- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1043-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22947-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- H. K., R. K., UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims H. K., R. K., UAB „Swedbank lizingas“ ir antstoliui V. Č. dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad ½ dalis R. K. priklausančių turtinių teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso ir skolininkui H. K.. Nurodė, kad antstolis V. Č., vykdydamas 2008-02-22 Vilniaus 24-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. AG-450, pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) kreiptis dėl skolininko H. K. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime nurodė, kad R. K. ir H. K. santuoka yra nutraukta ir šiuo atveju negali būti taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (b.l. 31).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi V. Š. pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui H. K. priklauso pusę, t.y. ½ dalis, R. K. priklausančių turtinių teisių į butą su 2/45 dalimi (t.y. 67,77 kv.m.) automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos R-2, kurio bendras plotas – 118,87 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kylančių iš 2002-03-26 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 3020028. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad santuoka tarp H. K. ir R. K. yra nutraukta. Įstatymas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nuraukus santuoką (CK 3.100 str. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas padalinti konkretus turtas, t.y. turtinės teisės į butą, negali būti padalinamos tokiu būdu. Skolininkui H. K. tenkanti turinių teisių dalis turi būti įrodinėjama pagal bendrąsias įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, o ne taikant CK 3.117 str. 1 d., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškimą tenkinti, t.y. nustatyti skolininkui H. K. tenkančių teisių dalį į buvusiai sutuoktinei R. K. priklausančias turtines teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodo, kad santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiomis lėšomis buvo išpirkta didžioji dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertės. Įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį bankui mokėjo tiek R. K., tiek skolininkas H. K. iš savo uždirbtų lėšų, todėl dalis teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso skolininkui H. K.. Apelianto manymu, pasibaigus santuokai, nepadalintas turtas, buvęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tampa bendrąja daline nuosavybe. Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Santuokos metu įgytas turtas, uždirbtos lėšos laikomi bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl santuokos metu bendromis lėšomis įgytas turtas, kuris nebuvo padalintas nutraukiant santuoką po santuokos nutraukimo laikomas bendrąją daline nuosavybe, kur kiekvieno bendraturčio dalys yra lygios
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo tenkinti V. Š. atskirąjį skundą, panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškimą tenkinti, t.y. nustatyti skolininkui H. K. tenkančių teisių dalį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Suinteresuotas asmuo H. K. taip pat pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d nutartį bei pareiškėjo skundą atmesti. Pažymi, jog suinteresuoti asmenys, sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasidalino visą savo turtą ir visus savo įsipareigojimus. Remiantis sutarties 6.1. punktu, po santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus, susijusius su 2002- 03-26 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 3020028, prisiėmė R. K.. Nurodžius, jog visus įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį prisiima R. K., kartu jai buvo perleista ir teisė ateityje įgyti nuosavybės teisę į butą, t.y. faktiškai R. K. perėmė visas teises ir pareigas kylančias iš išperkamosios nuomos sutarties. Tokia sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata atitiko šalių ketinimus ir į sutartį buvo įtraukta laisva šalių valia. Be to, minėta sutartis nepažeidžia pareiškėjo interesų, nes jo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui šiuo metu yra areštuotas asmeninis H. K. turtas, kurio visiškai pakanka apelianto reikalavimui patenkinti. H. K. taip pat pažymi, jog apeliantas, kaip suinteresuotų asmenų kreditorius, buvo supažindintas su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu, tačiau santuokos nutraukimo metu jokių pretenzijų suinteresuotiems asmenims nereiškė, 2013-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-21068- 726/2013 neskundė.
R. K. atsiliepime prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d nutartį bei pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo analogiškus argumentus kaip ir H. K..
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). CPK 667 str. reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato veiksmus, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu yra reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis V. Č., vadovaudamasis Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2008-02-22 vykdomuoju įrašu Nr. AG-450, vykdo skolos išieškojimą iš skolininko H. K. išieškotojo V. Š. naudai. Antstolis 2009-11-16 patvarkymu Nr. 0116/08/00143 dėl skolininko turtinių teisių arešto, areštavo R. K. priklausančias turtines teises į butą su 2/45 dalimi automobilio stovėjimo aikštelės, pažymėtos R-2, kurio bendras plotas – 118,87 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp lizingo bendrovės UAB „Swedbank lizingas“ ir R. K. 2002-03-26 buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. 3020028, kurios pagrindu lizingo bendrovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir perdavė jį valdyti ir naudotis suinteresuotam asmeniui R. K. (b.l. 13). Antstolis V. Č., vykdydamas 2008-02-22 Vilniaus 24-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. AG-450, 2013 m. liepos 9 d. pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) kreiptis dėl skolininko H. K. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi V. Š. pareiškimą dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo atmetė.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiomis lėšomis buvo išpirkta didžioji dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje vertės. Įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį bankui mokėjo tiek R. K., tiek skolininkas H. K. iš savo uždirbtų lėšų, todėl dalis teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso skolininkui H. K..
Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais nesutinka bei pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu teismas nutraukė R. K. ir H. K. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodoma, jog visus įsipareigojimus, susijusius su lizingo sutartimi Nr. 3020028 prisiima R. K. bei, kad įsipareigojimai V. Š. lieka nepasikeitę. Taigi suinteresuoti asmenys, sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasidalino visą savo turtą ir visus savo įsipareigojimus. Nurodžius, jog visus įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį prisiima R. K., kartu jai buvo perleista ir teisė ateityje įgyti nuosavybės teisę į butą, t.y. faktiškai R. K. perėmė visas teises ir pareigas kylančias iš išperkamosios nuomos sutarties.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas dėl R. K. ir H. K. santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs, o šeimos turto teisinis režimas pasibaigęs (CK 3.86 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, jog buvusi skolininko sutuoktinė R. K. neatsako už H. K. prievoles. Be to, CK 3.87 str. pažymima, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Šiuo gi atveju pareiškėjo prašomas padalinti konkretus turtas, t.y. turtinės teisės į butą, negali būti padalinamos tokiu būdu, kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė jiems nutraukus santuoką bei R. K. perėmus visas teises ir pareigas kylančias iš išperkamosios nuomos sutarties. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog H. K. tenkanti turinių teisių dalis turi būti įrodinėjama pagal bendrąsias įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, o ne taikant CK 3.117 str. 1 d., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, kaip suinteresuotų asmenų kreditorius, buvo supažindintas su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu, tačiau santuokos nutraukimo metu jokių pretenzijų suinteresuotiems asmenims nereiškė, 2013-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-21068- 726/2013 neskundė.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.