Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-30 · Administracinė byla Nr. eI-2995-473/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-05-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-30Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-01-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
eI-2995-473/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01199-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“
Atsakovas
Audito
Advokatai
Vytautas Mikalajūnas
Administracinė byla Nr. eI-2995-473/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01199-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Vytautui Mikalajūnui, Nedui Valiuliui,atsakovės atstovui Mindaugui Noreikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – Tarnyba) 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ (toliau – Įsakymas). Pareiškėja skunde nurodė (I t., b. l. 1–6) ir pareiškėjos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Tarnybos 2019 m. kovo 22 d. išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada), kurioje nurodyta, kad UAB „Tigesta“ (toliau – bankroto administratorė) pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi viršijo teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdama į teismą dėl jos padidinimo. Tarnybos nagrinėtuose buvusio BUAB „Timber contruction group“ (toliau – Įmonė) vadovo ir savininko A. M. ir jo valdomo juridinio asmens UAB „Dignalita“, kuriai savo kreditorinius reikalavimus Įmonės bankroto byloje perleido UAB „Dorcas“, UAB „Domaska“, UAB „Statrus“ UAB „Dignalita“, skunduose nurodoma, kad bankroto administratorė, išpirkdama automobilį Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo (toliau – Bankas), viršijo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtiną administravimo išlaidų sąmatą. Pareiškėja su šia Tarnybos išvada nesutinka. Nors Išvadoje nurodyta, jog ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus, tačiau į tai Tarnyba neatsižvelgia. Minėtuose skunduose nurodomos aplinkybės dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo buvo nagrinėjamos ir Kauno apygardos teisme. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 12 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad visgi aplinkybė, kad bankroto administratorė, nustačiusi, jog lizinguojamo turto išpirkimo kaina yra mažesnė už turto vertę, priėmė sprendimą išpirkti šį turtą, tam paskolindama lėšų, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus. Taigi, Kauno apygardos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį) nustatė, jog bankroto administratorė siekė apsaugoti Įmonę ir jos kreditorių interesus, todėl išpirko automobilį ir teismas tam pritarė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas skundus dėl Įmonės bankroto administratorės, apskritai nenustatė jokių Įmonės bankroto administratorės veiklos pažeidimų, nors skundai teikti teismui buvo identiški skundams, teiktiems Tarnybai.

Išvadoje nurodyta, kad praktikoje dažnai bankroto proceso pradžioje bankroto administratorius patiria išlaidų, kurias dengia savo lėšomis. Įmonė neturėjo piniginių lėšų automobilio išpirkimui, todėl piniginių lėšų išpirkti lizinguojamą automobilį be jokios naudos sau ir be jokių palūkanų, turto įkeitimo ar laidavimo savo rizika, Įmonei paskolino bankroto administratorė. Nors A. M. teigia, kad bankroto administratorė, pažeisdama įstatymus, išpirko automobilį, bet iki šiol visais įmanomais būdais neleidžia parduoti minėto automobilio ir siekia jį taikos sutarties pagrindu perimti sau. A. M., teikdamas teismui tvirtinti taikos sutartį bankroto byloje, apskritai nenurodo, kad ketina minėtą automobilį parduoti, iš ko darytina išvada, kad buvęs vadovas visais įmanomais būdais siekia perimti naudoti sau automobilį, kuris administratoriaus sąskaita ir siekia veikti Įmonės kreditorių interesais, šiai dienai priklauso Įmonei, o ne Bankui. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias kreditorius – savininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, bankroto administratorė kreipėsi į teismą, kad teismas leistų minėtą automobilį parduoti kaip greitai gendantį turtą. Įmonės bankroto administratorė, sudarydama paskolos sutartį, neturėjo galimybės kreiptis į kreditorių susirinkimą, nes dar nebuvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Be to, bankroto administratorė neturėjo galimybės kreiptis ir į teismą, nes Bankas (2018 m. sausio 25 d. raštu dėl sutarties nutraukimo bei turto grąžinimo) bankroto administratorę įpareigojo nedelsiant grąžinti automobilį Bankui. Todėl bankroto administratorė turėjo nedelsiant apsispręsti ar grąžinti turtą (kurio rinkos vertė beveik dvigubai viršijo likutinę neišmokėtą sumą) Bankui ar išpirkti. Formalus kreipimasis į teismą dėl pritarimo, atsižvelgiant į teismo užimtumą, butų užtrukęs apie mėnesį, o Bankas tiek laiko nesutiko laukti, tuo labiau, kad jam ekonomiškai nenaudinga buvo, kad Įmonė išpirktų automobilį.

Bankroto administratoriaus pareiga perimti visą įmonės turtą, ir tik jį perėmus, esant reikalui, jis perduodamas lizingo bendrovei ar kt. įstaigoms. Kol automobilis bankrutuojančios įmonės žinioje, jis turi būti apdraustas, net jei tai nenumatyta administravimo išlaidų sąmatoje, nes priešingu atveju, jei jam kažkas atsitiktų, kreditoriai patirtų nuostolių ir už tai atsakytų bankroto administratorius. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas ir numatė tvarką Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, kad administratorius galėtų operatyviai pats priimti sprendimus apsaugodamas visų kreditorių interesus, o ne tik didžiausiųjų, kurie yra atsakovai nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl Įmonės tyčinio bankroto. Pagal Išvadoje pateiktą nuomonę, administratorė, atlikdama mokėjimus už perimto automobilio draudimą, taip pat tariamai padarė pažeidimą, už kurį gali būti nubausta. Bankroto administratorė, siekdama apsaugoti kreditorių interesus, turėjo operatyviai priimti sprendimą ir nustačiusi, jog pardavus automobilį, piniginių lėšų bus gauta apie 20 000 Eur daugiau, nei likutinė neišmokėta suma Bankui, todėl nustačiusi, jog tai yra absoliuti nauda Įmonei ir jos kreditoriams, nusprendė lizinguojamą transporto priemonę išpirkti. Išvadoje nurodyta, kad išpirkdama automobilį (suteikiant paskolą) bankroto administratorė nepažeidė bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau tuo pačiu Tarnyba skiria nuobaudą už tai, jog automobilis buvo išpirktas, motyvuojant tuo, kad administratorė nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl sąmatos padidinimo.

Tarnybai pateiktus skundus pareiškėja vertina kaip bandymą susidoroti su bankroto administratore, klaidinant Tarnybą, nes šiuo metu yra nagrinėjamas bankroto administratorės pareiškimas dėl Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovai yra Įmonė, A. M. ir UAB „Dignalita“. Be to, Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjos ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusio Įmonės vadovo ir vienintelio akcininko A. M.. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu Įmonė, A. M. ir UAB „Dignalita“ siekia įvairiausiomis priemonėmis išvengti jiems gresiančios tiek civilinės, tiek baudžiamosios atsakomybės.

Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba neturi teisės vertinti, ar bankroto administratorė pagrįstai ginčija sandorius, tokiam vertinimui yra reikalingas pačių sandorių, tai pat atsakingų asmenų veiksmų vertinimas, kurio Tarnyba neturi įgaliojimų atlikti. Pareiškėja sutinka su tokia Tarnybos išvada dėl administratorės vykdomo teisminio proceso, tačiau tuo pačiu pareiškėja mano, kad Tarnyba neturi teisės vertinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo labiau priimti priešingus sprendimus bei vertinimus. Taigi, Tarnyba privalėjo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad bankroto administratorė, išpirkdama transporto priemonę, veikė kreditorių interesais, todėl nepažeidė jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjos manymu, susidarė paradoksali situacija, kai Kauno apygardos teismas atmetė minėtus skundus bei pažymėjo, kad administratorė nepažeidė įstatymų ir kreditorių interesų išpirkdama automobilį (egzistuoja prejudicinis faktas), o Tarnyba už tą pačią veiką administratorę nubaudė, skirdama įspėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos ir viena iš tokių – prejudicinis faktas. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas šį klausimą jau išnagrinėjo ir priėmė priešingą Tarnybai sprendimą, todėl Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime nurodė (II t., b. l. 1–3) ir atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Įsakyme konstatuota, jog pareiškėja viršijo teismo patvirtintą lėšų sumą, kurią pareiškėja turėjo teisę naudoti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdama teismą dėl jos padidinimo. Pareiškėjos argumentas, kad aplinkybės dėl teismo patvirtintų administravimo išlaidų viršijimo buvo nagrinėjamos ir teisme, kuris nenustatė jokių pareiškėjos veiklos pažeidimų, nėra tikslus. Tarnyba sutinka su pareiškėjos pareikšta pozicija, kad automobilio išpirkimas atitiko tiek pačios bankroto administratorės, tiek jos kreditorių interesus. Minėtą faktą taip pat patvirtino ir pareiškėjos minimas teismas savo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. B2-806-221/2018. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai nuobauda – įspėjimas – buvo skirta, nes pareiškėja, žinodama, kad viršys teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintas 2 000 Eur administravimo išlaidas, nesikreipė į teismą dėl jos padidinimo. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti teismo taip pat ir didinamos. Įvertinus Tarnybai pateiktus dokumentus, pareiškėjos Tarnybai teikti 2019 m. sausio 3 d. paaiškinimus, neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bankas 2018 m. sausio 25 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, kaip Įmonės bankroto administratorę, kurią informavo, kad Įmonės sudaryta 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartis nutraukiama bei pareikalavo grąžinti lizinguojamą turtą (transporto priemonę) Bankui. Taigi, pareiškėja 2018 m. sausio 31 d. prašymu kreipdamasi į teismą dėl 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatos, jau turėjo žinoti, kad, siekiant tinkamai apginti Įmonės kreditorių interesus, jai reikės išpirkti Įmonės lizinguojamą transporto priemonę. Teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi minėtą 2 000 Eur sąmatą patvirtino, o jau 2018 m. vasario 2 d. pareiškėja sumokėjo likusią 27 645,04 Eur sumą už Įmonės lizinguojamos transporto priemonės išpirkimą. Atkreipia dėmesį, kad nei 2018 m. sausio 31 d. teismui teiktoje administravimo išlaidų sąmatoje, nei vėliau, pareiškėja nesikreipė dėl didesnių išlaidų patvirtinimo. Pažymi, kad pareiškėja yra savo srities profesionalė, kuriai teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, ją saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl ko bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Taigi, įvertinusi būsimas išlaidas lizingo turto išpirkimui, turėjo šias išlaidas įtraukti į teismui teikiamą 2018 m. sausio 31 d. prašymą dėl sąmatos patvirtinimo, o jei būsimos išlaidos paaiškėjo vėliau – nedelsiant kreiptis į teismą dėl šios sąmatos patikslinimo. Tarnybos vertinimu, kitoks šios situacijos traktavimas, kai viršijama teismo nustatyta administravimo išlaidų sąmata ir vėliau nėra bandoma teisme minėtą sąmatą patikslinti, sumenkintų ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatytos teismo pareigos paskirtį ir reikšmingumą, kadangi sudarytų sąlygas bankroto administratoriams piktnaudžiauti teismo patvirtintomis administravimo išlaidų sąmatomis ir nekreipti dėmesį į teismo nustatytas išlaidų ribas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodomoje teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civ. byloje Nr. B2-806-221/2018, nebuvo vertinami pareiškėjos veiksmai, kai nebuvo kreiptasi į teismą dėl administravimo išlaidų patikslinimo. Minėtoje nutartyje buvo pasisakyta tik dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo Įmonės kreditorių interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos direktorius Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta nuobauda – įspėjimas – už ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonei buvo iškelta bankroto byla, Įmonės bankroto administratore paskiriant UAB „Tigesta“ (II t., b. l. 33–41).

Bankas bankroto administratorei išsiuntė 2017 m. sausio 25 d. raštą, kuriuo informavo, kad Įmonė ir Bankas 2016 m. kovo 21 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. D201603F-2694, kurios pagrindu Bankas perdavė Įmonei laikinai naudotis ir valdyti automobilį Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC, o Įmonė įsipareigojo laiku mokėti lizingo mokėjimų grafike nurodytus eilinius mokėjimus (II t., b. l. 74). Šiame rašte Bankas bankroto administratorei pranešė, kad vadovaujantis Finansinio lizingo sutarties Bendrosios dalies 17.1.7. p nuostatomis, 2016 m. kovo 21 Finansinio lizingo sutartis bus nutraukta.

UAB „Tigesta“ Kauno apygardos teismui pateikė 2018 m. sausio 31 d. prašymą, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui, kurią sudaro: turto saugojimo išlaidos – iki 1 500 Eur plius PVM, įmonės ūkinės finansinės veiklos auditas/revizija – vienkartinė 1 000 Eur suma plius PVM, kanceliarinių paslaugų išlaidos – 750 Eur plius PVM, apskaitos tvarkymo išlaidos – 800 Eur plius PVM, transporto išlaidos – 750 Eur plius PVM, apskaitos tvarkymo išlaidos – 800 Eur plius PVM, išlaidos VĮ Registrų centre – 150 Eur plius PVM, išlaidos teisinėms paslaugoms – ne daugiau 100 Eur plius PVM už valandą, Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Įmonės 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorė UAB „Tigesta“ turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirikimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (II t., b. l. 122–123).

BUAB „Timber contruction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tigesta“ direktorės R. V. (Paskolos gavėja) ir R. V. (Paskolos davėja) 2018 m. vasario 2 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 20180202-01, pagal kurią Paskolos davėja Paskolos gavėjai paskolino 29 000 Eur ir pagal kurią šalys sutarė, kad suteikta paskola bus naudojama pagal Finansinio Lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 išpirkti iš Banko automobilį Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC, atlikti šio automobilio einamąjį remontą bei privalomąją techninę apžiūrą, kad transporto priemonė galėtų dalyvauti eisme ir nebūtų privalomai išregistruota (II t. b. l. 110–113).

Įmonė pagal 2018 m. sausio 29 d. transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktą perdavė, o bankroto administratorė priėmė Bankui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz GL 350 BLUETEC 4MATIC“ (II t., b. l. 255).

2018 m. liepos 3 d. įvyko Įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl bankroto administratorės išlaidų sąmatos tvirtinimo (4 klausimas) (II t., b. l. 42–49). Bankroto administratorė Įmonės kreditorių susirinkimui pateikė savo veiklos ataskaitą, iš kurios matyti, kad bankroto administratorė iki pirmojo kreditorių susirinkimo išleido 30 436,81 Eur, iš kurių 27 591,95 Eur Bankui sumokėta suma už automobilį Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC (II t., b. l. 51–64). Įmonės kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu nepatvirtino administravimo išlaidų sąmatos (taip pat ir patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sąmatos) visam Įmonės bankroto administravimo laikotarpiui. Bankroto administratorė Kauno apygardos teismui pateikė 2018 m. liepos 17 d. skundą, kuriame, be kita ko, prašė panaikinti 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu, tačiau teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi bankroto administratorės skundo šioje dalyje netenkino (II t., b. l. 234–245).

Tarnyboje gauti Įmonės kreditorių UAB „Dignalita“ 2018 m. liepos 24 d. skundas, UAB „Dorcas“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. skundas, UAB „Domaska“ 2018 m. rugsėjo 7 d. skundas, UAB „Statrus“ 2018 m. rugsėjo 17 d., kuriuose nurodyta, kad bankroto administratorės vadovė ir Įmonė pagal 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01 asmeniškai Įmonei paskolino 29 000 Eur ir tuo būdu tapo Įmonės kreditoriumi, t. y. pagal sudarytą paskolos sutartį tapo asmeniu, finansiškai suinteresuotu bylos baigtimi, nors pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį toks asmuo negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi (II t., b. l. 158–160, 164–169). UAB „Dignalita“ 2018 m. liepos 24 d. skunde pažymėjo, kad bankroto administratorė teismo nutartimi nustatytą 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą viršijo 28 436,91 Eur, kurios išlaidos nebuvo būtinosios bankroto administravimo išlaidos.

Tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (10.4) D2-2826 bankroto administratorę informavo, kad bus atliekamas patikrinimas administruojant Įmonės bankroto procesą ir paprašė iki 2018 m. spalio 1 d. Tarnybai pateikti patikrinimui reikalingą informaciją (II t. b. l. 163).

UAB „Tigesta“ Tarnybai pateikė 2018 m. spalio 1 d. paaiškinimus „Dėl UAB „Dignalita“, UAB „Dorcas“, UAB „Domaska“ skundų“, kuriuose nurodė pradėjus Įmonės bankroto procedūrą, Bankas atsiuntė bankroto administratorei raštą ir jai tapo žinoma, kad Įmonė ir Bankas 2016 m. kovo 21 d. sudarė finansinio lizingo sutartį, kurios pagrindu Bankas perdavė Įmonei laikinai valdyti automobilį Mercedes Benz GL350 BlueTEC 4MATIC, o Įmonė įsipareigojo laiku mokėti lizingo mokėjimų grafike nurodytus eilinius mokėjimus (II t. b. l. 172–179). Paaiškino, kad Bankas šiame rašte bankroto administratorę informavo, kad nutraukia finansinio lizingo sutartį bei nurodė bankroto administratorei nedelsiant perduoti nurodytą automobilį Bankui. Bankroto administratorė išsiaiškino, kad Įmonė turi galimybę išpirkti minėtą automobilį už 27 645,04 Eur, kai tuo tarpu šio automobilio rinkos vertė siekia 48 000 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad turto išpirkimo kaina mažesnė nei turto vertė, bankroto administratorė priėmė sprendimą išpirkti šį automobilį. Taip pat atsižvelgdama ir į tai, kad bankroto administratorė neturėjo galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo (nebuvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai), bankroto administratorė vadovė (kaip fizinis asmuo), kad išpirktų minėtą Įmonės automobilį, sudarė tikslinę neatlygintiną paskolos sutartį su Įmone ir sutarties pagrindu į Įmonės sąskaitą pervedė 29 000 Eur. Įmonė 2018 m. vasario 2 d. sumokėjo Bankui už finansinio lizingo sutartimi lizinguojamą automobilį. Administratorė paaiškinimuose, be kita ko, pažymėjo, kad pardavus nurodytą automobilį už rinkos kainą 48 000 Eur ir grąžinus paskolą Bankroto administratorei, Įmonė gautų papildomas pajamas, iš kurių būtų galima dengti kreditorinius reikalavimus, tačiau Įmonė ne tik balsavo prieš bankroto administratorės pasiūlymą pardavinėti transporto priemonę už 48 000 Eur viešose varžytynėse, bet ir nepasiūlė jokio kito jį tenkinančio varianto.

UAB „Tigesta“ Tarnybai pateikė 2019 m. kovo 14 d. papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bankroto administratorius neturėjo galimybės kreiptis į teismą, nes Bankas bankroto administratorę įpareigojo nedelsiant grąžinti automobilį Bankui (II t., b. l. 207–209).

Tarnyba parengė Išvadą, kurioje nustatė, kad bankroto administratorė, administruodama Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kadangi viršijo teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo Įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdama į teismą dėl jos padidinimo (II t. b. l. 214–221). Išvadoje pateiktas siūlymas bankroto administratorei skirti nuobaudą – įspėjimą.

Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, bei vadovaudamasis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. kovo 25 d. priėmė įsakymą Nr. V4-72, kuriuo pareiškėjai paskyrė nuobaudą – įspėjimą (II t., b. l. 222).

Pareiškėjos teigimu, Įsakymu įvertintos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, kurio minėtas teismas nenustatė jokių pareiškėjos veiklos pažeidimų., o Tarnyba tuo tarpu pareiškėjai paskyrė nuobaudą.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešojo administravimo subjekto – Tarnybos – priimto administracinio sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda, teisėtumo. Administracinis teismas vertina, ar konkrečiu atveju priimant administracinį sprendimą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kurio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte nustatyta, kad administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas arba teisėjas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis (šios dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) reglamentuoja, kad <...> administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria įspėjimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasisakė, kad teismo teisė pradiniame bankroto proceso etape (iki kreditorių susirinkimo) nustatyti administravimo išlaidas reiškia ir tai, kad nustatytos išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti didinamos. Vėliau visą administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūros apimtį ir kitas konkrečios įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes. Kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą pagal administratoriaus prašymą.

Kaip byloje nustatyta, Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino įmonės 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorė turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorė iki pirmojo kreditorių susirinkimo panaudojo iš viso 30 436,81 Eur (kartu su išlaidomis, patirtomis išperkant automobilį). Teismas pažymi, kad Bankroto administratorė nesikreipė į teismą dėl administravimo išlaidų didinimo, todėl tokioms išlaidoms nebuvo teismo sutikimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimas, kuriam suteikta teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, nepritarė sąmatas viršijančių administravimo išlaidų apmokėjimui. O Kauno apygardos teismas pareiškėjos 2018 m. liepos 17 d. skundo dalies, kurioje buvo prašoma panaikinti šį 2018 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, netenkino. Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ir į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju gavusi Banko raštą dėl automobilio grąžinimo, prieš suteikdama paskolą ir išpirkdama automobilį, turėjo teismui teikti prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo. Taigi, bankroto administratorė, viršydama teismo nustatytą iki pirmojo kreditorių susirinkimo įmonės administravimo išlaidų sąmatą, nesikreipdama į teismą dėl jos padidinimo, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte įtvirtintą pareigą.

Aplinkybė, ar patirtos didesnės administravimo išlaidos buvo pagrįstos, būtinos ir protingos, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, konstatuojant padarytą pažeidimą, kadangi pareiškėja privalėjo vykdyti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų arba kreiptis į teismą dėl sąmatos padidinimo.

Teismas pabrėžia, kad įmonių bankrotų administratorių veikla yra itin svarbi, valstybės reguliuojama ir kontroliuojama, todėl jai keliami itin aukšti reikalavimai. Taigi, teismas daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir pritaikė ĮBĮ nuostatas bei pagrįstai ir teisėtai Įsakymu pareiškėjai paskyrė proporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą, kuri savo pobūdžiu yra švelniausia. Ginčijamas Įsakymas priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), todėl pagrindo panaikinti Tarnybos 2019 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. V4-72 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Tigesta“ skyrimo“ skunde išdėstytais argumentais nėra. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė