Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-11010-237/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-10
Bylos Nr.: 2-11010-237/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Kregždienė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: R. P.
Trečiasis asmuo: Raseinių socialinių paslaugų centras

Civilinė byla Nr. 2-11010-237/2019(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00792-2019-4)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.4.6;2.3.4.4.2;2.3.5.2.1.;3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. P., tretysis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras, dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo laikinai apriboti motinos valdžią R. P. sūnaus K. P. atžvilgiu, priteisti iš R. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikam K. P. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo laikinosios globos nustatymo dienos (2018-09-12), K. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Raseinių pagalbos šeimai namuose.

Ieškovas ieškinyje bei jo atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžių metu nurodė, kad K. P. motina R. P., tėvystė K. P. nenustatyta. 2017 m. gegužės mėn. iš LSMUL Kauno klinikų buvo gauta informacija apie tai, kad nepilnametė R. P. pagimdė vyriškos lyties naujagimį su rimtais sveikatos sutrikimais bei prašoma informuoti ar motina yra pasirengusi vaiko grįžimui į namus. Nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą bei išsiaiškinus, kad R. P. gyvena su motina L. P., kuri įsipareigojo padėti rūpintis dukrai neįgaliu sūnumi, atsakovė su sūnumi po jam atliktų operacijų, grįžo iš gydymo įstaigos į namus. VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017-06-28 įsakymu R. P. šeima buvo įrašyta į stebimų šeimų sąrašus. Atsakovės šeima buvo lankoma socialinių darbuotojų bei šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė padedama motinos, socialinių darbuotojų stengėsi rūpintis neįgaliu sūnumi, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo sūnui, tačiau po DNR ekspertizės paaiškėjus, kad nurodytas asmuo nėra galimas vaiko tėvas, R. P. savo ieškinį atsiėmė. 2018 metų pradžioje buvo gaunama informacija, kad R. P. ne kartą palikusi savo mažametį neįgalų sūnų dingsta iš namų ir negrįžta po kelias paras, vaiku pasirūpindavo atsakovės motina L. P.. Atsakovė į namus grįždavo po kelių parų, įsipareigodavo nevalkatauti, tinkamai rūpintis sūnumi, dalyvauti tėvystės įgūdžių mokymuose. Atsakovės šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas, pervertintas socialinių paslaugų poreikis. Paskutinį kartą atsakovė dingo iš namų niekam nieko nesakiusi, palikusį mažametį. Moteris buvo rasta neblaivi, jai nustatytas 1,4 prom. girtumas. Atsakovės sesuo D. P. ir teta atsisakė pasirūpinti K. 2018-09-04 buvo kreiptasi į Teismą su prašymu išduoti leidimą paimti K. P. iš motinos R. P.. 2018-09-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas prašymas bei išduotas leidimas paimti vaiką iš motinos. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2018-09-13 įsakymu K. P. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. Mažametį paėmus iš šeimos buvo sudaryta mobili komanda, kuri dirbo su atsakovės šeima 14 dienų. Po komandos darbo buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu specialistai siūlė ieškoti atsakovei savarankiško gyvenimo namų ir ten lavinti motinos socialinius įgūdžius, tęsti gydymą Raseinių psichikos sveikatos centre, vykdyti gydytojų rekomendacijas, lankyti psichologo konsultacijas, AA grupę, lankyti sūnų globos institucijoje ir kt. Buvo organizuojami 5 atvejo vadybos posėdžiai, paskutiniame vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad teiktos socialinės paslaugos R. P. šeimai buvo neefektyvios, sūnus K. P. negali grįžti į šeimą dėl motinos silpnos motyvacijos bei atsakomybės stokos, nes motina neįvykdė įpareigojimo nuolat lankyti vaiką globos institucijoje, neišsprendė gyvenamojo būsto problemos, nėra sudariusi tinkamų gyvenimo sąlygų neįgaliam vaikui augti ir vystytis, ne kartą pastebėta, kad motina meluoja, išsisukinėja, nevykdo jai duotų įpareigojimų, ką patvirtino ir Raseinių socialinių paslaugų centro pateikta informacija. Vienintelė pareiga, kurią atsakovė dalinai įgyvendina - tai ryšio, nors ir nenuoseklaus, palaikymas su vaiku. Raseinių pagalbos šeimai namų administracija informavo, kad nuo 2019 metų pradžios motina R. P. savo sūnų aplankė 17 kartų. Motina nuolat randa įvairių pasiteisinimų, kodėl nelanko sūnaus. Bendravimai apsilankymo metu trunka vidutiniškai apie 1,5 val., R. P. trūksta vaiko auginimo įgūdžių. Didelio noro rūpintis ir užsiimti vaiku nėra. Tik paraginta socialinių darbuotojų R. P. pamaitina sūnų, pakeičia sauskelnes ir t.t. Su įstaigos administracija pradėjo bendrauti tik po paskutinio atvejo vadybos posėdžio. Paprašius padėti prižiūrėti vaiką ligoninėje, motina neatsisako, padeda. Kajus džiaugsmingai reaguoja pamatęs motiną. UAB Medica klinika duomenimis atsakovė apie K. P. sveikatą nesiteirauja, nebendradarbiauja su gydymo įstaiga. Į kliniką pacientą gydytojos apžiūrai atveda socialinė darbuotoja. Nepaisant to, kad atsakovės sūnus turi rimtų sveikatos problemų, ji nesidomi sūnaus sveikata, nebendrauja su jo šeimos gydytoja, nesidomi jo poreikiais. Pabrėžtina, kad K. tinkamam sveikatos priežiūros užtikrinimui nepakanka vien tik profilaktinės sveikatos patikros pas šeimos gydytoją. R. P. nuo 2019-07-24 iki 2020-07-23 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, jai labai trūksta socialinių įgūdžių. Viena iš darbingumo lygį įtakojančių diagnozių nurodyta psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Atsakovė nevykdo konstitucinės pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jo teisės gyventi su tėvais, nekeičia gyvenimo būdo, nesidomi, kaip jis auga ir gyvena, nesistengia susigrąžinti iš laikinosios globos. Teiktos socialinės paslaugos R. P. buvo neefektyvios, atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaikas nėra svarbiausias jos gyvenime, nes jokios pastangos atsakovei padėti neduoda rezultatų, todėl ieškovas prašo laikinai apriboti jos valdžią vaiko atžvilgiu bei priteisti išlaikymą vaikui po 100 Eur.

