- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-08-28
- Bylos Nr.
- 2-284-280/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- R. K., R.
- Atsakovas
- J., J. K.
dalyvaujant ieškovui R. K., jos atstovei adv. padėjėjai S. S., atsakovui J. K. ir bankrutuojančios J. K. įmonės admonistratoriui UAB „Seturas“ (įgaliotas asmuo A. Č.), atstovui adv. R. Jasevičiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai J. K. įmonei dėl J. K. įmonės pripažinimo asmenine J. K. nuosavybe ir arešto turtui panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą, prašydama bankrutavusią J. K. įmonę pripažinti atsakovo J. K. asmenine nuosavybe bei panaikinti 2007-02-13 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-83-280/2007 ieškovės nekilnojamajam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovė R. K. su atsakovu J. K. susituokė 1977 m. spalio 8 d. Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo apie tai santuokos aktų registracijos knygoje Nr.221. 1994 metų pavasarį ieškovės su atsakovu santykiai pašlijo, todėl jie tarpusavyje susitarė dėl turto pasidalijimo ir toliau bendro ūkio nebevedė. Susitarė, kad ieškovei atitenka nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui tada atiteko 11 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir šalių santaupos – apie 45000 Lt. Šiuo metu šio turto J. K. nebeturi. Vykdant 1994 m. susitarimą, 1996-03-06 dovanojimo sutartimi ieškovės asmeninėn nuosavybėn perėjo žemės sklypas ir gyvenamasis namas su rūsiu, antstatu, kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini). Kiek ieškovei buvo žinoma, jog 1994 metų rudenį įsteigė J. K. įmonę – pradžioje atidarė maisto prekių parduotuvę, o 1996 m. rudenį jis atsidarė skerdyklą, ieškovė šiuo verslu nesidomėjo. Nurodo, kad šeima jau daug metų yra faktiškai iširusi, daugiau nei dešimt metų nei santuokinių, nei turtinių ryšių neturėjo, bendrai namų ūkio netvarkė, tačiau dėl vaikų, tėvų, kaimynų požiūrio, bijodami mažo miestelio bendruomenės pasmerkimo, neįformino ištuokos, turto padalijimo. Įmonės steigime ieškovė nedalyvavo, steigiant įmonę niekur nepasirašinėjo, jokių dokumentų nepildė ir laikė šią įmonę J. K. asmenine nuosavybe, o visas prievoles, kylančias iš J. K. įmonės veiklos, laikė atsakovo J. K. asmeninėmis prievolėmis. Visos J. K. įmonės prievolės buvo prisiimtos be ieškovės žinios ir sutikimo, iš įmonės veiklos gautos pajamos nebuvo panaudotos šeimos interesais, o tik išimtinai asmeniniams atsakovo J. K. poreikiams tenkinti, kadangi šeima jau seniai faktiškai iširusi. Ieškovė dirbo atsakovo įmonėje tik pagal darbo sutartį, gaudavo fiksuotą darbo užmokestį ir šias pajamas naudojo savo poreikiams tenkinti. Ieškovė neturi jokių prievolių ir neatsako už J. K. įmonės skolas, todėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto areštas yra neteisėtas ir pažeidžia ieškovės teises.
Atsakovas J. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad nuo 1994 m. bendro ūkio su ieškove nebeveda. Atsakovas susitarė su ieškove, kad jam atiteks santaupos ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o ieškovei atiteko namas (duomenys neskelbtini) pagal dovanojimo sutartį 1996 m. kovo 6 dieną. Jau nebevedant bendro ūkio su ieškove, atsakovas įsteigė įmonę, prie kurios steigimo ir jos veiklos ieškovė nieko neprisidėjo, o dirbo įmonėje tik pagal darbo sutartį, todėl J. K. įmonė, jos turtas ir įsipareigojimai yra atsakovo J. K. asmeninė nuosavybė.
Bankrutuojančios J. K. įmonės administratoriaus UAB „Seturas“ įgaliotas asmuo A. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teismo prašo bankrutavusią atsakovo įmonę su skolomis pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, tokiu būdu nuo trečiojo asmens kreditorių tikėdamasi išsaugoti savo turtą. Be to, ieškovė šį ieškinį pareiškė tik tada, kai už trečiojo asmens skolas Panevėžio apygardos teismas 2007-02-13 nutartimi areštavo jos nekilnojamąjį turtą. Ieškovė su atsakovu vedė ir tebeveda bendrą ūkį, yra oficialioje santuokoje, t.y. gyveno ir gyvena tame pačiame name, namų adresu registravo tretįjį asmenį J. K. įmonę, dirbo atsakovo individualioje įmonėje, remontavo, rekonstravo savo namus, pastatė didžiulį ūkinį-gyvenamąjį pastatą, kuris iki šiol neinventorizuotas. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės nekilnojamajam turtui. Iš įmonės turto negalima patenkinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų. Ieškovė, sužinojusi apie tokią situaciją, bet kada galėjo turtą perleisti, tokiu atveju trečiojo asmens kreditorių reikalavimų patenkinimas būtų tapęs problematišku arba nebeįmanomu įvykdyti. Tretysis asmuo buvo įsteigtas ieškovės ir atsakovo santuokos metu, todėl iš individualios įmonės įsteigtos santuokos metu veiklos atsiradusios prievolės paprastai laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turėtų būti tenkinamos iš sutuoktinų bendro turto. Ieškovė privalo įrodyti, kad trečiojo asmens verslu vertėsi išimtinai atsakovas be ieškovės žinios ar prieš jos valią ir verslo duodamam nauda nebuvo panauda šeimos interesais, tačiau to nedaro, o apsiriboja bendromis frazėmis apie šalių buvusius santykius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs sutuoktinų prievolių pagal individualias įmonės skolas priverstinio vykdymo klausimas. Norint atsakyti į klausimą, iš kokio turto turi būti vykdoma atsiradusi prievolė, būtina nustatyti jos pobūdį. Pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to, ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti prieštaringą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas ( CPK 270 str. CK 2.50 str. CK 3.91 str. CK 3.109 str., CK 3.100 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. liepos 11 d. nutartimi trečiajam asmeniui J. K. įmonei iškėlė bankroto bylą. J. K. kreditorių susirinkimas 2007 m. vasario 8 d., įvertinęs esamą įmonės padėtį, kad būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, nutarė išieškojimą nukreipti į bendrą jungtinę sutuoktinių J. ir R. K. nuosavybę. Nesant jokio turto, įregistruoto J. K. vardu, išieškojimas nukreipimas į sutuoktinės R. K. vardu įregistruotą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.4-5), kuriuos , įgytus santuokos metu, 1996 m. J. K. dovanojimo sutartimi perrašė R. K..
1977 m. spalio 8 d. Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota ieškovės R. K. ir atsakovo J. K. santuoka, įrašo apie tai santuokos aktų registracijos knygoje Nr.221. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta, šalys pripažino, kad ji nėra nutraukta, kad šalys dalijosi turtą įstatymų nustatyta tvarka.
J. K. individuali įmonė įregistruota 1994 m. Matyti, kad ieškovės R. K. ir atsakovo J. K. santuokos metu buvo įsteigta J. K. individuali įmonė, kaip turtinis kompleksas, yra dalyvio nuosavybė. Todėl tokia įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo. Ieškovė J. K. ieškinyje nurodo, kad J. K. įmonės veikloje nedalyvavo, iš tos veiklos gaunamos lėšos buvo naudojamos išimtinai asmeniniams atsakovo J. K. poreikiams tenkinti. Ieškovė nedalyvavo įmonė valdyme kaip bendrasavininkė ir kaip pati ieškinyje nurodo, dirbo atsakovo įmonėje tik pagal darbo sutartį, gaudavo fiksuotą darbo užmokestį ir šias pajamas naudojo savo poreikiams tenkinti. Pagal ją J. K. įmonės prievolės buvo prisiimtos be ieškovės žinios ir sutikimo, iš įmonės veiklos gautos pajamos tikrai nebuvo naudojamos panaudotos šeimos interesais, kadangi šeima jau seniai faktiškai iširusi. Tačiau šie ieškovės tvirtinimai nepagrįsti tinkamais įrodymais. Pagal CK 3.87 str. 2 dalį sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 str. nurodo pagrindus, kuriems esant pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno šių pagrindų. Dovanojimo sutartimi iš esmės turto teisinis režimas nėra pakeistas šalių susitarimu, nes turtas įgytas iki įsigaliojant CK, kai susitarimu turtinio režimo keisti nebuvo galima, vedybų sutartis nesudaryta, turtas nepasidalintas. Nors ieškovė tvirtina, kad su sutuoktiniu gyvena skyrium( separacija), bet šiam faktui patvirtinti irgi reikalingas teismo sprendimas( CPK 3.77 str.), taip pat šiuo atveju turi būti išspręstas ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė nurodo, kaip pasidalijo su J. K. turtą, bet tai, kad J. K. gavo kokį turtą, rašytinių įrodymų nėra. Tik J. K. ir ieškovė tarpusavyje sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, o turto nesidalijo. Tai galėjo būti padaryta ne dėl to, kad šalys nutraukia tarpusavio santykius, o kitais tikslais, nes nustatyta, kad šalys iki tol, kol nebuvo nukreiptas išieškojimas į gyvenamąjį namą su priklausiniais Smėlio g. 3 Biržai, nenurodė patys ir net netvirtino, kad gyvena skyrium ir skyrium tvarko reikalus. Be to J. K. įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, nuo 1998 m.registruota adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė šioje įmonėje dirbo pardavėja nuo 1996 m. iki 2004 m., kaip J. K. sutuoktinė deklaravo savo turtą ir pajams. Deklaruodama turtą nurodė, kad žemės sklypas, namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), santaupos, krovininis automobilis VW 1982 m. yra registruoti jos vardu. Paaiškindama apie automobilį, nurodė, kad juo naudojosi ir J. K. įmonė, kuri nuo 1998 m. vasario 18 dienos registruota adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu registruotas ir įmonės savininkas J. K.. Kaip minėta, įmonė įsteigta 1994 metais. Tai, kad J. K. ieškinį pripažįsta, esminės reikšmės neturi, nes jo pripažintos faktinės aplinkybės nepaneigia įstatymo prezumpcijos ir rašytiniais įrodymais konstatuotų aplinkybių.
CK 3.92 str. nustato prezumpciją, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutiko, nebuvo paneigta. Iki šiol ieškovo ir atsakovo santuoka nėra nutraukta, įmonė įsteigta santuokos metu, todėl įmonė laikytina bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų savo ieškinyje nurodytiems teiginiams pagrįsti, todėl negalima daryti išvados, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais. CK 3.89 str. 2 dalis nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, o ją tik paneigia. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad J. K. įmonėje dirbo ne tik ieškovė, bet ir J. K. ir R. K. dukra L. V., kad J. K. įmonės nekilnojamąjį turtą Drąseikių km 2004 m. varžytinėse nupirko ieškovės motina D. P.. Šios aplinkybės patvirtina prezumpcija, kad J. K. įmonės veikla buvo jo šeimos, o ne asmeninis jo verslas, todėl prievolės iš šio verslo turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ( CK 3.111 str.). Įmonės veiklos metais buvo vykdomos statybos (duomenys neskelbtini).
Dėl pasakyto nėra pagrindo tenkinti ieškovės R. ieškinio dėl J. K. įmonės pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir dėl to naikinti areštą jos vardu registruotam nekilnojamam turtui, nes lieka galioti prezumpciją, kad turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios įmonės skolos yra irgi bendras turtas, todėl jos vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.88 str.). Jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto CK 3.113 str.). Dėl to nėra pagrindo naikinti arešto J. K. vardu registruotiems gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypui (duomenys neskelbtini), jeigu jis būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe.
Administratorius nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos jam nepriteistinos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos išieškotinos iš R. K.( CPK 92 str. 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 270str.
nusprendžia:
Ieškovės R. K. ieškinį dėl J. K. įmonės pripažinimo asmenine J. K. nuosavybe ir dėl arešto , skirto Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 13 dienos nutartimi R. K. nekilnojamam turtui, panaikinimo, atmesti.
Priteisti iš R. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),) 25,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.