Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1266-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
1-1266-834/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1266-834/2020Teisminio proceso Nr.:1-01-129178-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.12.2.8; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamojo M. D. gynėjui advokatui J. K.,laiduotojai I. D.,vertėjai Alicijai Stančinskai

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D. ( M. D. ), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. , Lietuva, Lietuvos respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo neregistruotą transporto priemonę „traktorių“, be valstybinių numerių, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. D. parodė, jog jis važiavo pas draugą, norėjo malkas vežti, užvežė draugui malkas. Po to pasėdėjo, užvalgė, ir išgėrė. Jis nuvažiavo namo, važiuojant laukais, jį sustabdė muitinės pareigūnai ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai patikrino neblaivumą. Teisės vairuoti neturi. Teises yra praradęs seniai, po to laikė, bet neišlaikė. Po to karto nėra vairavęs neblaivus. Buvo užsikodavęs, dabar vėl nori užsikoduoti. Traktorius yra surinktas iš detalių, mažas traktorius, skirtas daržui. Pusę traktoriaus nupirko, o paskui susitvarkė. Jis yra traktoriaus savininkas. Prašo perduoti pagal laidavimą. Su seserimi santykiai geri. Ji gyvena kitame kaime, bet sesuo dažnai pas jį atvažiuoja. I. D. yra vyriausia iš brolių seserų, su ja jis daugiausia bendrauja, gailisi, laikysis įstatymų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teismo posėdžio metu laiduotoja I. D. paaiškino, kad jis pas brolį važiuoja per išeigines, pažiūrėti ką jis daro. Kaimynai juo nesiskundžia, dirba pas ūkininką. Jis nėra alkoholikas. Jis yra jauniausias šeimoje, jos klausys. Ji už jį vyresnė 10 metų. Anksčiau jis gyveno su mama. Kai negeria gali ilgai negerti, tačiau kai pradeda gerti nesustoja. Važiuos kartu su juo, kad jį užkoduoti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad jis dirba VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinėje jaunesniojo specialisto pareigose. 2020-07-22 darbą pradėjo nuo 19.30 val. Patruliuojant kartu su vyresn. pasieniečiu D. Z. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo be šviesų važiuojančią transporto priemonę (traktorių) be valst. Nr. Minėtą transporto priemonę nusprendė patikrinti. Sustabdė traktorių, už vairo sėdėjo kaip vėliau paaiškėjo M. D., bendraujant nuo transporto priemonės vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Paprašius vairuotojo pateikti asmens dokumentus M. D. nurodė, kad jokių dokumentų su savimi neturi. Kartu su vairuotoju keleivio vietoje sėdėjo dar vienas asmuo, kuris prisistatė M. T.. Radijo ryšio priemone apie sustabdytą transporto priemonę pranešė budėtojui, kuris duomenų bazėje patikrino aukščiau minėtus asmenis ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, nematė, kad traktoriaus vairuotojas vartotu alkoholinius gėrimus. Jų tarnybiniame automobilyje yra įrengta vaizdo kamera, kuri turėjo užfiksuoti M. D. vairavimo faktą. Atvykus policijos pareigūnams, traktoriaus vairuotojui buvo nustatytas 1,83 prom. alkoholio girtumas, policijos pareigūnai vairuotoją sulaikė ir išvežė į Vilniaus aps. VPK patalpas. ( b.l. 10 )

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu M. D. 2020-07-23 nustatytas 00.43 val. pirmu patikrinimu 2,07 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio ( b.l.13)

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog 2020-07-23 00:43 jam nustatytas neblaivumas 2,17 promilės, 2020-07-23 01:05 val. jam nustatytas neblaivumas 1,83 promilės ( bl.l 15, 16 )

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 22 d. apie 23:39 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) VSAT sustabdė neblaivų traktorininką. Atvykus nurodytu adresu VSAT jaunesnysis specialistas M. P. nurodė asmenį, kuris vairavo savadarbę transporto priemonę-traktorių. M. D. paklausus ar vartojo šiandien alkoholį šis teigė, kad vartojo apie 15 val. 1 plastikinį butelį alaus ( b.l.6 )

