Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-100-503/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01015-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.5(S)

2018 m. kovo 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui J. P. dėl patalpos įrengimo pripažinimo savavališka statyba ir įpareigojimo ją nugriauti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė teismo pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), virtuvės, kurios indeksas 1-3, patalpoje (toliau – patalpa 1-3) atsakovo įrengtą tualeto patalpą savavališka statyba ir įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti savavališkai Namo viduje įrengtą tualetą (b. l. 6).Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė ir ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad ji ir atsakovas yra statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarka tarp jų nustatyta notaro patvirtinta sutartimi, kuri įregistruota VĮ „ Registrų centras“. Pagal susitarimą ji naudojasi sklypo dalimi „A“, 761 kv. m., atsakovas naudojasi sklypo dalimi „B“, 770 kv. m. Pagal susitarimą ji naudojasi Namo patalpomis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, atsakovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Neturėdamas nei jos, nei ankstesnių bendraturčių sutikimo, kuris privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), atsakovas daugiau kaip prieš metus atliko jam priklausančioje Namo dalyje, patalpoje 1-3 rekonstrukciją, įsirengė tualetą. Tualetas galimai įrengtas netinkamai, nesilaikant reikalavimų, nes iš jo sklinda blogas kvapas, kuris jaučiamas jos Namo dalyje. Galimai šiam kvapui panaikinti, atsakovas naudoja aitraus kvapo chemikalus, dėl ko Name jaučiamas aštrus chemikalų kvapas, neįmanoma Name gyventi. Tualeto patalpa Namo viduje neinventorizuota, teisiškai neregistruota, abi šalys turi po lauko tualetą. Ji dėl gyvenimo Name sąlygų tinkamumo kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri nustatė, kad oras jos gyvenamosiose patalpose neatitinka higienos reikalavimų. Dėl chemikalų kvapo ir jų daromo neigiamo poveikio sveikatai ji negali gyventi jos Namo dalyje. Ji prašė atsakovo nepilti į tualetą chemikalų, kėlė klausimą dėl neteisėtai įrengtos tualeto patalpos, tačiau atsakovas nereaguoja į prašymus. Jos atstovė kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad jis privalo panaikinti savavališkai įrengtą tualeto patalpą, kadangi ji įrengta be bendraturčių sutikimo, neatitinka sanitarinių sąlygų. Atsakovas raštu atsakė, kad nesutinka su teiginiu, jog tualetas įrengtas savavališkai, nes tualetas įrengtas seniai, kai bendraturčių sutikimo nereikėjo ir tuo metu ieškovė nebuvo Namo dalies savininke. Atsakovas nurodė, kad gatvėje centralizuotai nutiesus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, jis pagal projektą prisijungė prie jų, tačiau projekto nepateikė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Todėl asmuo privalo parengti ir pateikti informaciją apie planuojamą statybą ar rekonstrukciją. Informacijos turi pakakti bendraturčiams nuspręsti, ar vykdant statybos darbus, nebus pažeistos jų teisės, teisėti interesai. Atsakovas tokios informacijos jai nepateikė, savavališkai, be projekto, įrengė tualeto patalpą. Tualeto patalpą įrengė, jai esant bendraturte, prieš du metus. Šios patalpos įrengimas be bendraturčių sutikimų – neteisėtas, kadangi pažeidžia teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, tokius kaip nekilnojamuoju daiktu naudojimosi tvarkos teisėtumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų (LAT 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika 32). Atsakovo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 4.75 straipsniuose įtvirtintų nuostatų: vienam iš bendraturčių ketinant pagerinti savo gyvenimo sąlygas, negali būti paminami aukštesni nuosavybės valdymo teisės principai, nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Tualeto patalpos įrengimas name laikytinas statinio rekonstrukcija. Šiai rekonstrukcijai bendraturčių sutikimas nebuvo gautas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija). Tos pačios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis numato, kad statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento laikoma savavaline statyba, kuri turi būti nugriauta (CK 4.103 straipsnis) (b. l. 4–6). Ji prieš 10 metų nusipirko dalį Namo. Ginčai prasidėjo prieš 2 metus, kai jai už sienos atsakovas pastatė klozetą, įsirengė tualetą, eina kvapas. Tualetą įrengė 2015 m. rudenį. Kreipėsi į seniūniją, merą, kvietė policiją, bet niekas nepadėjo. Atsakovas jai jokio projekto nerodė, sutikimo neprašė. Tualetą pakabino ant jos sienos, bet ji tame tualete nebuvo, nematė, kaip jis įrengtas. Tualete lango nėra, nežino, ar yra ventiliacija. Kvapą tyrė jos bute, yra ir fekalijų kvapas. Nežino, kada trasa buvo pravesta. Ji tualetą turi tik lauke. Matė chemikalus, matė kaip juos su kanistrais nešė į kambarį. Nebuvo pas medikus dėl pažeistos sveikatos. Kvapas atsirado, kai tik klozetas atsirado. Chemijos kvapas yra visose jos patalpose. Žiemą ten negyveno, nes ten būti neįmanoma, kurdavo krosnį. Kai apsigyveno, kvapo nebuvo. Dėl kvapo buvo tirtas tik vienas kambarys, jame yra blogiausia padėtis. Jos patalpose etanolis 3 kartus viršija leistiną normą (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 20 sek. – 29 min. 00 sek.; 36 min. 20 sek. – 40 min. 30 sek.; 1 val. 18 min. 20 sek. – 1 val. 18 min. 30 sek.; 1 val. 36 min. 10 sek. – 1 val. 42 min. 00 sek.). Ieškinys pareikštas dėl to, kad tualetas įrengtas be bendraturčio sutikimo kaip savavalinė statyba. Tačiau ieškovei trukdė kvapas, dėl to prašoma nugriauti kaip savavalinę statybą, nes kvapas kaip pasekmė atsirado (2018 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 55 sek. – 06 min. 35 sek.).Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad ieškovė namų valdos dalį pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 2006 m. vasario 10 d. Šioje sutartyje nurodyta, jog 2006 m. sausio 25 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais. Patalpa 1-3, kurioje jis įrengė tualeto patalpą, bendrai su ieškove nesinaudoja, todėl dėl naudojimosi šia patalpa tvarkos papildomas susitarimas su ieškove nereikalingas. Į patalpas, kuriomis jis naudojasi, yra atskiras įėjimas. Atskiras įėjimas yra ir į patalpas, kuriomis naudojasi ieškovė. Jis ieškovės interesų nepažeidžia, nes ieškovė patalpa 1-3 nesinaudoja, pagal nustatytą naudojimosi tvarką neturi teisės ja naudotis. Prieš įrengiant tualeto patalpą, į Namo dalį, kuria naudojasi jis, pagal 2009 m. UAB „Remonto ir statybos projektai“ parengtą projektą buvo centralizuotai nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Kadangi ilgą laiką jis prie šių tinklų neprisijungė, (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos pareigūnų ne kartą buvo ragintas prisijungti prie tinklų ir įspėtas, jog už nuotekų išleidimą, pažeidžiant įstatymus, numatyta administracinė atsakomybė. Kadangi lauko tualeto prie nuotekų šalinimo tinklų prijungti neįmanoma, todėl vienintelė išeitis prisijungti prie šių tinklų buvo vienoje iš Namo patalpų įrengti tualeto patalpą. Tai jis padarė 2014 m. vasaros pabaigoje. Ieškovė nurodė, kad dėl gyvenimo Name sąlygų tinkamumo kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kuri nustatė, kad oras jos gyvenamosiose patalpose neatitinka higienos reikalavimų. Tačiau 2017 m. kovo 9 d. cheminių tyrimų protokole nenurodyta, jog oras ieškovės gyvenamosiose patalpose neatitinka higienos reikalavimų. Be to, jeigu būtų nustatyta, jog oras neatitinka higienos reikalavimų, tai neįrodytų, kad to priežastis yra patalpoje 1-3 įrengta tualeto patalpa ar kiti jo veiksmai, kadangi tualeto patalpa nebuvo apžiūrėta, iš jos ar kitos jam priklausančios Namo dalies mėginiai tyrimui nepaimti ir tyrimai neatlikti. Tokie teiginiai nepagrįsti, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad Namo patalpoje įrengdamas tualeto patalpą, jis atliko Namo rekonstrukciją. Šis teiginys nepagrįstas. Pagal Statybos įstatymo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2 straipsnio 18 punktą, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Namo patalpoje 1-3 įrengdamas tualeto talpą, jis pastato laikančiųjų konstrukcijų ir išorės matmenų nepakeitė. Todėl negalima teigti, kad buvo atlikta rekonstrukcija. Statybos įstatymo (galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodyta, jog leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamas statinio bendraturčių sutikimas, o 6 punkte nurodyta, jog ir žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Kadangi Namo patalpoje, įrengdamas tualeto patalpą, jis pastato rekonstrukcijos neatliko, todėl tualeto įrengimui ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Sutinkamai su Statybos įstatymo (galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 71 dalimi, Namo patalpoje 1-3 tualeto patalpos įrengimas negali būti pripažintas savavališka statyba (b. l. 47–50). Nesutinka, kad tualetas įrengtas 2015 m., prie vandens tiekimo jis prisijungė 2014 m. birželį. Metus laiko tualetas veikė, bet ieškovė galvojo, kad tai hidroforas. Ieškovė ėjo į seniūniją dėl hidroforo darbo, bet jis jo nenaudojo, hidroforo ten nebuvo. Kai po metų laiko ieškovė sužinojo, kad tai ne hidroforas, o tualetas, tuomet pradėjo skųstis, kad jai smirda. Patalpa įrengta apie 1999 metus, bet pajungė 2014 metais. Kai ieškovė pirko Namą, pas jį nebuvo, nematė, ką jis įrenginėja. Dėl kvapų pas jį buvo iškviesta policija, bet jo nenubaudė jokia institucija. Jis specialistei iš laboratorijos siūlė apžiūrėti jo butą, bet jam atsakė, kad ji tirs tik ieškovės butą. Jam iš ieškovės patalpos kvapas nesklinda. Tualeto patalpos matmenys 1,6 m ir 1,2 m. Laikančioji Namo siena yra tarp jo ir ieškovės. Prisijungimą prie tinklų priėmė specialistai, pajungė skaitliuką. Jo būsto viduje (tualete) vamzdžiai yra betone, kvapas pirma eitų į jo patalpą. Projekto ieškovei nerodė. Pas jį yra kriauklė ir skalbyklė, viskas eina į tą patį nuotekų vamzdį (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 55 sek. – 50 min. 00 sek.; 50 min. 30 sek. – 1 val. 02 min. 15 sek.). Kvapai pas ieškovę atsirado po jos (ieškovės) būsto remonto (2018 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 54 sek. – 07 min. 01 sek.).Liudytojas S. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jo uošvienė. Ieškovė nusipirko būstą, ten gyveno. Kaimynas įsirengė tualetą ir atsirado specifinis kvapas. Kvapas yra visame Name. Name yra 2 kambariai, virtuvė ir patalpos viršuje. Kvapas yra aštrus, kažkokių medžiagų. Jis tualeto nematė, skundžiasi kvapu pora metų. Jis pirko medžiagas sienelės tvarkymui. Pirko „gipskartonį“, „polisterolį“ nuo garso. Kai sudėjo šias medžiagas, kvapas ir garsas buvo vis tiek. Girdėti kaip vandenį leidžia. Pas ieškovę nėra kvapo šaltinio. Ieškovė gyvena tame Name. Matė, kad pas ieškovę yra „taškas“ kanalizacijai pajungti. Kol kas ieškovė nedarė nieko dėl prisijungimo prie trasos (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 02 min. 50 sek. – 1 val. 14 min. 37 sek.).Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai atvažiuoja į svečius pas seserį (atsakovo žmoną), jokių pašalinių kvapų nebūna. Jokios chemijos nėra, naudojamas tik muilas. Atsakovas tualetą įsirengė prieš kokius 5 metus, gal 4 metus. Kada konkrečiai įrengė, nežino, nes pamažu įrenginėjo. Tualetas nedidelis, vietos nedaug, ventiliacija yra, ji išeina į lauką. Tualetas yra ant žemės, prie sienos. Tualeto patalpoje chemikalų nėra. Tualetas normaliai funkcionuoja, patalpa sandari (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 55 sek. – 1 val. 18 min. 20 sek.; 1 val. 18 min. 40 sek. – 1 val. 23 min. 00 sek.).Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra jo brolis. Jis būna pas brolį, jį lanko. Ieškovės jis nematęs. Brolis turi pusę Namo. Kada brolis įsirengė tualetą, tiksliai nežino, 2015 m. tualetas jau tikrai buvo. Tualetas yra virtuvės teritorijoje, stovi ant grindų. Ventiliacija yra. Kvapų neužuodė, chemikalų nematė. Pas brolį Name kvapo nėra (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 24 min. 00 sek. – 1 val. 30 min. 10 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad ieškovei E. N. ir atsakovui J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Namas, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, tarp kurių yra du lauko tualetai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį Namo (b. l. 28–30). Ieškovė 1/2 dalį Namo įsigijo 2006 m. vasario 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Atsakovas 1/2 dalį Namo įsigijo 1986 m. lapkričio 22 d. dovanojimo sutartimi (b. l. 33–36). Dėl Namo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė turi teisę naudotis Namo patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, atsakovas – Namo patalpomis, pažymėtomis indeksais Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 2-5 (b. l. 4, 28–30, 34–35, 49). 2009 m. gegužės mėnesį atsakovui buvo parengtas supaprastintas projektas dėl naujos vandentiekio tinklų įvado ir buitinių nuotekų tinklų išvado iš būsto (duomenys neskelbtini) statybos (b. l. 52). 2014 m. gegužės 5 d. atsakovas ir UAB „Vilkaviškio vandenys“ pasirašė Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, kuria UAB „Vilkaviškio vandenys“ įsipareigojo tiekti atsakovui į būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šaltą vandenį ir šalinti nuotekas (b. l. 53). Atsakovas jo naudojamoje Namo dalyje, patalpoje 1-3 įsirengė tualeto patalpą. Įrengtos tualeto patalpos viena siena ribojasi su ieškovės naudojamoje Namo dalyje esančios patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 2-1, siena (b. l. 4–6, 13). Ieškovės teigimu, nuo atsakovo įrengto tualeto sklinda blogas, aštrus, chemikalų kvapas, kuris jaučiamas visoje jos naudojamoje Namo dalyje (b. l. 4). Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2017 m. kovo 9 d. atliko aplinkos oro mėginių, kurie 2017 m. kovo 1 d. paimti iš ieškovės naudojamoje Namo dalyje esančios patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 2-1, tyrimus (b. l. 40–41, 98). Laboratorija nustatė, kad patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 2-1, aplinkos ore nustatytos lakiųjų organinių junginių – acetono, butilacetato, etanolio, etilacetato, stireno, acetonitrilo, tetrahidrofurano, koncentracijos viršija Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkas ore“ nurodytas didžiausias leidžiamas vienkartines koncentracijas, šių lakiųjų organinių junginių galima kilmė nėra aiški, jų galimi šaltiniai yra dažai, dažų valikliai ir skiedikliai, klijai, medienos konservantai, aerozoliniai purškalai, valikliai ir dezinfekantai, dėmių valikliai, skalbikliai, oro gaivikliai, saugomi degalai ir automobilių priemonės gaminiai, pesticidai, statybinės medžiagos ir baldai (b . l. 98). Tarp šalių kilo ginčas dėl tualeto patalpos įrengimo teisėtumo.Ieškovė nurodė, kad atsakovas tualeto patalpą įrengė 2015 m. rudenį, nuo tada jos naudojamoje Namo dalyje yra blogas kvapas (b. l. 4; 2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 20 sek. – 29 min. 00 sek.). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tualeto patalpa įrengta 2014 m. vasaros pabaigoje (b. l. 49). Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad patalpa įrengta apie 1999 metus, galutinai įrengta 2014 metais, kai jis prisijungė prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 55 sek. – 50 min. 00 sek.; 50 min. 30 sek. – 1 val. 02 min. 15 sek.). Nustatyta, kad 2005 m. buvo atlikti statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai (b. l. 7–27). Atlikus kadastrinius matavimus, parengtame Namo pirmo aukšto plane nebuvo nubraižyta patalpa ar pertvara, kuri būtų įrengta patalpoje 1-3. Be to, Namo eksplikacijoje nenurodyta, kad viena iš Name esančių patalpų – tualetas (b. l. 13, 26). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), 87 punkte (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 redakcija) buvo numatyta, kad sudarant abrisą pirmiausia nubraižomas pagrindinio pastato kontūras ir lauko sienos, po to braižomi priestatai, vidaus patalpų planas, prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras, po to pažymimos <...> sanitariniai įrenginiai <...>. Pastatų aukštų planai braižomi pagal abrisą <...>, pastatų aukštų planai braižomi tokia tvarka: pastato išoriniai kontūrai, vidaus laikančiosios sienos, priestatų sienos, pertvaros, krosnys, vidaus bei išorės durys ir langai, likusieji pastato elementai (Taisyklių 123–124 punktai (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 redakcija). Kiekvienos patalpos plotas turėjo būti apskaičiuojamas atskirai ir įrašomas į eksplikaciją (Taisyklių 145, 145.2.1, 150 punktai, 14 priedas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų byloje nėra privalomų duomenų apie tualeto patalpą, teismas sprendžia, kad tualeto patalpa buvo įrengta vėliau, nei atlikti kadastriniai matavimai, t. y. po 