Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1009-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-31Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2A-1009-413/2013
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01025-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Galina Blaževič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Consena“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1009-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01025-2012-8;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Saulius Mikšys;
Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consena“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-52-384/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Consena“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai žemės ūkio bendrovei „Agrowill Jurbarkai“ dėl statybos rangos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Consena“ (rangovas) ir atsakovė RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ (užsakovas) 2011 m. spalio 20 d. sudarė Statybos rangos sutartį (toliau ir Sutartį), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2011 m. gruodžio 31 d. atlikti nebaigtus ankstesne tarp šalių 2008 m. birželio 17 d. sudaryta statybos rangos sutartimi numatytus lagūnos statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už darbus 160 000 Lt dydžio atlyginimą, iš kurių 60 000 Lt avansą iki darbų pradžios; ne didesnį kaip 60 000 Lt atlyginimą - už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus tarpinius darbus; likusią dalį (galutinį atsiskaitymą) – per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo ir tik po darbų tinkamo pridavimo valstybinei statybos komisijai. Ieškovės nuomone, atsakovė nevykdė piniginių prievolių iš dalies finansuoti atliktus darbus (mokėti iki 60 000 Lt dydžio tarpinį atlygį už atliktus darbus); neteikė informacijos apie savo pajėgumą ir galimybes įvykdyti sutartį; reikalavo atlikti daugiau darbų nei numatyta Sutartyje; dėl ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių nebuvo galimybės įvykdyti Sutarties visa apimtimi iki numatyto termino (2011-12-30). Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama CK 6.200 str., 6.217 str., 6.219 str., 6.220 str. pagrindu nutraukti 2011 m. spalio 20 d. statybos rangos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 146-149). Teismas sprendimą grindė tokiais arguūmentais:

1. Dėl netinkamo prievolės iš dalies finansuoti darbus vykdymo. Aiškindamas 2011 m. spalio 20 d. Sutarties sąlygas teismas sprendė, kad darbų eigoje atsakovė (užsakovas) neprivalėjo, o tik galėjo atlikti iki 60 000 Lt dydžio tarpinius atsiskaitymus už atliktus darbus. Teismas nustatė, kad valstybinė statybos komisija darbų iki šio laiko nėra priėmusi, todėl RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ neprivalėjo mokėti UAB „Consena“ tarpinius mokėjimus už atliktus darbus ir Sutartis dėl to nebuvo pažeista.

2. Dėl atsakovės atsisakymo teikti informaciją apie bendrovės pajėgumus ir galimybes įvykdyti sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad 60 000 Lt avansą atsakovė sumokėjo nustatytu laiku, kad atsakovė iki rangos sutarties pabaigos ieškovei geranoriškai sumokėjo 1/3 viso tarpinio mokėjimo sumos, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta tuo metu, kai atsakovei jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ neteikė UAB „Consena“ jokios informacijos apie atsakovės pajėgumą ir galimybes įvykdyti sutartį, tuo pažeisdama kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus.

