentėjusiojo. Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. M. S. lengvinančia aplinkybe laikoma ir tai, kad atlygino žalą. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Įvertinus kaltinamųjų asmenybes bei kiekvieną aplinkybę, bei atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą teisiamiems už nesunkų nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.), kaltinamiesiems turi būti paskirtas laisvės apribojimo bausmė.
Taip pat apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kaltinamojo E. T. atžvilgiu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. T. šį nusikaltimą padarė praėjus vos dviems mėnesiams po pirmojo nuosprendžio paskelbimo. Ankstesniu nuosprendžiu E. T. atžvilgiu buvo pritaikytos LR BK 62 str. nuostatos ir paskirta bausmė, švelnesnė nei įstatymo numatyta. Teismo parodyto pasitikėjimo E. T. nepateisino, kadangi neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tai rodo jo pavojingumą visuomenei ir pagal įstatymą jis yra recidyvistas ( LR BK 27 str. 1d.). Nors šis nusikaltimas yra nesunkus, tačiau kaltinamasis E. T. elgėsi gana įžūliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam vėliu paros metu paprašius pritildyti muziką, kaltinamasis reagavo neadekvačiai, iš karto sudavė smūgį vyresnio amžiaus, neįgaliam žmogui, kuris gynė savo teisėtą interesą. Savo veiksmais E. T. parodė didelę nepagarbą, akivaizdžiai pažeisdamas visuomenės interesus. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad E. T. atsiprašė nukentėjusiojo, bijodamas baudžiamosios atsakomybės, gailėdamas savęs. Iš bylos duomenų matyti, kad E. T. dėl iš buto skleidžiamo didelio triukšmo buvo įspėtas jau ne kartą.
Skirdamas E. T. bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. E. T. padarė tyčinį, nesunkų, tačiau smurtinį nusikaltimą, kuris pasižymėjo įžūlumu ir visuomenės nustatytų normų nepaisymu. Nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį nusikaltimą. Tai asmenybė linkusi daryti nusikaltimus, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Mokosi, atlygino nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai žalą, atsiprašė nukentėjusiojo. Kadangi E. T. yra recidyvistas, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgus į visas aplinkybes ir į jo asmenybę, skirtina žemesnė nei jos vidurkis. Kolegijos nuomone, tik paskyrus realią bausmę, bus įgyvendinti bausmės tikslai ir nepažeistas teisingumo principas. Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatų nėra įstatyminio pagrindo, nes nėra pakankamai pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi E. T. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs paskirtos bausmės, todėl bausmės subendrinamos LR BK 64 str. 1d. 3d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 2d. 2p., 328 str. 1d. ir 2d.
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. liepos 07d. nuosprendį pakeisti.
E. T. pagal LR BK 284 str. 1d. paskirti laisvės atėmimą 9 ( devynis ) mėnesius.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d.3d. šią bausmę subendrinti su 2008-09-16 paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant, prieš tai šią bausmę pakeitus į laisvės atėmimą ( LR BK 65 str. 1d.1p. b p.p.) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 ( vienerius ) metus ir 3 ( tris ) mėnesius.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
M. S. ir R. A. panaikinti LR BK 38 str. taikymą.
M. S. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. A. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.