2005 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė nurodė, kad tualeto patalpa įrengta 2015 m. rudenį, šią datą ji nustatė pagal blogo kvapo jos Namo dalyje atsiradimo laiką. Tačiau ieškovė nurodė, kad atsakovo Namo dalyje nebuvo, pati tualeto patalpos nematė (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 07 min. 20 sek. – 29 min. 00 sek.; 36 min. 20 sek. – 40 min. 30 sek.; 1 val. 18 min. 20 sek. – 1 val. 18 min. 30 sek.; 1 val. 36 min. 10 sek. – 1 val. 42 min. 00 sek.). Tiek pats atsakovas, tiek liudytojai, kurie buvo atsakovo Namo dalyje bei matė tualeto patalpą, nurodė ankstesnę tualeto patalpos įrengimo datą. Atsakovas nurodė, kad patalpa galutinai įrengta 2014 m. vasaros pabaigoje, liudytoja V. K. nurodė, kad tualetas įsirengtas prieš 4 ar 5 metus (t. y. 2013 arba 2014 metais), liudytojas R. P. nurodė, kad tualeto patalpa 2015 metais jau buvo (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 15 min. 55 sek. – 1 val. 18 min. 20 sek.; 1 val. 18 min. 40 sek. – 1 val. 23 min. 00 sek.; 1 val. 24 min. 00 sek. – 1 val. 30 min. 10 sek.). Pagal tai bei įvertinus, kad atsakovas 2014 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, teismas sprendžia, kad tualeto patalpa buvo įrengta 2014 m. vasarą, kaip nurodė atsakovas atsiliepime į ieškinį.Ieškovės teigimu, atsakovas, įrengdamas tualeto patalpą, atliko statinio rekonstrukciją, o šiai pagal Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., 23 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktus reikėjo gauti bendraturčių sutikimą. Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatyta, ar atsakovo atlikti darbai laikytini rekonstrukcija ar kitais statybos darbais, ir ar minėtiems darbams buvo būtinas ieškovės sutikimas.Kaip minėta, atsakovas tualeto patalpą įrengė 2014 m. vasarą, todėl kvalifikuojant atsakovo atliktų statybos darbų pobūdį, vadovaujamasi Statybos įstatymo nuostatų redakcija, galiojusia tuo metu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 18–21 dalyse (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija; Statybos įstatymo 2 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) pateiktos tokios statybos darbų sąvokos: statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.); statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas; statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Minėtas Statybos įstatymo nuostatas detalizuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – STR 1.01.08:2002). STR 1.01.08:2002 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. STR 1.01.08:2002 10 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. STR 1.01.08:2002 12 punkte nustatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI (statinio rekonstravimas) ir VII (statinio kapitalinis remontas) skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų. Pažymėtina, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (STR 1.01.08:2002 6.18 punktas).Atsakovas paaiškino ir ieškovė to neginčijo, kad atsakovas patalpoje 1-3 įrengė pertvarą, pastatė unitazą, jį prijungė prie nuotekų tinklų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pakeitė Namo laikančiąsias konstrukcijas ar pakeitė Namo išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan. Atsakovo pastatyta pertvara nėra laikančioji konstrukcija kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme ir STR 1.01.08:2002. Taigi nors patalpa buvo pertvarkyta, tačiau aptariami statybos darbai neatitinka nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto apibrėžimų minėtų Statybos įstatymo ir STR 1.01.08:2002 nuostatų prasme. Minėtų nuostatų prasme aptarti darbai laikytini paprastuoju remontu.Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 5, 9, 13 punktus (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija; Statybos įstatymo 20 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 23 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2016 m. kovo 31 d.), Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – STR 1.07.01:2010), 32 punktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. D1-410 redakcija), 6 priedo 5 punktą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), statinio paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas ne visais atvejais, o tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais arba keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Tokiais atvejais, tam, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą, statytojas privalėjo gauti bendraturčio sutikimą (STR 1.07.01:2010 28 punktas, 3 priedas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija). Tačiau ieškovė neįrodinėjo ir pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad atsakovo atliktas paprastasis remontas atitiko kurį nors Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytą atvejį, kuriam buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui atlikti. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas pakeitė patalpos 1-3 paskirtį. Pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą nustatyta, kad Namas yra gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas, o patalpa 1-3 yra gyvenamosios paskirties patalpa, kurios plotas priskiriamas pagalbiniam plotui (b. l. 7, 13, 15, 26). Pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo įrengta tualeto patalpa, tiek virtuvė, tiek tualetas buvo laikomi tos pačios paskirties patalpomis – gyvenamosios paskirties, kurių plotas priskiriamas pagalbiniam plotui (Taisyklių 145.2.1 punktas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo atliktiems statybos darbams – paprastajam remontui, statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Kadangi pagal minėtas Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 nuostatas atsakovas neprivalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, dėl kurio išdavimo turėjo būti gautas bendraturčio sutikimas, darytina išvada, kad atsakovas, negavęs bendraturtės sutikimo, nepažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Dėl šios priežasties, nėra teisinio pagrindo atliktus statybos darbus pripažinti savavališka statyba.Ieškovė ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo atliktus statybos darbus savavališka statyba motyvavo ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, bet ir tuo, kad buvo pažeistos jos kaip bendraturtės teisės, nes atsakovas nederino su ja statybos darbų, atliktų patalpoje, kuri priklauso jai ir atsakovui bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad atsakovas siekė maksimaliai patenkinti savo interesus, pagerinti savo gyvenimo sąlygas, nepaisė ieškovės interesų, pažeisdamas ieškovės teises į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas (b. l. 5–6). Ieškovė nurodo, kad jos teisės į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas pažeistos dėl to, kad dėl tualeto patalpos jos naudojamoje Namo dalyje jaučiamas blogas kvapas, aplinkos ore kai kurių lakiųjų organinių junginių koncentracijos viršija didžiausias leidžiamas vienkartines koncentracijas (b. l. 4–6). Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad jos naudojamos Namo dalies – patalpos, pažymėtos indeksu Nr. 2-1, aplinkos ore acetono, butilacetato, etanolio, etilacetato, stireno, acetonitrilo, tetrahidrofurano, koncentracijos viršija Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkas ore“ nurodytas didžiausias leidžiamas vienkartines koncentracijas (b. l. 40–41, 98). Tačiau teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė jos naudojamo Namo dalyje blogo kvapo ir minėtų lakiųjų organinių junginių per didelės koncentracijos šaltinių. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos rašte nurodyta, kad lakiųjų organinių junginių galima kilmė nėra aiški, jų galimi šaltiniai gali būtų įvairūs: dažai, dažų valikliai ir skiedikliai, klijai, medienos konservantai, aerozoliniai purškalai, valikliai ir dezinfekantai, dėmių valikliai, skalbikliai, oro gaivikliai, saugomi degalai ir automobilių priemonės gaminiai, pesticidai, statybinės medžiagos ir baldai (b. l. 98). Byloje nėra duomenų, kad būtent atsakovo patalpose yra minėtų lakiųjų organinių junginių galimų šaltinių, o ieškovės patalpose nėra. Be to, tiek atsakovo, tiek liudytojų V. K. ir R. P. paaiškinimai, kad atsakovo naudojamoje Namo dalyje nejaučiamas joks specifinis, blogas kvapas, paneigia ieškovės argumentus, kad blogo kvapo šaltinis yra tualeto patalpa. Priešingu atveju, blogas kvapas visų pirma būtų jaučiamas atsakovo naudojamoje Namo dalyje, ypač tualeto patalpoje. Byloje yra nustatyta, kad tualeto patalpa įrengta 2014 m. vasarą. Ieškovė nurodė, kad blogą kvapą pradėjo jausti 2015 m. rudenį. Kadangi blogo kvapo šaltinis atsirado vėliau, nei buvo įrengta tualeto patalpa, tai taip pat patvirtina, kad blogo kvapo šaltinis yra ne tualeto patalpa. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas, įrengdamas tualeto patalpą, pažeidė ieškovės teises į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas.Nustatyta, kad Namas ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (b. l. 28–30). Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. LAT CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (žr. LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (žr. LAT 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).Nustatyta, kad tarp šalių sudarytas susitarimas dėl naudojimosi Namu tvarkos, pagal kurią tik atsakovas naudojasi patalpa 1-3, kurioje įrengta tualeto patalpa, abi šalys turi atskirus įėjimus į savo naudojamas Namo dalis. Tualeto patalpos įrengimas neapribojo ieškovės patekimų į jos naudojamas patalpas, nesumažino jos naudojamų patalpų ploto, pagerino atsakovo buities sąlygas bei padidino jo naudojamos Namo dalies vertę. Atsakovas, įrengdamas tualeto patalpą, nederino darbų su ieškove, kaip to reikalauja CK 4.75 straipsnio 1 dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, vertinant šalių elgesį, turėtų būti derinama su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 buvo patvirtintas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas. Šis planas įgyvendina Europos Sąjungos reikalavimus, nustatytus 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ir kt., bei Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88. Plano 14–16 punktuose nustatyti uždaviniai 2017–2023 metais plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą, užtikrinti, kad individualiai tvarkomos nuotekos neterštų aplinkos, mažinti aplinkos teršimą paviršinėmis nuotekomis. Šių uždavinių įgyvendinimui numatytos tokios priemonės kaip įgyvendinti technines priemones, kad gyventojams būtų sudarytos tinkamos sąlygos prisijungti prie nuotekų tvarkymo sistemų, parengti atitinkamo įstatymo pakeitimus, nustatant pareigą gyventojams aglomeracijų ribose prisijungti prie nuotekų surinkimo tinklų ir kt. Taigi įgyvendinant Europos Sąjungos reikalavimus bei Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88, ateityje reikės prisijungti prie nuotekų surinkimo tinklų. Be to, CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto ar jo vertės padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai padaro neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo: tokiu atveju jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Pagal CK 4.77 straipsnį gali būti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė.Atsakovo elgesys, kai jis gerina buities sąlygas, didina turto vertę, laikytinas racionaliu turto savininko teisių įgyvendinimu. Tai, kad šie veiksmai nebuvo derinti su ieškove pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus, savaime nereiškia tokių veiksmų neteisėtumo, o to padariniai yra numatyti CK 4.77 straipsnio 2 dalyje. Teismas daro išvadą, kad atsakovo atlikti veiksmai, įrengiant tualeto patalpą, nepažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančių normų bei ieškovės teisių į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, padidino atsakovo naudojamos Namo dalies vertę. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 51, 54). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduotinų užmokesčio dydžių. Šios išlaidos pripažintinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės priteistina atsakovui 450,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 6,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), 31,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (41,00 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.), ir 504,90 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidų (b. l. 92). Kadangi ieškinys atmestinas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų, iš jos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3–4 dalys) (b. l. 42).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.