Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vykdanti individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, turinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2016-09-15, apie 15.45 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 81 namo, vairavo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, kurią apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Š. prisipažino padariusi pažeidimą iš dalies, nes nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį. Parodė, kad išvažiuodama iš parkavimo vietos išgirdo kažkokį spaudimo garsą, todėl sustojo, išlipo iš automobilio pažiūrėti, ar neprisilietė prie kažko. Apžiūrėjusi nieko nepastebėjo ir nuvažiavo. Po kelių dienų ją pakvietė į policiją. Pareigūnams pateikė apžiūrai savo automobilį. Ant jos automobilio galinės dalies buvo rasta įspaudimo žymė žemiau valstybinio ženklo.

Liudytojas S. B. parodė, kad eidamas su U. J. išgirdo duslų garsą ir pamatė, kad automobilis važiuodamas atbulas galu atsitrenkė į kitą automobilį, po to iš automobilio išlipusi vairuotoja pasižiūrėjo į automobilį Opel, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jie apžiūrėję automobilį Opel, pamatė, kad yra sulankstytas jo priekinis valstybinis numeris, apie tai pranešė policijai.

Liudytoja U. J. parodė, kad eidama su S. B. pamatė (duomenys neskelbtini) prie 81 namo eismo įvykį, kai važiuodamas atbulas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Vairuotoja išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, po to sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jie apžiūrėjo kitą automobilį, pamatė apgadinimus ir apie įvykį pranešė policijai.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2016-09-15, apie 16 val. pastatė savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 81. Atėjusi prie automobilio po valandos pamatė už valytuvo užkištą raštelį, kuriame liudytoja nurodė, kad matė įvykį, nurodė kito automobilio valstybinį numerį ir savo telefoną. Ji apžiūrėjusi savo automobilį apgadinimų nepastebėjo. Paskambinusi liudytojai sužinojo, kad kitas automobilis kliudė jos automobilio priekinį bamperį, tuomet apžiūrėjusi automobilį, pamatė ant priekinio bamperio įspaudimo žymes ir sulankstytą priekinį valstybinį numerį. Draudimo paskaičiuota žala – 200 eurų.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktą ir L. Š. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), L. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų atsiprašo (b. l. 1), pranešimo ataskaita (b. l. 2), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu rastas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis ir priekinis valstybinio numerio ženklas. Tiriant įvykio aplinkybes rastas ir apgadinęs minėtą automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio buvo kontakto žymės ant užpakalinio bamperio dešinės pusės dalies, bamperis atšokęs nuo kėbulo. Susisiekus su įvykį mačiusia liudytoja paaiškėjo, kad automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį Opel Astra automobilį, iš Peugeot išlipusi vairuotoja šviesiai plaukais apsižiūrėjo ir atsėdusi į savo automobilį nuvažiavo (b. l. 3), U. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pastebėjo iš stovėjimo vietos pajudėjusią Peugeot markės mašiną, kurios vairuotoja važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį, išlipusi apžiūrėjo įvykio vietą ir įsėdusi į savo automobilį nuvažiavo. Priėjusi pamatė, kad įlenktas valstybinio numerio ženklas, kitų apgadinimų nepastebėjo, pranešė BPC ir paliko raštelį (b. l. 4), S. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad eidamas pro (duomenys neskelbtini) namą išgirdo garsą ir pamatė kaip šviesiai pilkas Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pariedėjo pirmyn, iš automobilio išlipo neaukšta smulkaus sudėjimo moteris tamsiais plaukais, kuri apžiūrėjo automobilį ir sėdusi atgal į mašiną nuvažiavo. Priėjęs pamatė apgadintą Opel markės automobilį – sulankstytas valstybinis numeris (b. l. 5), A. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad paliko savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, ir grįžusi prie automobilio rado už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, jos į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuvažiavo iš įvykio vietos. Jos automobiliui apgadintas priekinis buferis ir priekinis valstybinis numeris (b. l. 6), L. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad vairavo savo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėdama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, netyčia prisilietė prie stovinčio kito automobilio. Išlipusi iš savo automobilio apžiūrėjo automobilius, tačiau jokių apgadinimo žymių nepamatė, todėl sėdo atgal į savo automobilį ir nuvažiavo (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti eismo įvykio vieta, automobiliams padaryti apgadinimai: Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, priekinis numerio ženklas (b. l. 8), nuotraukos (b. l. 9-17), raštelis (b. l. 18), VĮ Regitra duomenų išrašas (b. l. 19), transporto priemonių techninės pažiūros aktai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai: Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti defektai: sugadintas priekinis bamperis ir priekinis valstybinio numerio ženklas; Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti defektai: vizualiai matyti senos braukimo žymės ant priekinio bamperio, kontakto žymė ant užpakalinio bamperio dešinės dalies, užpakalinis bamperis atšokęs nuo kėbulo. Išvadoje – apgadinimo pobūdis, esantis ant užpakalinio bamperio dešinės dalies, atitinka pažeidimų pobūdį ant Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio ir valstybinio numerio ženklu ties bamperio centrine dalimi (b. l. 20-21), asmens duomenys (b. l. 22-24), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 25), transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo kopijos (b. l. 26-27), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad L. Š. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 30-32), informacija apie asmenį (b. l. 33-35), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

L. Š. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų A. K., S. B. ir U. J. parodymai, iš kurių nustatyta, kad A. K. atėjusi prie savo automobilio rado už valytuvo užkištą liudytojos raštelį, kuriame buvo parašyta, kad liudytoja matė eismo įvykį, kurio metu buvo įvažiuota į jos automobilį. Apžiūrėjusi savo automobilį A. K. apgadinimų nepamatė, paskambinusi liudytojai sužinojo, kad buvo kliudyta jos automobilio priekinė dalis, tuomet pamatė įspaudimo žymes ant priekinio bamperio ir valstybinio numerio. Liudytojai S. B. ir U. J. matė kaip automobilį vairavusi moteris važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį, išlipusi apžiūrėjo įvykio vietą ir atsisėdusi į savo automobilį nuvažiavo. Apie eismo įvykį pranešė policijai.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. Š. vairuodama automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbula kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus.

L. Š. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Administracinis teisės pažeidimas L. Š. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji padariusi turtinę žalą ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad L. Š., vairuodama automobilį, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjusi, nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš pačios L. Š. parodymų, iš kurių nustatyta, kad ji išgirdusi spaudimo garsą, sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjusi automobilį nepastebėjo, kad jis būtų apgadintas, todėl nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir nuvažiavo. Po eismo įvykio L. Š. neslėpė savo automobilio, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iškviesta po kelių dienų į policiją, pateikė savo automobilį apžiūrai.

Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad A. K. automobilis apgadintas L. Š. automobilio galine dalimi, apgadinimai nežymūs, iš karto jų nepastebėjo ir pati nukentėjusioji A. K.. Teismo vertinimu, L. Š. galėjo nesuprasti, kad įvyko kontaktas ir jį apgadino kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Taigi, L. Š. veiksmai – nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog L. Š. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes ji nesuprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. Š. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. Š. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. Š. skirtina bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 32 straipsniu, 127 straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16061659062.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.