Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas ištaisyti atskirojo skundo trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis teisminės gynybos į apeliacinės instancijos teismą, aiškinimo ir taikymo.

9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

10. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė terminą apeliantės atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kokius skundo trūkumus apeliantė turi pašalinti, kad būtų galima priimti skundą nagrinėti.

11. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantė atskiruoju skundu prašo priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatyta, jog skunde pateiktas faktinių aplinkybių aprašymas, skundo reikalavimai nesukonkretinti ir neapibrėžti, skundas neaiškus, tekstas prieštaringas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesą; įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, privalo paisyti Konstitucijos, inter alia, jos 117 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principų. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą teisę kreiptis į teismą.

13. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bet kuris teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus. Procesiniame dokumente, taip pat ir atskirajame skunde turi būti aiškiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinių / atskirųjų skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.

14. Apeliaciniame / atskirajame skunde taip pat turi būti nurodyta konkreti skundžiama sprendimo / nutarties dalis, aiškiai išreikštas apelianto prašymas (skundo dalykas) bei aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo / nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (skundo pagrindas). Reikalavimai apeliacinės instancijos teismui turi būti susiję su skundžiama nutartimi, t. y. asmuo, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pagal CPK 337 straipsnį, turi teisę prašyti: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą (CPK 306 straipsnio 1dalies 5 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius duomenis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartyje pareiškėjai nurodė, kokie yra pateikto atskirojo skundo trūkumai, t. y. pareiškėja nenurodė jokių nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų, nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Pareiškėjos skundas neaiškus, nekonkretus, nurodytos aplinkybės nesusijusios su skundžiama nutartimi. Pareiškėja užuot taisiusi 2020 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytus anksčiau pateikto prašymo trūkumus, pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, iš kurio turinio negalima suprasti, kodėl pareiškėja nesutinka su 2020 m. sausio 30 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad iš skundo turinio nebuvo aišku, kokį reikalavimą pareiškėja pateikė ir kokiomis aplinkybėmis grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (netinkamai suformuluotas atskirojo skundo dalykas ir pagrindas).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors iš apeliantės pateikto skundo būtų galima suprasti, kad prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliantė turi aiškiai suformuluoti skundo prašymą, nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kurios patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, o ne tik pateikti tam tikrų faktų (nesusijusių su skundžiama nutartimi) aprašymą. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir kurios pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas šioje byloje, apeliantė taip pat nenurodo jokių argumentų ir motyvų, kodėl ši nutartis turėtų būtų pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantė savo skundą grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su skundžiama nutartimi, skundas neaiškus, prieštaringas, iš skundo teksto neįmanoma nustatyti pareiškėjos reikalavimų, skundo dalyko ir pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Apeliantei išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą ir taip apginti savo pažeistas teises teisme, nes, kaip jau minėta, asmens teisė kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis) nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

20. Dėl to apeliantei pakartotinai pasiūlyta (kaip ne kartą tą darė ir pirmosios instancijos teismas) pasirūpinti tinkamu atstovavimu, t. y. kreiptis į advokatus (advokatų padėjėjus) ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl profesionalios teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.