3. Dėl atsakovės reikalavimo atlikti daugiau darbų nei numatyta sutartyje. Teismas pažymėjo, kad, ieškovės nuomone, atsakovė reikalavo išsiurbti iš lagūnos vandenį, sutvarkyti antrą plėvelės sluoksnį ir įrengti namukus siurbliams, t.y. reikalavo atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti Sutartyje. Vertindamas 2011 m. spalio 20 d. statybos rangos sutarties priede Nr. 1 numatytų atlikti darbų aprašą, teismas nustatė, jog UAB „Consena“ įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su 2011 m. UAB „Statybų strategija“ statybos ataskaitoje nurodytais ir netinkamai atliktais lagūnos statybos darbais (ataskaitos 2.9 punkte buvo nustatyti tokie nukrypimai nuo techninio projekto: „privažiavimo prie lagūnos kelio skersinis nuolydis suformuotas priešingai nei numatyta techniniame projekte, todėl paviršinis vanduo patenka į lagūną; prie vartų neįrengtos gelžbetoninės aikštelės; teritorija aplink lagūną nesutvarkyta; lagūnos vidinis šlaitas nušliaužęs ir išplautas; viduryje lagūnos iš geomembranos susiformavusi pūslė; HDPE membranos siūlės suvirintos nekokybiškai; ne pagal techninio ir darbo projekte pateiktus brėžinius įrengtas lagūnos HDPE geomembranos kraštas prie inkaravimo tranšėjos; vartai prie lagūnos išlaužtais vyriais, trūksta varčios; mėšlo siurblinė 1b neįrengta, grunte įleista tik siurblinės talpa; žiedų sujungimai nesandarūs, talpa pilna skysčio; mėšlo siurblinė 1c taip pat neįrengta, grunte sumontuota tik siurblinės talpa, į talpą sunkiasi srutos iš aplinko“). Pagal statybos ataskaitos 2.13 punktą „atliktų statybos darbų kokybė netinkama. Nukrypimai nuo techninio ir darbo projektų yra akivaizdūs. Neatlikti darbai ir nukrypimai nuo projekto bei defektai turi būti įvykdyti ir ištaisyti, nes to neatlikus objektas negalės būti eksploatuojamas. Taip pat būtina tinkamai sutvarkyti statybos objekto išpildomąją dokumentaciją ir ją tinkamai priduoti“ (t. 1, b. l. 57). Kadangi ieškovė neginčijo UAB „Statybų strategija“ statybos ataskaitos išvadų ir rekomendacijų, su jomis sutiko pasirašydama 2011 m. spalio 20 d. statybos rangos sutartį, todėl teismas sprendė, jog atsakovė, reikalaudama pašalinti darbo trūkumus, nereikalavo atlikti darbų daugiau nei numatyta sutartyje, Sutarties atsakovė nepažeidė ir dėl šios priežasties nutraukti sutartį nėra pagrindo.

4. Dėl negalėjimo įvykdyti sutarties dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių. Vertindamas ieškovės argumentus, jog bendrovei „Consena“ pradėjus vykdyti darbus paaiškėjo, jog dėl gruntinių vandenų reikalinga atlikti Sutartimi nenumatytus darbus - įrengti lagūnos dugno drenažą, nes, priešingu atveju, tolimesnio statinio eksploatacija gali pasibaigti ekologine katastrofa, teismas pažymėjo, jog atsakovė, išsiaiškinusi šią situaciją su specialistais, nusprendė papildomų darbų neatlikinėti. Atsakovės atstovas D. K. 2012 m. rugpjūčio 29 d. pranešė ieškovei, jog papildomo drenažo RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ daryti neketina ir visą atsakomybę dėl lagūnos funkcionalumo prisiima sau bei paragino ieškovę užbaigti Sutartyje numatytus darbus ( t. 1, b. l. 15). Kad papildomi darbai nereikalingi, teisme patvirtino liudytojas (statybos techninis prižiūrėtojas) V. K.. Vertindamas ieškovės liudytojų V. R. (UAB „Consena“ direktoriaus pavaduotojo) ir A. R. Y. (UAB „Consena“ darbų vykdyto) parodymus, tvirtinusius, jog Sutarties nustatytu laiku nebuvo galima įvykdyti dėl RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ kaltės, nes šioji reikalavo atlikti nenumatytus sutartyje darbus, vilkino derybas dėl papildomos drenažo linijos įrengimo, teismas pažymėjo, kad šių liudytojų aiškinimas grindžiamas tik prielaidomis (byloje ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog statybos vietoje yra gruntiniai vandenys, dėl ko reikėjo įrengti papildomą drenažo liniją ir dėl šios priežasties UAB „Consena“ negalėjo vykdyti sutartyje numatytų darbų). Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad nutraukti Sutartį dėl ieškovės nurodytos priežasties nėra pagrindo.

5. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ argumentus, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo nutraukti 2011 m. spalio 20 d. Sutartį dėl atsakovės kaltės, kadangi šią sutartį RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ nutraukė vienašališkai dar 2012 m. spalio 12 d. Teismas pažymėjo, kad nors sutarties 10.4 punkte buvo numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį prieš tai (prieš 5 dienas) raštu pranešus rangovui (b. l. 10), tačiau, teismo įsitikinimu, atsakovės 2012 m. rugsėjo 12 d. ketinimas nutraukti Sutartį vertintinas tik kaip atsakovės įspėjimas dėl šios sutarties nutraukimo, nes rašytinio pranešimo apie sutarties nutraukimą atsakovė ieškovei nepateikė. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės 2012 m. liepos 9 d. pretenzijos panašus turinys, kuriame atsakovė taipogi kalba apie priverstinį sutarties nutraukimą jeigu darbai nebus tinkamai atlikti, ir tolimesni atsakovės veiksmai, iš kurių seka, kad po 2012 m. rugpjūčio 1 d., kai sutartis jau turėjo būti nutraukta, šalys toliau tęsė bendravimą dėl Sutarties įvykdymo. Be to, iš šalių paaiškinimų nustatęs, kad Sutartyje numatytus ir ieškovės neužbaigtus darbus atliko kitas rangovas, teismas sprendė, kad šalių Sutartis yra nutrūkusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2013 m. sausio 31 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Ieškovės nuomone, teismas neteisingai nustatė šias faktines bylos aplinkybes: dėl iš atsakovės darbuotojo D. K. pašto dėžutės 2012-08-29 išsiųsto parnešimo ieškovei tęsti Sutarties vykdymą; dėl būtinybės atlikti statinio (lagūnos dugno drenažo) papildomus darbus; dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 120 0001 Lt už atliktus ir priduotus darbus; dėl Sutarties nutraukimo atsakovei sudarius sutartį su kitu rangovu. Teismui neteisingai nustačius faktines aplinkybes ir neteisingai įvertinus su jomis susijusius įrodymus, buvo priimtas neteisingas sprendimas. Apeliantas aukščiau paminėtoms aplinkybėms pagrįsti nurodo tokius argumentus:

1. Ieškovė nuo 2012-08-30 neprivalėjo atnaujinti sutarties vykdymo, todėl turi teisę reikalauti sutarties nutraukimo. Sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau dėl Sutarties vykdymo eigoje paaiškėjusio poreikio papildomai įrengti lagūnos dugno drenažą, ieškovė buvo priversta sustabdyti Sutarties vykdymą. Sustabdžius Sutarties vykdymą, atsakovė užsakė lagūnos dugno drenažo projektą ir pradėjo vesti derybas dėl jo įrengimo. Vykstant ginčui tarp šalių dėl sutarties vykdymo ir jos aiškinimo, atsakovė 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo Sutarties vykdymo sustabdymo, el. paštu informavo ieškovę, kad atsisako įrengti minėtą drenažo sistemą, prisiima visą statinio darbų kokybės riziką sau ir reikalauja tęsti statybos darbus. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, kadangi: pirma, iš atsakovės 2012 m. rugpjūčio 29 d pranešimo neaišku, ar jį išsiuntė tinkamus įgalinimus turintis asmuo; antra, iš panešimo turinio neaišku, ar atsakovei yra žinomos tokios rizikos pasekmės; trečia, šalių susirašinėjimas vyko registruotais laiškais, todėl atsakovės 2012 m. rugpjūčio 29 d elektroninio pranešimo forma buvo netinkama, kad ieškovė galėtų atnaujinti statybos darbus, kurių rezultatas grėsė ekologine katastrofa; ketvirta, atsakovės atsakymas prieštarauja jos pačios interesams, dėl ko ieškovės reikalavimas teismine tvarka nutraukti Sutartį, kurios vykdymas buvo sustabdytas, buvo pagrįstas ir teisėtas; penkta, ieškovė, vykdydama Sutartį toliau, nebūtų galėjusi užtikrinti darbų kokybės, nes Sutarties vykdymas, neatlikus papildomų darbų, pasidarytų nepatikimas ir nesaugus. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino D. K. 2012 m. rugpjūčio 29 d elektroninį pranešią; tinkamai nepagrindė savo išvados dėl atsakovės nurodytų specialistų išvados, jog papildomi statybos darbai (lagūnos dugno drenažas) nereikalingi, kadangi šiems argumentams patvirtinti atsakovė nepateikė jokių įrodymų; neturėjo pagrindo vadovautis liudytojo V. K. parodymais apie papildomų darbų būtinybę, nes šis liudytojas statybos objekte pradėjo dirbti tik 2011 m. ir būdamas atsakingas už statybos darbų priežiūrą bei žurnalo pildymą, jokių atžymų apie atliktus darbus žurnale neatliko. Be to, nustatydamas aplinkybę, neva nebuvo poreikio įrengti lagūnos dugno drenažo darbus, teismas visiškai nevertino šiai išvadai prieštaraujančių įrodymų, t. y. 2012 metais besitęsusio Sutarties vykdymo sustabdymo fakto; 2012 metais 9 mėnesius užsitęsusio atsakovės apsisprendimo neįrenginėti lagūnos drenažo; UAB „Statybos valdymo biuras“ parengto lagūnos dugno drenažo įrengimo projekto; ieškovės teiktų pasiūlymų ir pasirašyto papildomos sutarties projekto dėl lagūnos dugno drenažo įrengimo; liudytojų V. R. ir R. Y. parodymų. Todėl teismas privalėjo tenkinti ieškovės prašymą nutraukti Sutartį.

2. Atsakovė privalėjo finansuoti sutarties vykdymą ir sumokėti ieškovei 120 000 Lt. Sutarties 4.3 punktu šalys aiškiai susitarė, kad be 60 000 Lt avanso iki darbų pradžios, atsakovė sutarties vykdymo metu finansuos ir darbus, kurių vertė ne didesnė kaip 60 000 Lt, atlikdama tarpinius mokėjimus pagal tarpinius atliktų darbų aktavimus. Atsakovei vengiant vykdyti prisiimtas prievoles ir nepagrįstai atsisakant atsiskaityti su ieškove, susidarė situacija, kai rangovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį. Apeliantės nuomone, aiškinant Sutarties 4.3 punktą, atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei ne tik 60 000 Lt avansą, bet ir papildomai sumokėti tokią pačią pinigų sumą už atliktus ir priduotus darbus. Ginčo dėl to, kad ieškovė pridavė atsakovei darbų už daugiau nei 120 000 Lt, nebuvo, tačiau teismas dėl šio pagrindinio ieškovės argumento ir šalių ginčo iš viso nepasisakė. Teismui nepagrįstai nustačius, kad atsakovė neprivalėjo finansuoti darbų vykdymo sumokant ieškovei iki 120 000 Lt atlygį, teismas nepagrįstai atmetė ir kitą ieškovės motyvų dalį, susijusią su tuo, kad atsakovė su ieškove nebendradarbiavo ir neteikė įrodymų, kad yra finansiškai pajėgi įvykdyti Sutartį.