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta savadarbė transporto priemonė-traktorius. Transporto priemonė neregistruota (b.l.17-19)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. D. kaltė, jog jis (duomenys neskelbtini), apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo neregistruotą transporto priemonę „traktorių“, be valstybinių numerių, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju M. D., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, tarnybiniai pranešimai ir kt. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo M. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

I. D. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį M. D. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis M. D. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos I. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati I. D.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo brolį M. D.. I. D. nėra teista (b. l. 82). Nors 5 metų laikotarpiu jos atžvilgiu buvo surašyti du protokolai su administraciniu nurodymu už keleivių vežimo autobusais taisyklių nesilaikymo ir už tai, jog perėjo gatvę neleistinoje vietoje, paskirtos baudos sumokėtos(b. l. 84-85), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog nėra linkusi laikytis taisyklių ir negali padaryti teigiamos įtakos savo broliui. Dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ konditere, šioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 87). Be to, atsižvelgtina tiek į M. D. paaiškinimus, tiek į pačios I. D. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog I. D. gali padaryti teigiamą įtaką savo broliui kaip vyresnioji sesuo, matyti, kad jų glaudus ryšys, I. D. dažnai atvažiuoja pas kaltinamąjį. I. D. kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, žada padėti spręsti jo alkoholio vartojimo problemą. Todėl įvertinus I. D. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo M. D. tarpusavio santykius, I. D. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį M. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad M. D. nebuvo teistas (b. l. 46), iš administracinių nusižengimų registro išrašo už metus matyti, jog apskritai nėra baustas ir administracine tvarka. Nors tiek posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog yra seniai praradęs teises už vairavimą neblaiviam, buvo lengvas girtumas, tačiau iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų (b.l.44) matyti, jog administracinių nusižengimų registre nėra fiksuota pažeidimų už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, yra 2013 metais ir 2015 metais užfiksuoti kitos rūšies administraciniai teisės pažeidimai. Teismo vertinimu šios aplinkybės, jog pats asmuo nurodė faktą, jog seniai yra praradęs teisęs už vairavimą neblaiviam, nors tokių duomenų registruose nėra, rodo kaip asmenį nevengiantį atsakomybės. Niekada nėra buvęs teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu neblaiviam. Todėl šios aplinkybės teismui nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali ateityje nesilaikyti įstatymų. Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Teisiamojo posėdžio metu savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (M. D. ir I. D. parodymai), I. D. turi įtaką M. D. elgesiui, jis įsiklauso į sesers patarimus, ja pasitiki, ji jam yra autoritetas. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis M. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis M. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, 1 (vienerių) metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje P. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise M. D. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog M. D. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilės girtumas ir neturėdamas šios teisės, kai transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos teismo vertinimu 2 metu terminas atitiktų proporcingumo principą.

Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejus) metus. Kaltinamajam 2020 m. liepos 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, o būtent nuo 2020 m. liepos 23.

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad savadarbė transporto priemonė traktorius, buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Kaltinamasis M. D. posėdžio metu nurodė, jog savininkas yra jis, kurią jis pats susikonstravo. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų ir kitų duomenų matyti, kad M. D. vairavo neblaivus savadarbę transporto priemonę, žinodamas, jog vartojęs alkoholį, taip pat pastebėtina, jog vėlai vakare vairavo be šviesų, neturėdamas teisės vairuoti, teismo vertinimu tuo sukeldamas dar didesnį pavojų, lengvabūdiškai tikėdamasis, jog pasieks kelionės tikslą. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, kad savadarbė transporto priemonė-traktorius, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas.

2020 m. liepos 23 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą, kaltinamojo M. D. priklausančiam turtui – savadarbei transporto priemonei traktoriui. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. turto saugotoju paskirtas M. D., a. k(duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas į iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. D. ( M. D.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį M. D. pagal laidavimą I. D. atsakomybei be užstato, nustatant (1 ) vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti savadarbę transporto priemonę-traktorių.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. D. priklausančiam turtui – savadarbei transporto priemonei traktoriui, palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą M. D. ir laiduotojai I. D. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė