- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- ATP-108-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03579-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės O. C. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nubausta pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį administracine nuobauda – 434 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, P. kaime, būdama AB „D.“ apskaitininke, kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į UAB „T.“ priklausantį automobilį „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 19.2 punkto reikalavimai), nes 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.27 val. (duomenys neskelbtini) kilometre, sveriant transporto priemonių junginį automobilių svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad yra viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 1,28 t (leistina ašių apkrova – 21 t, faktinė apkrova pasvėrus – 22,88 t, svėrimo paklaida – 0,6 t, (po 0,2 t vienai ašiai); svėrimo aktas 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu panaikintas 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį A. R. atžvilgiu nutraukta.
Apeliaciniu skundu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus viršininkas prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą ir palikti galioti 2016 m. lapkričio 7 d. Inspekcijos nutarimą.
Nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą iš esmės rėmėsi versija, kad vairuotojo R. R. vairuojamo automobilio „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės ašių grupės perkrova galėjo atsirasti ir dėl kitų, nuo A. R. valios nepriklausančių, priežasčių. Buvo vežamas birus krovinys, kuris vežimo metu galėjo pasislinkti, priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, asmeninės patirties ir stabdymo įgūdžių. Jeigu būtų galima apsiriboti vizualiu patikrinimu, kad krovinys tolygiai išdėstytas, nebūtų poreikio transporto priemonių gamintojams kurti sudėtingų inžinerinių sistemų, kurios leidžia įvertinti krovinio pasiskirstymą ant ašių ir nenaudojant svarstyklių.
Teigia, kad nagrinėjant minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nustatyta, kad kelyje patikrinimo metu sveriant transporto priemonę buvo užfiksuota faktinė ašies apkrova 12,15 t, t. y. leistina ašies apkrova buvo viršyta tik 0,65 t, tačiau kontrolės metu nebuvo įvertinta ir pritaikyta svarstyklių paklaida. Be to, užfiksuota ašies apkrova nežymiai viršijo tą ribą (0,6 t), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė vežėjui pagal ATPK 145 str. 3 d. bei siuntėjui pagal ATPK 145 str. 6 d. Įvertinus minėtoje byloje nustatytų aplinkybių visumą bei pritaikius šiam svėrimui svarstyklių paklaidą 0,2 t, AB „D.“ direktoriaus atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nutraukti bylą. Taip pat mano, kad 50 kg skaldos gali pasislinkti transporto priemonėje priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus ir stabdymo įgūdžių, tačiau 1,28 t skaldos judėjimas yra nerealus ir neįmanomas.
Institucijos nuomone, byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. R. 2016-08-29 pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į automobilį „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. atstovas advokatas L. J. prašo palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus duomenis padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo įrodyta atsakomybėn patraukto asmens, A. R., kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje. Kelių transporto inspekcija apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl teismo motyvų nepagrįstumo, tačiau apeliantas visiškai nepasisako dėl byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų nepagrįstumo, t. y. apeliantas dėsto samprotavimus dėl teismo motyvų nepagrįstumo, tačiau nesivadovauja byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais (įrodymu visuma). Kelių transporto inspekcija visiškai nepasisakė dėl kiekvieno byloje surinkto įrodymo atskirai ir jų visumos. Šiuo atveju teismas išsamiai nutartyje pasisakė dėl bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų, tačiau Kelių transporto inspekcija nekvestionavo byloje surinktų įrodymų.
Pažymi, kad Kelių transporto inspekcija dėsto samprotavimus apie transporto priemonių gamintojų kuriamas sudėtingas inžinerines sistemas, nors tokios įrangos nagrinėjamu atveju puspriekabėje nebuvo. Kita vertus, transporto priemonių inžinerinės sistemos visiškai nepriklauso nuo AB „D.“, ar jo darbuotojų veiksmų, nes transporto priemonės skirtos vežti kroviniams priklauso kitoms įmonėms. Nurodo, kad byloje buvo nustatytos aplinkybės, kurios neabejotinai patvirtino A. R. poziciją, jog puspriekabės ašių grupės perkrova galėjo atsirasti ir dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių.
Nurodo, kad Kelių transporto inspekcija apeliaciniame skunde teigia, jog ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad puspriekabės galinės ašies perkrova atsirado dėl A. R. veiksmų. Tačiau toks teiginys visiškai nepagrįstas. Kelių transporto inspekcija visiškai neteikia reikšmės faktinėms aplinkybėms, kad buvo vežamas birus krovinys (8-11 mm frakcijos dolomitinė skalda) bei tai, jog transporto priemonė nuo pakrovimo vietos buvo patikrinta nuvažiavusi net 201 km atstumą. Ši aplinkybė suponuoja, jog puspriekabės galinės ašies apkrovos perviršis susidarė būtent transportavimo metu dėl didelio pervežimo atstumo, įveikto kelio specifikos, netinkamo vairuotojo vairavimo stiliaus ar nepakankamų vairavimo įgūdžių.
Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog krovinio siuntėjo AB „D.“ darbuotoja A. R. už AB „D.“ teritorijos ribų neturėjo nei objektyvių galimybių kontroliuoti krovinio išsidėstymo ir tolygaus pasiskirstymo jo transportavimo metu, nei kokiais nors imperatyviais teisės aktais yra įpareigota tai daryti. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį būtent vežėjas turi pareigą tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, o remiantis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10.1 p., būtent vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu, papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Esant šioms aplinkybėms, atstovo teigimu, teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo vežamas birus krovinys, kuris vežimo metu galėjo pasislinkti priklausomai nuo pakankamai didelio pervežimo atstumo, įveikto kelio specifikos, vairuotojo vairavimo stiliaus, asmeninės patirties ir stabdymo įgūdžių.
Pažymi, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių, jog puspriekabės ašių grupės perkrova susidarė A. R. netinkamai atliekant jai pavestas darbo funkcijas ir neužtikrinus, kad krovinys į transporto priemonę būtu pakrautas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo kompetencija yra tikrinti skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pirmosios instancijos teismas teisingai savo nutarime pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra neabejotinų įrodymų, kurie leistų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 6 d., padarymo faktą ir sudėtį A. R. veiksmuose.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. A. R., būdama AB „D.“ apskaitininke, kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, pagal įmonės direktoriaus nustatytą tvarką, pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius (dolomitinę skaldą) į UAB „T.“ priklausantį automobilį „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną apie 15.27 val. kelyje A1, 302,5 kilometre, UAB „T.“ priklausantį automobilis „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „K.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vežantis tą patį – dolomitinės skaldos, krovinį, buvo sustabdytas patikrinimui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento darbuotojams pasvėrus minėtą transporto priemonę nustatyta (įvertinus paklaidą), kad leistina transporto priemonių junginio ašių grupės apkrova yra viršyta 1,28 t (leistina ašių apkrova – 21 t, faktinės apkrova pasvėrus – 22,88 t, svėrimo paklaida – 0,6 t (po 0,2 t vienai ašiai)), o šį transporto priemonės junginį vairavęs vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, už ką, beje, vairuotojas R. R. buvo nubaustas administracine tvarka. Šioje byloje nėra ginčo dėl nustatytų ir paminėtų aplinkybių, kaip ir dėl to, kad formaliai buvo pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 19.2 punkto reikalavimai, todėl nėra būtinybės apie tai pasisakyti plačiau. Šioje byloje keliamas klausimas dėl AB „D.“ apskaitininkės A. R., atsakingos už AB „D.“ krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, kaltės (tyčios ar neatsargumo) atsiradus puspriekabės ašių grupės apkrovos viršijimui. Institucija, nenurodydama jokių duomenų, kurių būtų netyręs ir nevertinęs apylinkės teismas, remdamasi išskirtinai prielaidomis ir subjektyviais išmąstymais, deklaruoja, kad 50 kg skaldos gali pasislinkti transporto priemonėje priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus ir stabdymo įgūdžių, tačiau 1,28 t skaldos judėjimas yra nerealus ir neįmanomas, tačiau šiems apeliacinio skundo argumentams nėra pagrindo pritarti.
Iš byloje esančių duomenų: AB „D.“ generalinio direktoriaus patvirtintos procedūros „Marketingas, pardavimas ir ryšiai su vartotojais“ (57–73 b. l.), patvirtintų Produkcijos krovimo taisyklių (81 b. l.), pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdžio (93–95 b. l.), matyti, jog įmonėje yra įvesta krovininių automobilių pakrovimo ir svėrimo tvarka, pagal kurias kroviniai pakraunami ir sveriami naudojant frontalinius krautuvus, kuriuose įmontuotos svarstyklės (80, 81, 147, 153–159 b. l.). Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad A. R., būdama atsakinga už įmonės krovinių pateikimą vežėjams ir pakrovimą, pateikė ir leido pakrauti krovinį (dolomitinę skaldą) į UAB „T.“ priklausantį automobilį pažeisdama įmonėje nustatytą tvarką. Pakrovus skaldos krovinį UAB „T.“ vairuotojas R. R. jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo ir, pasirašydamas krovinio važtaraštį (82 b. l.), tai patvirtino. Dėl to nėra pagrindo daryti išvados, kad A. R. perdavė vežti netinkamai pakrautą krovinį.
Pažymėtina, kad buvo vežamas birus krovinys, transporto priemonių junginys nuo AB „D.“ karjero, kuriame buvo atliktas dolomito skaldos pakrovimas, buvo nuvažiavęs daugiau nei 200 km atstumą, vežimo metu birus krovinys (skalda) galėjo pasislinkti priklausomai nuo pakankamai didelio pervežimo atstumo, įveikto kelio specifikos, vairuotojo vairavimo stiliaus, asmeninės patirties ir stabdymo įgūdžių. Būtent dėl šių aplinkybių negalima kategoriškai tvirtinti, kad dėl krovinio gabenimo iki iškrovimo vietos ypatumų ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, vairuotojo įgūdžių ir kitų priežasčių – krovinys, ypač birus krovinys (pvz. skalda), negali persiskirstyti, pasislinkti ant vienos ar kitos ašies, tuo labiau, kad bendra transporto priemonės junginio su kroviniu masė nebuvo viršyta – atitiko krovinio važtaraštyje nurodytus duomenis (47 b. l.).
Taigi, visuma byloje esančių įrodymų nepatvirtina to, kad A. R., atlikdama savo darbines funkcijas, vykdydama pareigas būtų nesilaikiusi įmonėje nustatytos tvarkos ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų teisės aktų reikalavimų. Institucija savo nutarime, kurį apylinkės teismas panaikino, nenurodė jokių konkrečių A. R. veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje ji pateikė ir leido pakrauti vežti sunkiasvorį krovinį, kuris viršijo puspriekabės ašių grupės apkrovą, dėl ko ji privalėjo įsitikinti, kad tokiam kroviniui vežti yra gautas leidimas. Institucijos skunde deklaruojami argumentai dėl A. R. kaltės padarius ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, yra kildinami tik iš prielaidų, o konkrečių duomenų, kurie paneigtų apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytus argumentus, nepateikta.
Konkrečiu atveju, aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms, kad A. R. veikoje nėra jai inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 6 d., požymių. Taigi, teismas konstatuoja, kad teisena administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį nutraukta pagrįstai, nesant A. R. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Todėl nėra pagrindo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą ir palikti galioti 2016 m. lapkričio 7 d. Inspekcijos nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.