- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 1-490-882/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Kaltinamasis
- K. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, turintis II grupės invalidumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui - mamai E. B., būtent jis 2017-05-18, apie 22.10 val. namuose, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tyčia sudavė mamai E. B. vieną kartą ramentu į galvą, tokiais veiksmais padarydamas E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą kairiame momenyje.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo K. B. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis jis nesirgęs, psichikos sveikatos centruose bei narkologinėje įskaitoje jis neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir buvo priežastis nusikaltimo padarymui. Gyvena kartu su mama E. B., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. 2017-05-18 vakare, tikslaus laiko jis neprisimena, namuose gėrė alų. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 19 val. namo grįžo mama. Ji kambaryje valgė, žiūrėjo televizorių, pasimeldė ir ruošėsi miegoti. Kai mama meldėsi, jis ją vadino negražiais žodžiais, ją įžeidinėjo. Dėl ko jis taip elgėsi, paaiškinti negali. Mamai atsisėdus ant lovos, jis tyčia jai sudavė vieną kartą ramentu į galvą. Jis buvo paėmęs mamos telefoną, kurio jis jai kurį laiką neatidavė, o paskui atidavė. Jis nenorėjo, kad ši kviestų policiją. Supratęs, ką padarė, jis pats paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su bet kokia siūloma bausme. Yra smurtavęs mamos atžvilgiu 2014 m., bet tada jis su mama susitaikė. Šiuo metu laikinai apsigyvenęs pas draugą V. U., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. (b. l. 67-69 ).
Nukentėjusiosios E. B. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje ji parodė, kad 2014 m. jos sūnus K. B. taip pat yra smurtavęs prieš ją, bet jie susitaikė. Ji su sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. K. B. yra antros grupės invalidas dėl nugaros ir kojų ligų. Psichiatrinėje ligoninėje jis nesigydė, todėl psichiškai sveikas. 2017-05-19 vakare ji buvo namuose kartu su girtu savo sūnumi K. B.. Apie 19 val. ji grįžo namo iš bažnyčios ir matė, kad K. geria alų. Ji nuėjo į kambarį, pavalgė, žiūrėjo televizorių. Po 22 val. ji pasimeldė. Kai ji meldėsi, matė jos sūnus, kuris ėmė iš jos žodžiais tyčiotis. Paskui ji ruošėsi miegoti ir atsisėdo ant lovos. Jai dar nespėjus atsigulti, K. jai ramentu sudavė vieną kartą į galvą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Tada ji lipo iš lovos, sakydama jog iškvies policiją, o K. paėmė jos telefoną, kuris buvo padėtas ant sekcijos ir pasakė, kad telefono jai neduos. Netrukus K. jai telefoną atidavė. Ji paskambino sūnui R. ir papasakojo, kad jai K. ramentu tyčia sudavė į galvą. Tada R. pažadėjo iškviesti policiją. Po įvykio ji greitosios medicinos pagalbos buvo nuvežta į Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jai buvo suteikta pagalba, po to ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Civilinio ieškinio ji nereiškia. (b. l. 41-43 ).
2017-05-19 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. B. pateikė pareiškimą apie tai, kad 2017-05-19 ji būdama savo namuose meldėsi, kai į kambarį atėjo jos sūnus K. B., kuris pradėjo iš jos tyčiotis ir ją įžeidinėti, dėl to, kad ji meldžiasi. K. B. buvo neblaivus. Ji, atsigulusi į lovą, sūnui pasakė, kad tai ne jo butas, todėl tegul jis iš jos nesityčioja. Po šių žodžių sūnus jai trenkė vieną kartą ramentu per galvą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, o nuo smūgio jai apsvaigo galva. Tuomet ji sūnui pasakė, kad ji iškvies policijos pareigūnus, bet sūnus atėmė iš jos telefoną, tačiau netrukus jį atidavė. Atgavusi mobiliojo ryšio telefoną, ji paskambino savo sūnui R. B. ir pasakė, kad K. trenkė ramentu jai į galvą. Sūnus R. pažadėjo tuoj iškviesti policijos pareigūnus. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie iškvietė jai greitąją medicinos pagalbą, kuri ją išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę apžiūrai, o po apžiūros ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Ankščiau K. B. tik vieną kartą yra prieš ją smurtavęs, bet jis ją nuolat užgaulioja necenzūriniais žodžiais. Civilinio ieškinio ji nereikš. (b. l. 7-10 ).
2017-05-19 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas butas ir jo kambarys, kuriame prie spintos matomas ramentas, kuriuo K. B. trenkė nukentėjusiajai. Apžiūros metu fotografuota. (b. l. 16-22 ).
2017-05-18 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2017-05-18 apie 22 val. 22 min. buvo gautas pranešimas, jog adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, brolis sumušė brolį. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė K. B.. Įvykio vietoje nustatyta kad K. B. ramentu trenkė mamai E. B. per galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. E. B. paaiškino, jog jai meldžiantis, prie jos priėjo sūnus K. B. ir pradėjo iš jos tyčiotis, kad ši meldžiasi. E. B. pasakius, kad ji kvies policiją, K. B. ėmė ant jos šaukti ir atėmė iš jos telefoną, kurį po kurio laiko atidavė bei trenkė ramentu jai per galvą, taip sukeldamas E. B. fizinį skausmą. Alkoholio matuokliu patikrinus E. B. girtumą, nustatyta, kad ji yra blaivi. Medikų brigada E. B. išvežė į ligoninę. E. B. galvoje matėsi gumbas. Ankščiau sūnus prieš motiną yra smurtavęs ir buvo kviesta policija. K. B. paaiškino, kad jis kvietė policiją, nes brolis R. B. sudaužė jo kompiuterį, o jis prieš mamą nesmurtavo. K. B. pristatomas į policijos komisariatą elgėsi ramiai. (b. l. 27-28 ).
2017-05-19 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. B. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairiame momenyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis, galimai 2017-05-18. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu paveikus galvą. E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai. (b. l. 34 ).
2017-05-18 alkoholio matuoklio parodymų duomenimis, iš kurių matyti, kad K. B. 22 val. 54 min. buvo patikrintas girtumas, kuriam nustatytas 1,59 promilių girtumas. (b. l. 50 ).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad gautas pranešimas apie smurtą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, brolis namuose spardosi, mušasi lazdomis (b. l. 23-26).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamasis tyčia, vieną kartą ramentu suduodamas mamai E. B. į galvą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose, bei abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir jos trukmei (dydžiui).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į įstatymo reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis neteistas, praeityje vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos veikos padarymą nukentėjusiosios atžvilgiu, jiems susitaikius (BK 38 straipsnio pagrindu), ir tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00929-14 jo atžvilgiu nutrauktas, teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėn. neatlygintinai išdirbti po 10 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įvykdė 2014-10-02 (b. l. 74-80, 83), dabar padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau smurtinio pobūdžio, nukreiptą į baudžiamojo įstatymo saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – artimo žmogaus sveikatą, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – fiziniu smurtu prieš artimąjį, taip priverčiant jį išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis savo veiksmų neteisėtumą suprato, šį savo poelgį įvertino neigiamai, žadėjo ateityje labiau jį kontroliuoti, administracine tvarka baustas, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas iš anksčiau, tačiau bylos duomenimis iki šiol neįvykdytas, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, sistemingai ir (ar) piktybiškai jiems nusižengti (b. l. 84-86), nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gaunantis invalidumo pašalpą (b. l. 91, 92). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jos padarymui. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai padarytus nežymius sužalojimus, kurie ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jos sveikatai nesukėlė, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgęs, dabar gailisi, žadėjo ateityje pasitaisyti ir nusikaltimų nebedaryti, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji pretenzijų nepareiškė, tačiau jos atžvilgiu smurtavo nebe pirmą kartą, šie jo neteisėti veiksmai ne vienetiniai), teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui, mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta griežtesnė už švelniausią bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), nustatant šios bausmės dydį mažesnį už vidurkį, numatytą įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, kaltinamajam taip pat paskirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, t. y. įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, kad būtų išvengta galimų kitų pažeidimų ar nusikaltimų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išspręsta supaprastinto proceso tvarka ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis) (b. l. 54-55, 60).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir K. B. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į atliktą bausmę K. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-18, 22.36 val., iki 2017-05-19, 14.40 val. (1 parą), ir laikyti, kad yra atlikęs dalį bausmės – 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti K. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.