Atsakovė R. P. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ji su ieškiniu sutinka, t. y. ji sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu, taip pat sutinka ir su prašomu priteisti išlaikymu.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, kad jie palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas. Iš gimimo įrašo (b. l. 6) matyti, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė R. P., duomenų apie tėvą nėra. Iš neįgaliojo pažymėjimo (b. l. 7) matyti, kad K. P. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. Iš R. P. paaiškinimų (b. l. 8-10) matyti, kad ji ne kartą išėjo iš namų palikusi savo sūnų vieną ir niekam nepranešusi. Iš Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos (b. l. 11-15) matyti, kad R. P. trūksta socialinių ir tėvystės įgūdžių, ji linkusi užmegzti santykius su vyrais, palikdama vaiką be priežiūros, nuolat meluoja, neturi atsakomybės savo mažamečio vaiko atžvilgiu. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 16) matyti, kad R. P. išėjuo iš namų niekam nepranešusi, ji rasta, nustatytas 1,44 prom. girtumas. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties matyti, kad buvo leista paimti K. P. iš motinos R. P.. Iš Raseinių rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. Nr. A₁-881 įsakymo matyti, kad K. P. nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių vaikų globos namų administracija. Iš Pagalbos plano (b. l. 20-30) matyti, kad buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo, dėl R. P. silpnos motyvacijos bei atsakomybės stokos, siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą. Iš Ariogalos miesto seniūnijos informacijos matyti, kad R. P. tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi neturi galimybių (b. l. 31). Iš UAB „MediCA klinika“ informacijos (b. l. 32) matyti, kad apie K. P. sveikatą motina R. P. nesiteirauja, nebendrauja su gydymo įstaiga, mama sūnų lanko ligoninėje, kartais padeda prižiūrėti. Iš Raseinių pagalbos šeimai namai informacijos (b. l. 33) matyti, kad įvertinę esamą situaciją mano, kad tikslinga kreiptis dėl motinos valdžios apribojimo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Šalies argumentai

Ieškovas byloje prašo laikinai apriboti motinos valdžią R. P. vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Atsakovės R. P. šeima VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. birželio 28 įsakymu buvo įrašyta į stebimų šeimų sąrašą. Atsakovės šeima buvo lankoma socialinių darbuotojų bei šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė R. P. padedama motinos, socialinių darbuotojų stengėsi rūpintis neįgaliu sūnumi, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, tačiau po DNR ekspertizės paaiškėjo, kad nurodytas asmuo nėra galimas vaiko tėvas. 2018 metais atsakovė R. P. ne kartą palikusi savo mažametį neįgalų sūnų niekam nieko nepranešusi, dingdavo iš namų po kelias paras. Atsakovės sesuo 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskelbusi net paiešką, R. P. surado ir į namus parvežė policijos pareigūnai, jai nustatytas 1,44 prom. girtumas. Vaikas rastas lovoje su ilgą laiką nekeistomis sauskelnėmis, vaiko drabužiai ir patalynė buvo permirkę šlapimu. Po paskutinio atsakovės R. P. dingimo iš namų, jos šeima atsisakė rūpintis atsakovės sūnumi, teigdami, kad pavargo nuo nuolatinių R. dingimų iš namų, valkatavimo, todėl atlikus grėsmės vaikams lygio vertinimą buvo kreiptasi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką iš motinos R. P.. 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismas išdavė leidimą paimti K. P. iš motinos atsakovės R. P.. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A₁ – 881 K. P. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių pagalbos šeimai namų administracija. Bylos duomenimis, paėmus vaiką iš šeimos, buvo sudaryta mobili komanda, kuri dirbo su atsakovės šeima 14 dienų, atsakovei buvo siūloma ieškoti savarankiško gyvenimo namų ir ten lavinti motinos socialinius įgūdžius, tęsti gydymą, vykdyti gydytojų rekomendacijas, lankyti psichologo konsultacijas, lankyti sūnų. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos buvo neefektyvios, ji neįvykdė įpareigojimo nuolat lankyti vaiką globos institucijoje, neišsprendė gyvenamojo būsto problemos, nėra sudariusi tinkamų gyvenimo sąlygų neįgaliam vaikui augti ir vystytis, atsakovė nuolat meluoja, išsisukinėja. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė vengia lankyti savo sūnų, tačiau bylos duomenimis atsakovė sūnų Raseinių pagalbos šeimai namuose šiais metais aplankė 17 kartų, bendravimai apsilankymo metu trunka vidutiniškai 1,5 val. Apsilankymų metu reikalinga socialinio darbuotojo kontrolė ir priežiūra, kad motina tinkamai pamaitintų ar pasirūpintų savo vaiku. Atsakovė nei su Raseinių pagalbos šeimai namų administracija, nei su vaiko gydymo įstaiga nebendrauja, nors jos sūnui K. P. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., jis turi rimtų sveikatos problemų ir jam neužtenka profilaktinės sveikatos patikros pas šeimos gydytoją.

Nors bylos duomenimis atsakovės R. P. ryšys su sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, tačiau vertinant atsakovės elgesį, jis nėra pakankamas, nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovės motyvaciją ir sugebėjimą tinkamai rūpintis sūnumi, jai trūksta vaiko auginimo įgūdžių, didelio noro rūpintis vaiku. Akivaizdu, kad šiuo metu atsakovė negali auginti savo sūnaus ir užtikrinti jai tinkamų sąlygų vystytis ir lavėti, dėl motinystės įgūdžių trūkumo. Byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, į tai, kad atsakovės ryšys su sūnumi nėra visiškai nutrūkęs, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti atsakovės R. P. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Apribojus atsakovei laikinai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. A₁ – 881 K. P. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Raseinių pagalbos šeimai namų administracija. Vaikų globos vieta buvo nustatyta Raseinių pagalbos šeimai namuose, vaikas ir šiuo metu ten gyvena, todėl nepilnamečio K. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina Raseinių pagalbos šeimai namuose.

Dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Ieškovas prašo iš atsakovės R. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės nuo laikinosios globos nustatymo dienos. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo išlaikymo dydžio, pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog būtų priteistas išlaikymas sūnui. Nagrinėjamu atveju atsakovė R. P. visiškai neteikia išlaikymo savo mažamečiui vaikui, nedirba, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Kadangi tėvų pareigos yra lygios, o labiausiai vaiko poreikius patenkina kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, iš atsakovės jos sūnui K. P. priteistinas po 100 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. 2018 m. rugsėjo 12 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė R. P. yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl K. P. nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti motinos valdžią R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos Raseinių pagalbos šeimai namuose.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo momento, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 12 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiam vaikui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti globėjui.

Sprendimo dalis dėl tėvų laikino valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Danutė Kregždienė