Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-13 · Byla Nr. Ik-110-428/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-13
Bylos Nr.
Ik-110-428/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01177-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
S. M., R. M.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
M. S.
Kategorijos
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-110-428/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01177-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjų S. M. ir R. M. atstovei advokato padėjėjai E. D. , atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. M. ir R. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. dėl administracinių aktų dalies panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-12-13 sprendimą Nr. 9-19156 ir Kauno apskrities viršininko 2005-12-13 įsakymą Nr. 02-04-12628 tose dalyse, kuriose A. S. natūra atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą, esantį (neskelbtina), taip pat pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą 2011-08-11 Nr. 2991, toje dalyje, kuria M. S. , gim. 1960-07-01, po A. S. mirties, paveldėjo namų valdos žemės sklypą, esantį (neskelbtina),(b.l. 6-9).

Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovė advokato padėjėja prašė pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjų atstovė, panašiai kaip nurodyta skunde, paaiškino kad A. S. ir P. M. 2000-05-02 sudarė pastatų pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu P. M. nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4999-9006-5018 su kitais statiniais, esančiais (neskelbtina),. P. P. M. mirė 2002-01-17. P. S. M. 2007-05-21 paveldėjo po savo tėvo P. M. mirties, likusį turtą, taip pat ir minėtą gyvenamąjį namą su pastatais. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-02-22 nutartimi P. M. buvo atnaujintas terminas 2000-05-02 pirkimo -pardavimo sutarčiai įregistruoti VĮ „Registrų centras" Kauno filiale. Pagal Civilinio kodekso (1964 m. redakcija, galiojanti pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu) 255 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Skundžiamu sprendimu ir įsakymu A. S. natūra atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą, esantį (neskelbtina),). Minėtas gyvenamasis namas su pastatais jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams S. M. ir R. M. . Nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą A. S. atkūrimo momentu gyvenamasis namas su pastatais faktiškai priklausė P. M. , tačiau viešuosiuose registruose savininku buvo įregistruotas A. S. . Pažymėtina, kad P. M. , o vėliau jo įpėdiniai pareiškėjai, gyvenamajame name gyveno nuo pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui A. S. žinojo apie tai, kad gyvenamasis namas su pastatais, esantys žemės sklype, nepriklauso jam, jog gyvenamajame name gyvena jo įgijėjas P. M. , o po jo mirties pareiškėjai S. M. ir R. M. . A. S. , neinformuodamas Kauno apskrities viršininko administracijos apie tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą jam negali būti atkurtos, kadangi šis žemės sklypas buvo perleistas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, pasielgė nesąžiningai, ko pasėkoje susiklostė neteisėta situacija, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemę, kuri priskiriama valstybės išperkamai žemei. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Pareiškėjai iki 2012 m. rugsėjo mėnesio buvo įsitikinę, kad žemės sklypas priklauso valstybei ir kad jie turi pirmenybės teisę išsipirkti žemės sklypą. M. S. , 2011-08-11 priėmusi mirusiojo A. S. palikimą ir tuo pagrindu tapusi ginčo žemės sklypo savininke, nurodė pareiškėjams, kad žemės sklypas priklauso jai. Skundžiamų administracinių aktų dalys dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (neskelbtina), neteisėtos, todėl turi būti panaikintos. Panaikinus skundžiamus administracinius aktus dalyje kaip neteisėtus, taip pat naikintinas ir 2011-08-11 paveldėjimo teisės liudijimas toje dalyje, kuria M. S. įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti. Atstovė, panašiai kaip nurodyta atsiliepime, paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo A. S. metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2005-05-26 iki 2006-11-15) (toliau - Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Analizuojant Atkūrimo įstatymo nuostatas bei remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis (valstybės išperkama žemė) taikytinas tik tuomet, jeigu piliečiui toje vietoje nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra arba jis pats tokio nuosavybės teisės atkūrimo būdo atsisako. Šiuo ginčo atveju, remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi, A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir pilietis tokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo neatsisakė. A. S. nuosavybės teisę į pastatus (neskelbtina), patvirtino Nekilnojamojo turto registro duomenys (registro Nr. 20/236274). Įrašas apie A. S. nuosavybės teisę į minėtus pastatus galiojo nuo 2000-04-13 iki 2007-03-21. Nuosavybės teisės A. S. atkurtos 2005-12-13, kuomet pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, statinių savininkas buvo A. S. . Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymp 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, skundžiami aktai priimti teisėtai ir pagrįstai. Nors pareiškėjai pažymi aplinkybę, kad A. S. ir P. M. sudarius ginčo pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, ji nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtinta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Analogiškai situacija reglamentuota ir CK 6.393 straipsnio 3 dalyje, jog prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Remiantis CK nuostatomis, konstatuotina, jog pareiškėjai, neįregistravęs pastatų pirkimo-pardavimo sandorio viešame registre neturi teisės jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime prašė skundo netenkinti bei atsiliepime nurodė, jog pastatų pirkėjas P. M. ir jo turto paveldėtojai nerodė jokios iniciatyvos dėl turto įgijimo teisinio įforminimo, todėl jiems kilo teisinės pasekmės, susijusios su gyvenamojo namo ir kitų pastatų pirkimo – pardavimo sandorio panaudojimo negalėjimu prieš trečiuosius asmenis (b.l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo į kaimo vietovėje esantį žemės sklypą, kuriame buvo pretendentui A. S. faktiškai nepriklausantys namų valdos statiniai. Pareiškėjų teigimu, pretendentui A. S. skundžiamais administraciniais aktais negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, nes šiame žemės sklype buvę namų valdos statiniai, nuosavybės teise priklausantys kitam asmeniui - P. M. , kuris juos faktiškai valdė.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjams jungtinės nuosavybės teise ginčo žemėje priklauso pastatai - gyvenamasis namas (neskelbtina), pakalbinio ūkio pastatai (ūkiniai pastatai, unikalus (neskelbtina), (b.l. 25-28). Šiuos pastatus 2007-05-21 paveldėjo pareiškėjas S. M. po savo tėvo P. M. mirties, kuris mirė 2002-01-17 (b.l. 15-16). Pareiškėjo tėvas P. M. pirmiau nurodytus pastatus (neskelbtina),, įsigijo iš A. S. 2000-05-02 pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (b.l.13-14). Pastatų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal tuo metu galiojančio Civilinio Kodekso 255 straipsnio 1 dalį, nebuvo įregistruota atitinkamoje turto registre per tris mėnesius. Tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007-02-22 nutartimi P. M. atnaujino terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras" Kauno filiale nurodytų pastatų 2000-05-02 pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 16, 25-27). Atsakovas 2005-12-13 priėmė skundžiamus administracinius aktus, kuriais atkūrė nuosavybės teise A. S. į 0,40 ha žemės sklypą (neskelbtina),, kadangi minėta pastatų pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, įrašas apie A. S. nuosavybės teisę į minėtus pastatus galiojo nuo 2000-04-13 iki 2007-03-21 (b.l. 18-21, 23, 25-27). Po A. S. mirties ginčo žemės sklypą paveldėjo trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. (b.l. 43-48, 50).

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, kuriame faktiškai buvo P. M. priklausantys namų valdos pastatai, t.y. gyvenamasis namas ir kiti kiemo bei ūkiniai pastatai. Faktiškai A. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos į namų valdos žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.

Ginčo santykiams aktualus nurodytas teisinis reglamentavimas numatė, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu grąžintinoje žemėje buvo namų valdos statiniai, priklausantys kitam asmeniui nuosavybės teise. Taigi, norint atkurti nuosavybės teises natūra pagal Atkūrimo įstatymą turėjo būti įsitikinta, ar tam tikras žemės plotas yra laisvas ir nepriskirtinas valstybės išperkamam žemės sklypui, ar nėra jokių sąlygų, trukdančių atlikti nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

Kaip jau pirmiau buvo minėta, ginčijamo sprendimo ir įsakymo priėmimo metu A. S. , kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0782-5814, nuosavybės teise šiame žemės sklype nevaldė namų valdos statinių, t.y. gyvenamojo namo bei kitų ūkinių ir kiemo statinių, (neskelbtina),. Taip pat priimant skundžiamus administracinius aktus namų valdos statinių 2000-05-02 pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tačiau paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, jog A. S. nuosavybės teise nevaldė nurodytų namų valdos statinių, konstatuotina, jog jis neturėjo jokios pagrįstos teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, (neskelbtina), (neskelbtina),, kuris faktiškai buvo namų valdos žemės sklypas, reikalingas kito asmens nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tokia žemė, kurioje yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys namų valdos statiniai, iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Ginčo atveju, P. M. namų valdos statiniais užimta žemė buvo valstybės išperkama ir į ją negalėjo būti atkuriamos nuosavybes teises A. S. . Pažymėtina, jog pagal bendrąjį teisės principą, iš neteisės neatsiranda teisė (ex injuria non oritur jus). A. S. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą, faktiškai užimta namų valdos statiniai, kurie nuosavybės teise priklausė kitam asmeniui P. M. .

Dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, skundžiamo atsakovo sprendimo ir įsakymo dalys, atkurti nuosavybės teises A. S. į 0,40 ha žemės sklypą, (neskelbtina),, kuriame buvo kitam asmeniui P. M. nuosavybės teise priklausantys namų valdos statiniai, yra neteisėtos iš esmės, todėl naikintinos (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus skundžiamų administracinių aktų dalis, taip pat naikintina ir skundžiama paveldėjimo teisės liudijimo 2011-08-11 Nr. 2991 dalis, pagal kurią M. S. , gim. 1960-07-01, po A. S. mirties, paveldėjo namų valdos žemės sklypą, esantį (neskelbtina),.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, pareiškėjų skundas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-12-13 sprendimą Nr. 9-19156 ir Kauno apskrities viršininko 2005-12-13 įsakymą Nr. 02-04-12628 dalyse, kuriose A. S. natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,40 ha žemės sklypą, esantį (neskelbtina),.

Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą 2011-08-11 Nr. 2991 dalyje, kuria M. S. , gim. (neskelbtina),, po A. S. mirties, paveldėjo 0,40 ha žemės sklypą, (neskelbtina),

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius