Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, V. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. V. turtui – automobiliui BMW X5 XDRIVE, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis BMW X5).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir, kaip nurodyta, galimus civilinius ieškinius, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. V. turtui – automobiliui BMW X5 XDRIVE, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant V. V. naudotis šia transporto priemone ir ją valdyti, tačiau uždraudžiant automobilį realizuoti, perleisti kitiems asmenims, ardyti, gadinti arba kitaip bloginti turto būklę, jį slėpti. Šio turto saugotoja paskirta V. V.. Vėliau laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 22 d. Apygardos teismas nustatė, kad V. V., kuri yra kaltinamojo E. V. motina, priklausantis automobilis galėjo būti įgytas už E. V. nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas, todėl šis turtas BK 72 ir 72³ straipsnių pagrindu galėtų būti vertinamos kaip konfiskuotinas turtas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. V. V., t. y., asmuo, kuriam nuosavybės teisė laikinai apribota, skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį arba šią nutartį pakeisti ir leisti V. V. bei jos šeimos nariams naudotis automobiliu BMW X5 ir jį valdyti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5. Skundžiama nutartimi pratęsus laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. priklausančiam turtui, buvo pažeistas proporcingumo principo reikalavimas. Ši baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme tik pradėta nagrinėti, jos nagrinėjimas truks dar bent kelerius metus, todėl neproporcinga ir netikslinga ir toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Be to, automobilis, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo išsamiai ištirtas ir apžiūrėtas, ant automobilio nėra išlikusių nusikalstamos veikos pėdsakų, šis automobilis nėra nusikalstamos veikos dalykas ar rezultatas, todėl neatitinka BK 72 ir 72³ straipsniuose nustatytų konfiskuotino turto požymių. Be to, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes joje nurodyti deklaratyvūs teiginiai gali būti taikomi bet kuriuo panašiu atveju.

6. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, kurio reikalavimo užtikrinimui turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš viso 2,5 metų laikotarpiui. Ši procesinė prievartos priemonė yra viena labiausiai asmens teisę į nuosavybės neliečiamumą ribojanti priemonė, tačiau apygardos teismas net nesvarstė, ar proceso tikslai negalėtų būti pasiekti taikant asmeniui švelnesnes priemones.

7. Aplinkybė, kad V. V. turtas gali būti konfiskuotas, nereiškia, kad šis turtas (automobilis) tikrai bus konfiskuotas. Nutartis, kuria skiriamas (tęsiamas) laikinas nuosavybės teisės apribojimas, turi būti grindžiama objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą, teisėtumą bei pagrįstumą. Tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nėra. Be to, E. V. pareikšto kaltinimo duomenimis pirma jam inkriminuojama nusikalstama veika tariamai padaryta 2021 m. kovo 17 d. Vadovaujantis baudžiamojoje byloje esančiai duomenimis, negalima padaryti kategoriškos išvados, jog automobilis, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo įgytas iš neteisėtai gautų lėšų ir negalėjo būti įgytas iš teisėtai turimų pajamų. Automobilis BMW X5 įgytas teisėtai, iš V. V. priklausančių piniginių lėšų.

8. V. V. naudojasi minėtu automobiliu, tačiau turėdama tam tikrų sveikatos problemų, ne visada gali pati vairuoti minėtą automobilį, tačiau galiojant nustatytiems ribojimams, ji negali prašyti pagalbos ir šeimos narių. Pakeitus skundžiamą nutartį ir leidus V. V. šeimos nariams naudotis automobiliu BMW X5 XDRIVE, būtų užtikrinti V. V. interesai jai tvarkant kasdienius reikalus, o laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nebūtų pažeisti. Leidimas naudotis automobiliu V. V. šeimos nariams niekaip nepablogintų automobilio būklės, automobilis nuo atsitiktinės praradimo rizikos būtų ir toliau draudžiamas Kasko draudimu, nes V. V. suvokia, kad automobilį praradus, automobilio vertės išieškojimas turėtų neigiamų pasekmių kitam V. V. turtui.

9. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga konfiskuotino turto vertei ar priteistų civilinių ieškinių dydžiui, tokios procesinės prievartos priemonės taikymas atitinkamoje dalyje turi būti nutrauktas (panaikintas) (sprendimas byloje Džinic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38359/13).

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, V. V. skundas atmetamas.

11. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešių mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. turtui – automobiliui BMW X5 – yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.

12. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.

13. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų įvykio vietų, objektų apžiūrų, kratų, neviešo pobūdžio proceso veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose, kito įtariamojo apklausų protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

14. Žemesnysis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė nustatęs BPK 151 straipsnyje numatytus šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus, t. y. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, ir skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta, kad minėta procesinė prievartos priemonės yra taikoma siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį.

15. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad V. V. neįžvelgia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų. Skunde nurodoma, kad automobilis buvo įgytas teisėtai, už V. V. priklausančias pinigines lėšas. Tačiau pažymėtina, kad E. V. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad jis nuo 2020 m. metų, tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, Vilniaus mieste susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei labai dideliais jų kiekiais vykdyti jų prekybą Vilniaus mieste ir taip gauti neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą ir siekdamas jį realizuoti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvaudamas bendruose organizuotos grupės narių susitikimuose bei rengiamų nusikalstamų veikų planavime ir aptarimuose, su kitais organizuotos grupės nariais. Iš kaltinamojo akto turinio matyti ir tai, kad E. V. užduotis ir vaidmuo šių nusikaltimų padaryme galimai buvo tas, kad jis organizuodavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimą ir pardavimą, piniginių lėšų už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas surinkimą ir paėmimą iš organizuotos grupės narių. Šie kaltinimai yra grindžiami baudžiamosios bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog kaltinamasis galimai sistemingai užsiėmė nusikalstamų veikų darymu ir iš jų galėjo gauti neteisėtų pajamų. Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad kaltinamasis E. V. galėjo naudotis jo motinos V. V. vardu registruotu automobiliu. Tokie duomenys užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose, iš kurių matyti, kad kaltinamasis E. V. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu naudojosi automobiliu BMW X5 kaip savu. Be to, byloje esantys duomenys rodo ir tai, kad tuo metu nedirbančios V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu automobilis BMW X5, kurio vertė galėjo viršyti 50 000 Eur sumą, įgytas 2021 m. balandžio mėnesį, t. y., E. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo laikotarpiu. Taigi, iš viso to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog automobilis BMW X5 faktiškai galėjo priklausyti kaltinamajam ir jis galėjo būti įgytas iš lėšų, kurios galėjo būti gautos iš nusikalstamų veikų darymo. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad nei skundžiamoje nutartyje, nei šioje nutartyje nėra daroma kategoriška išvada, jog V. V. vardu registruotas automobilis tikrai bus konfiskuotas. Šioje proceso stadijoje, kaip jau minėta, įstatymas reikalauja tik duomenimis pagrįsto manymo, kad konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje, o duomenų tokiam manymui šiuo metu yra pakankamai. Kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių lėšų yra įgytas turtas, ar yra visos sąlygos taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, bus nustatyta tik iš esmės išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies ir 72³ straipsnio 3 dalies nuostatomis konfiskuojamas gali būti ne vien kaltininkui nuosavybės teise priklausantis turtas.

16. Skunde keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, proporcingumo klausimas. Teismas sutinka, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje yra taikomas jau ganėtinai ilgą laiką (nuo 2022 m. birželio 22 d.), tačiau procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė šiuo atveju yra nulemta objektyvių priežasčių, t. y, baudžiamosios bylos apimties, nagrinėjamų galimai organizuotos grupės padarytų nusikaltimų pobūdžio ir panašiai, ir nenustatyta, kad bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas. Ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje perduota nagrinėti 2023 m. gegužės 2 d., bylos nagrinėjimas vyksta pagal iš anksto suplanuotą grafiką, šiuo metu teisiamųjų posėdžių grafikas numatytas iki pat 2024 m. pabaigos (iš viso 20 teisiamųjų posėdžių). Pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju – BPK, ir nėra draudžiami. Nagrinėjamu atveju V. V. atžvilgiu procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu suvaržo asmens teises, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad paskirta ir tęsiama procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant asmens teises bei teisėtus interesus. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. V. motinos vardu registruotą turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.

17. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. V. vardu registruotam automobiliui BMW X5, proporcingumo principas nėra pažeistas, šios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys), ir priešingai nei nurodyta skunde, jokia kita procesine prievartos priemone galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas negali būti užtikrintas.

18. Taip pat skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju V. V. vardu registruotam turtui turi būti taikomas dalinis nuosavybės teisės apribojimas. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentams, jog nagrinėjamu atveju, siekiant maksimaliai sumažinti riziką, kad automobilis nebūtų paslėptas, sunaikintas ar sugadintas, automobiliu BMW X5 leidžiama V. V. naudotis ir jį valdyti, tačiau uždraudžiant šią transporto priemonę realizuoti, perleisti (net ir laikinai) kitiems asmenims, ją ardyti, gadinti ar kitaip bloginti jo būklę bei slėpti. Taip pat nėra pagrindo tenkinant skundą leisti naudotis šiuo automobiliu ir kitiems asmenims, kadangi tai padidins riziką atlikti veiksmus (ardyti, gadinti ar kitaip bloginti automobilio būklę bei jį slėpti) kuriuos teismas uždraudęs atlikti, bei didins jo nusidėvėjimą ir tuo pačiu vertę. Taip pat, nors ir suprantami V. V. patiriami nepatogumai dėl patiriamų apribojimų, vis tik jie vertinami kaip proporcingi. Skunde nurodoma, kad ji pati naudojasi automobiliu tačiau ne visada gali vairuoti, kas V. V. manymu sudaro pagrindą pakeisti teismo nutartį. Tačiau skundą nagrinėjančio teisėjo vertinimu tai nereiškia, kad V. V. pastoviai negali vairuoti, o tais, kartais pasikartojančiais, atvejais kada ji negali vairuoti, problemą galima išspręsti ir kitais būdais (naudotis taksi ar pavežėjimo paslaugomis, prašyti artimųjų pavežti kitu automobiliu), o ne sušvelninti nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

19. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti V. V. skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti V. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.