3. Atsakovė Sutarties nėra nutraukusi. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neva nutraukė Sutartį sudarydama naują sutartį su kitu rangovu, dėl ko buvo atsisakyta ginti ieškovės teises jos prašomu būdu. Byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2012 m. spalio 12 d., kai pateikė ieškovei 2012 m. rugsėjo 12 d. įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Teismas tokiai atsakovės pozicijai nepritarė, nes analogiškus įspėjamuosius raštus atsakovė teikė ir anksčiau, tačiau teismas sutartį laikė nutraukta nuo kito termino, kuris nei ieškovei, nei teismui nėra žinomas. Šį sutarties nutraukimo terminą teismas susiejo su faktu, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su kitu rangovu, tačiau tokia sutartis į bylą nepateikta. Taigi teismas neturėjo jokių galimybių ir įrodymų nuspręsti, kada faktiškai nustojo galioti sutartis. Prielaidomis grįstas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 13-17). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškovės informavimo apie pareigą toliau vykdyti Sutartį. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas savo sprendime iš viso nenurodė, kad atsakovė tinkamai informavo apeliantą dėl sutarties vykdymo tęsimo, o konstatavo tik faktą, kad iš atsakovės atstovo D. K. pašto dėžutės buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovės atstovas apeliantą informavo, jog papildomo drenažo darbų atlikti nereikia ir visą atsakomybę dėl lagūnos funkcionalumo atsakovė prisiima sau, taip pat pranešime raginama ieškovę baigti darbus, nustatytus rangos sutartyje. Be to, apeliantė savo ieškinyje neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovės atstovo 2012 m. rugpjūčio 29 d. išsiųstas pranešimas elektroniniu laišku yra netinkamas. Ieškinyje buvo nurodyta, kad „vykstant ginčui tarp šalių dėl Sutarties aiškinimo ir vykdymo, Atsakovas 2012-08-29, t.y. praėjus beveik 9 mėnesiams nuo planuoto Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, priėmė sprendimą neįrenginėti minėtos drenažo sistemos“. Be to, tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naujus įstatymo pagrindus (CK 6.684 str. 4 d. ir 6.659 str. 3 d.), kuriais remiantis jis galėjo sustabdyti sutarties vykdymą arba ją iš viso nutraukti. Atsakovės nuomone, tokia apeliantės pozicija nesuderinama su įstatyme numatytu draudimu keisti ieškinio pagrindą ar dalyką po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Rangos sutartimi šalys nei raštu, nei žodžiu nebuvo susitarusios dėl papildomų drenažo darbų. Ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar (ir) ekspertų išvadų, kad vykdant statybą būtina atlikti ir papildomus lagūnos dugno drenažo darbus. Sutartyje numatytos lagūnos įrengimo darbų techniniu prižiūrėtoju paskirtas V. K. teismo posėdyje aiškiai patvirtino, kad techninis statinio projektas, pagal kurį turi būti vykdomi statybos darbai, atliktas tinkamai, jokie papildomi pakeitimai nėra būtini, taip pat nėra jokios būtinybės po lagūna įrengti drenažą, be kurio įrengimo, pasak ieškovės, grėsė ekologinė katastrofa. Todėl akivaizdu, kad atsakovės atstovo D. K. atsakymas tęsti statybos rangos darbus niekaip negalėjo įtakoti rangos darbų turinio ir/ar apimties, kadangi apelaintė iš viso neturėjo teisinio pagrindo stabdyti Sutartyje numatytus darbus. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turėjo pagrindą sustabdyti Sutarties vykdymą, o vėliau reikalauti jos nutraukimo, kadangi atsakovė dėl būtinybės įrengti papildomą drenažą tariamai neapsisprendė 9 mėnesius. Iš ieškovės ieškinyje nurodomų CK 6.207 str. ir 6.220 str. teisės normų ir 2012 m. gegužės 28 d. rašto-pranešimo bei pakartotinio 2012 m. liepos 11 d. rašto-pranešimo atsakovei akivaizdu, kad apeliantas rangos sutarties vykdymą sustabdė ne todėl, kad iškilo būtinybė atlikti papildomus lagūnos drenažo darbus, o dėl to, kad tarp šalių kilo nesutarimai dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį. Atsakovės nuomone, apeliantė klaidina teismą teigdama, kad bendravimas tarp šalių vyko raštu, siunčiant pranešimus registruotais laiškais, dėl ko D. K. 2012 m. rugpjūčio 29 d elektroninio pranešimo forma buvo visiškai netinkama, kad apeliantas galėtų atnaujinti rizikingų darbų vykdymą. Iš ieškovės pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad šalių derybos dėl tarpinių mokėjimų vyko susirašinėjant elektroniniu paštu, todėl šalims buvo įprasta bendrauti ne tik apsikeičiant oficialiais raštais paštu, bet ir betarpiškai tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu.

2. Dėl atsakovės pareigos iki visiško sutarties įvykdymo sumokėti ieškovei 120 000 Lt už atliktus ir priduotus darbus. Pagal Sutarties 4 straipsnį atsakovė per 3 darbo dienas, skaičiuojamas nuo rangos sutarties pasirašymo, bent ne anksčiau nei ieškovė įvykdys rangos sutarties 1.3. p. nustatytą įsipareigojimą, įsipareigojo sumokėti ieškovei 60 000 Lt be PVM avansą (Rangos sutarties 4.2. p.). Dėl tinkamo šios prievolės įvykdymo ginčo tarp šalių nėra. Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad darbų eigoje gali būti atliekami tarpiniai atliktų darbų aktavimai ir tarpiniai mokėjimai už atliktus darbus, bet ne didesnei nei 60 000 Lt sumai. Likusi darbų kaina sumokama kaip numatyta Rangos sutarties 5.1. p. Galutinį atsiskaitymą už pagal Sutartį atliktus Darbus Užsakovas atlieka per 30 (trisdešimt) dienų nuo dokumentų už faktiškai atliktus Darbus pasirašymo, t.y. sąskaitos - faktūros ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto, bet tik tuo atveju, jeigu tinkamai įgyvendintas šios Sutarties 1.3 punkte numatyta sąlyga ir tik po Darbų tinkamo pridavimo valstybinei statybos komisijai (Rangos sutarties 5.1. p.). Aiškinant šias Sutarties nuostatas, atsakovės nuomone, jos suformuluotos taip, jog darbai pradedami tik po to, kai yra gautas avansinis mokėjimas (60 000 Lt). Visa likusi rangos darbų kaina sumokama taip, kaip numatyta Rangos sutarties 5.1. punkte, tai yra tik po darbų tinkamo pridavimo valstybinei statybos komisijai. Sutarties 4.3. punktas ieškovei nesuteikia teisės reikalauti iš atsakovo, kad būtų atliktas dalinis mokėjimas (iki 60 000 Lt), kadangi pastarajame punkte aiškiai nurodyta, kad darbų eigoje gali būti atliekami tarpiniai mokėjimai. Iš atsakovės 2012 m. liepos 9 d. rašto ieškovei matyti, kad atsakovė 2011 m. gruodžio 12 d. atliko tarpinį 21 007,23 Lt mokėjimą. Mokėjimas atliktas dėl to, jog ieškovė piktybiškai atsisakė vykdyti tolimesnius statybos rangos darbus, dėl ko atsakovė, siekdama taikaus ginčo sureguliavimo, priėmė sprendimą sumokėti aukščiau nurodytą sumą ir pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė iki rangos sutartyje nustatyto termino darbus atliks tinkamai. Nepaisant to, kad ieškovė rangos darbų laiku neatliko, atsakovė ir toliau siekė bendradarbiauti ir geranoriškai mokėjo kitus tarpinius mokėjimus, iš viso ieškovei sumokėdama 117 007,23 Lt.

3. Dėl Sutarties nutraukimo atsakovei sudarius kitą sutartį su kitu rangovu. Nepaisant to, kad, atsakovės nuomone, Sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neturėjo jokių galimybių ir įrodymų nuspręsti kada faktiškai nustojo galioti 2011 m. spalio 20 d. Sutartis. Visų pirma, teismas atmetė visus ieškovės argumentus, kuriais remiantis ji grindė ieškinio reikalavimą nutraukti 2011 m. spalio 20 d. statybos rangos sutartį. Antra, atsakovė nesutinka su apeliantės nuomone, kad apylinkės teismo faktinių aplinkybių konstatavimas, negalint jų pagrįsti jokiais kitais įrodymais, yra nesuprantamas. Faktą, kad Sutarties objekto darbus po rangos sutarties vienašališko nutraukimo atliko kitas rangovas teismo posėdyje patvirtino liudytojas - statinio statybos techninis prižiūrėtojas, vykdantis statinio techninę priežiūrą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė (statinio užsakovas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).

Bylos duomenimis, 2011 m. spalio 20 d. RŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ (atsakovė) ir UAB „Consena“ (ieškovė) sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė iki 2011 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo atlikti: 1) 2011 m. UAB „Statybų strategija“ statybos darbų ataskaitoje numatytus neatliktus ir netinkamai atliktus darbus; 2) įrengti aplink lagūną drenažą; 3) užpildyti ir sutvarkyti statybos darbų žurnalą; 4) sumontuoti ir įrengti mėšlo siurblines ir siurblius; 5) pateikti geodezinę, kontrolinę ir išpildomąją dokumentaciją; 6) įrengti privažiavimo kelius prie srutovežio aikštelių ir aplink lagūną (žvyro danga); 7) įrengti gelžbetonines dangas srutovežio aikštelėse ir išmaišymo aikštelėse; 8) sumontuoti gelžbetonines plokštes lagūnos šlaituose ir dugne; 9) sutvarkyti ir sutvirtinti šlaitus aplink lagūną; 10) sutvarkyti aplinką aplink lagūną (tvorą, vartus); 11) priduoti darbus techninei priežiūrai ir valstybinei komisijai. Šių darbų atlikimui šalys nustatė 160 000 Lt be PVM kainą (t. 1, b. l. 7-11). Ieškovė (rangovas) nurodė, kad atsakovė (užsakovas) nepagrįstai atsisakė sumokėti sutartyje numatytą 60 000 Lt kainą už jos atliktus ir atsakovės priimtus tarpinius darbus, be to, iškilus būtinybei atlikti papildomus ir Sutartyje nenumatytus lagūnos dugno drenažo darbus, atsakovė šį ieškovės pasiūlymą atmetė, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą nutraukti Sutartį dėl atsakovės esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis).

Taigi byloje kilo ginčas dėl Sutarties nuostatų, reguliuojančių atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, bei užsakovo atsisakymo atlikti ieškovo pasiūlytus papildomus darbus, kaip esminio Sutarties pažeidimo, taikymo ir aiškinimo klausimai.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį (favor contractus principas), jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip kraštutinę savo teisių gynimo priemonę. Tačiau šio principo negalima suabsoliutinti. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo kvalifikuojantys požymiai. Be to, sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008 ir kt). Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, nustatančių pranešimo apie nutraukimą terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2006).

Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad ieškovė iki 2011 m. gruodžio 31 d. atliks Sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus, o atsakovė už atliktus ir valstybinės statybos komisijos priimtus darbus sumokės ieškovei 160 000 Lt atlyginimą, iš kurio 60 000 Lt avansą prieš darbų pradžią (Sutarties 1.1, 2.1, 2.5, 4.2, 5.1 punktai). Byloje kilo ginčas dėl Sutarties 4.3 punkto aiškinimo, kuriame numatyta, kad „darbų eigoje gali būti atliekami tarpiniai darbų aktavimai ir tarpiniai mokėjimai už atliktus darbus, bet ne didesni nei iki 60 000 Lt per 5 darbo dienas. Likusi darbų kaina sumokama kaip numatyta sutarties 5.1 punkte“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovės iniciatyvą papildyti Sutartį 4.3 punktu ir nurodomas tam priežastis (t. 1, b.l. 85), vertindama Sutarties 2.1 punkto, 4 punkto (atsiskaitymo tvarka) bei 5.1 punkto nuostatas sistemiškai, konstatuoja, kad po atsakovės 60 000 Lt avansinės įmokos ieškovei atlikus darbus, kurių vertė neviršijo 60 000 Lt, ir atsakovei pasirašius šių darbų priėmimo-perdavimo aktus, pastarajai (atsakovei) teko pareiga per 5 darbo dienas atsiskaityti su ieškove, o likusią sumą pinigų už atliktus darbus (jeigu tokie darbai buvo atlikti ir jie viršijo 60000 Lt sumą) ar (ir) vėliau atliktus darbus sumokėti per 30 dienų nuo dokumentų (PVM sąskaitos –faktūros ir darbų priėmimo aktų) pasirašymo dienos. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino atsiskaitymo tvarką reguliuojančias sutarties nuostatas, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės neatsiskaitymo faktas lėmė esminį sutarties pažeidimą, dėl ko atsirado pagrindas ją nutraukti. Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės 2012 m. balandžio 20 d., gegužės 28 d. ir birželio 26 d. raštuose (pretenzijose) nurodytos skolos didžiąją dalį atsakovė sumokėjo ir 2012 m. birželio 22 d. buvo skolinga ieškovei pagal Sutarties 4.3 punkto sąlygą tik 2 929,77 Lt (iš 120 000 Lt atsakovė sumokėjo 117 007,23 Lt (t. 1, b. l. 19, 73, 74, 90-97). Antra, Sutarties 5.1 punktas garantavo ieškovei, kad skolos likutis ir likusi 40 000 Lt suma jai bus sumokėta, kada ieškovė baigs darbus ir šie darbai bus atsakovės priimti Sutartyje numatytomis sąlygomis. Trečia, atsakovės 2012 m. liepos 09 d. pretenzija dėl ieškovės neatliktų darbų sąrašo ir įspėjimas sutartį nutraukti vienašališkai, ieškovei šios aplinkybės byloje nepaneigus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, leidžia manyti, kad sutartį galėjo pažeisti ne tik atsakovė, bet ir pati ieškovė (t.1, b. l. 17). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei nesiėmus visų leistinų priemonių Sutarčiai išsaugoti ir pačiai nustatytu terminu neatlikus darbų, kuriuos savo pretenzijoje nurodė atsakovė, jos argumentai apie atsakovės sunkią turtinę padėtį, atsižvelgiant į nedidelį skolos likutį ir atsakovės poziciją dėl sutarties 4.3 punkto aiškinimo, grindžiami prielaidomis, neparemti leistinais įrodymais ir nesudaro pagrindo traktuoti atsakovės veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su antruoju apeliacinio skundo argumentu, jog darbų eigoje paaiškėjus, kad ieškovei būtina atlikti papildomus statybos rangos darbus (t. 1, b. l. 18, 76, 79), nuo kurių atsakovė atsisakė (t. 1, b. l. 15), ir kurių neatlikimas gali grėsti neigiamomis ekologinėmis pasekmėmis, sudaro pagrindą tokius atsakovės veiksmus pripažinti esminiu sutarties pažeidimu ir tenkinti ieškovės reikalavimą. Iš šio apeliacinio skundo argumento spręstina, kad jis susijęs su ieškovės nurodytų teiginių tikrumo ir pagrįstumo patikrinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad pirma, papildomi darbai yra reikalingi, ir antra, kad šių darbų neatlikimas gali turėti esminės reikšmės sutarties (ne) įvykdymui. Todėl pagrįstai šiuos ieškovės argumentus atmetė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, todėl ieškovei neįrodžius esminio sutarties pažeidimo fakto, kuo beje ir buvo grindžiamas jos ieškinio reikalavimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo svarstyti Sutarties nutraukimo kitais pagrindais, ir pagrįstais pripažindama apeliantės argumentus, kad teismo išvados dėl kito sutarties nutraukimo pagrindo nepagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, palieka teismo sprendimą nepakeistą, kadangi ieškovės ieškinys iš esmės (dėl esminio sutarties pažeidimo) atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas