Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2015-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-537/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
II-24-537/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015-06-12Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K., jo atstovui advokatui K. K., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įgaliotam atstovui Valdemarui Morkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 37N-28056109-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas D. A. 2015-03-27 priėmė nutarimą, kuriuo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir 124¹ str. 2 d., dėl to, kad E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 82.2, 108 ir 119 punktų reikalavimus, t.y., 2015-03-23, apie 19.00 val., S. Daukanto ir K. D. gatvių sankryžoje, Kazlų Rūdoje, vairuodamas automobilį „ „BMW 318“, v.nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę pusę, nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur kelkraštyje stovėjo automobilis su žmonėmis, taip sukedamas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, nemažindamas greičio grįžo į savo važiuojamąją dalį, iš kurios dar kartą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, užvažiuodamas ant kelkraščio, sukdamas vairą iš chuliganiškų paskatų be jokio tikslo ir motyvo, priversdamas automobilį slysti šonu, įvažiavo į savo kiemą. Visa tai vairuotojas darė nerodydamas posūkio signalų ir tokiais savo veiksmais, chuliganiškai vairuodamas automobilį, sukėlė pavojų saugiam eismui sau ir kitų žmonių saugumui. Be to, prašomas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124²str. 2d., padarymą paskyrė 500 EUR baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių. Už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹str. 2d., padarymą paskyrė 50 EUR baudą. Už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹str., 8d., padarymą skyrė 7 EUR baudą. Už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹str., 2d., padarymą skyrė 50 EUR baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą - 500 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas E. K. skundas dėl Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK 2015-03-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, kuriame prašo panaikinti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK 2015-03-27 priimtą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog jis pripažįsta, kad 2015-03-23, apie 19.00 val., vairavo automobilį „BMW 318“, v/n (duomenys neskelbtini) ir nurodytu laiku važiavo namo, nes jam paskambino motina ir pasakė, jog pablogėjo sveikata ir reikalinga pagalba. Važiuodamas skubėjo, tačiau leistino greičio stengėsi neviršyti. O darydamas posūkį į dešinę sankryžoje, galėjo šiek tiek išvažiuoti į priešingą eismo juostą, tačiau tuo metu jokių transporto priemonių toje juostoje nebuvo. Sukdamas į kiemą, jokių veiksmų, kurie galėtų suketi jam ar aplinkiniams pavojų, neatliko, todėl nėra pagrindo kaltinti jo chuliganišku vairavimu. Netoli sankryžos automobilyje buvusiems asmenims, stovėjusiems kitoje kelio pusėje, kelkraštyje, jokio pavojaus jo išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą nesukėlė. Pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių toje vietoje taip pat nebuvo. Prieš įsukdamas į savo kiemą, rankinio stabdžio nebuvo užtraukęs, šonu jo automobilis neslydo. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas ant kelio ir kelkraščio automobilio vėžės ir žvyro išmetimas - padarytas ne jo automobilio. Jo veiksmuose nėra ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK atsiliepime į skundą nurodyta, jog E. K. 2015-03-27 nutarimu Nr. 37N-28056109-15 nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir 124¹ str. 2 d., padarymą buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, nes pažeidimai įrodyti administracinės bylos medžiaga. Nurodyta, kad byloje yra pridėtos foto nuotraukos, kuriose aiškiai matyti E. K. automobilio vėžės priešingos eismo juostos kelkraštyje, prieš įvažiuojant į kiemą ir iš jų formos ir išdėstymo matyti, kad asmuo buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ir net į kelkraštį, o tik po to suko į namų kiemą. Be to, tai darė priversdamas automobilį slysti šonu, automobilį pastatydamas skersai kelią, per abi važiuojamąsias dalis, dėl to, atlikdamas tokius veiksmus ir manevrus, jis padarė ypač grubų KET pažeidimą ir sukėlė pavojų sau ir kitiems asmenis, buvusiems automobilyje, kuris stovėjo kelkraštyje. Mano, jeigu E. K. būtų reikėję skubėti dėl kažkokių tai priežasčių, jis skubėti galėjo pasirinkdamas saugų greitį, kad sankryžoje neišvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą ir į kiemą privalėjo įsukti normaliai iš savo eismo juostos. Be to, nebuvo jokios būtinos priežasties jam išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ir dar net į jos kelkraštį, o tik po to įsukti į kiemą. Pažymi, kad E. K. be jokios būtinos ir aiškios priežasties pavojingai pažeisdamas KET, kelyje elgėsi chuliganiškai. Tokius E. K. veiksmus patvirtino įvykį matę Kazlų Rūdos komisariato pareigūnai ne tarnybos metu ir su jais buvęs liudytojas.

Teismo posėdyje E. K. prašė skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad sankryžoje sukdamas į dešinę bei sukdamas į savo namų kiemą, posūkių nerodė. Taip pat pripažino, kad sankryžoje sukdamas į dešinę bei sukdamas į savo namų kiemą, išvažiavo į priešpriešines eismo juostas. Paaiškino, kad šiuos pažeidimus padarė dėl to, kad skubėjo pas savo motiną, o ne iš chuliganiškų paskatų, šalikėlėje stovėjusiam automobiliui jokio pavojaus nesukėlė, rankinio netraukė, o pateiktose nuotraukose vėžės yra ne jo automobilio. Mano, jog policijos pareigūnai G. P. ir T. S. jį apkalba, nes jau seniai su jais nesutaria, ne kartų minėtų pareigūnų yra baustas.

Šalies argumentai

E. K. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad E. K. pripažinus, kad jis galimai pažeidė KET, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, tačiau tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o iš susijaudinimo dėl motinos sveikatos. Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kad E. K. tyčia vairavo chuliganiškai ir pažeidė KET reikalavimus. Nors liudytojai policijos pareigūnai tvirtina, kad jis du kartus išvažiavo į priešingą eismo juostą ir nerodė posūkio, sukdamas į kiemą ir buvo užtraukęs rankinį, tačiau jis taip važiavo susijaudinęs dėl motinos sveikatos ir tų įrodymų dėl chuliganiško vairavimo nepakanka, todėl prašo šioje dalyje bylą nutraukti, o kitose dalyse skirti švelnesnes nuobaudas, nes yra įrodymų, kad jis skubėjo.

Marijampolės apskrities VPK Kazlų Rūdos PK atstovas V. Morkevičius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pažeidimo duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, fotonuotraukose, nes abudu išvažiavimai į priešpriešinę eismo juostą padaryti nesilaikant saugaus eismo taisyklių, sukeliant pavojų asmenims, buvusiems automobilyje. Pažeidimai padaryti iš chuliganiškų paskatų. Kelių eismo taisyklės nenumato, kad vairuotojas skubėdamas gali jas pažeidinėti.

Liudytojas T. S. (PK pareigūnas) paaiškino, jog įvykio dieną, būdamas automobilyje su kitais kolegomis, pamatė, kaip E. K., vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į dešinę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (tą pačią, kur kelkraštyje stovėjo jų automobilis), slydo šonu. Po to, slysdamas šonu, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, įvažiavo į savo kiemą. Dėl tokio vairavimo iškvietė kelių policiją. Sukdamas į kiemą, posūkio nerodė. Mano, kad vairavo chuliganiškai. Foto nuotraukose užfiksuotas E. K. automobilio slydimas, žvyro išmetimas kelio dalyje bei. Jokio tikslo pakenkti ar apkalbėti E. K. neturi.

Liudytojas G. P. (PK pareigūnas) davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas T. S..

Liudytojas T. J. patvirtino liudytojų T. S. ir G. P. parodymus. Papildė, kad įvykio metu kitų automobilių ar pėsčiųjų kelyje nebuvo, tačiau kelkraštyje, į kurio priešpriešinę pusę išvažiavo E. K., buvo moteris, kuri kažką ravėjo. Mano, kad E. K. į kiemą įsukdamas ir slysdamas šonu, galėjo užtraukti rankinį stabdį, nes galiniai ratai nesisuko. Nuotraukose užfiksuoti ratų slydimai ir žvyro (smėlio) išmetimai buvo padaryti tikrai E. K. vairuojamo automobilio.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad įvykio dieną jai pasidarė silpna. Ji serga hipertonine liga, todėl paskambino sūnui E. K., kad grįžtų namo. Vėliau sūnus grįžo namo ir padavė jai tabletę. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Nepamena ar bendravo su policijos pareigūnu, ar ne. Ji tik paklausė, kas atsitiko, o pareigūnas atsakė, kad padarytas pažeidimas, po ko, ji grįžo atgal į namus. Gali būti, kad sakė, jei sūnus padarė pažeidimą, tai tegul ir atsako. Paties įvykio nematė.

Liudytojas E. L. ( policijos pareigūnas ) paaiškino, kad pagal iškvietimą nuvyko per 5 min. į Donelaičio gatvę dėl E. K. galimo chuliganiško vairavimo. Fotografuodamas kelią, vėžių ir automobilio slydimo žymes, žvyro išmetimą iš po ratų kelkraštyje, užėjo į pažeidėjo kiemą. Kalbėjo su E. K., netrukus išėjo jo motina D. K., kuri pasakė, kad „gerai padarysim, jei įforminsime pažeidimą“. Praėjus kuriam laikus, sutiktas mieste E. K., , girdint kolegoms, pasakė, kad „taip padarė specialiai, nes pamatė automobilyje sėdintį pareigūną G. P.“. Matė, kad automobilio padanga buvo smėlėta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

E. K. teismo posėdžio metu sutiko, kad pažeidė KET 82.2, 108 ir 119 reikalavimus ir neginčija jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir 124¹ str. 2 d., tačiau ginčija jo veikos kvalifikavimą pagal ATPK 124² str. 2 d., nes pažeidimus padarė skubėdamas padėti sergančiai motinai, o ne iš chuliganiškų paskatų. E. K. nesutinka, kad jo veiksmai buvo chuliganiški, nurodė, kad nors ir pažeidė KET, nerodydamas posūkių ir šiek tiek išvažiuodamas į priešpriešines eismo juostas, tačiau šiuos veiksmus atliko esant reikalingumui, nes reikėjo pagelbėti jo motinai, kuriai buvo silpna. Be to, tokiais savo veiksmais nesukėlė jokio pavojaus kitoms transporto priemonėms, sau ar kitiems asmenims.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra už KET 9 punkto reikalavimo nesilaikymą, kai kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šio įstatymo pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tyrimo metu gauti duomenys sutampa su tais duomenimis, kurie buvo gauti iš tų pačių įrodymų šaltinių protokolą surašiusios institucijos atlikto tyrimo metu. Liudytojai T. S., G. P. ir T. J. teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino savo parodymus, kurie sutampa su byloje esančiais tarnybiniais pranešimais (b.l.12,13,14), bei iškart po įvykio nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, būtent jie, pastebėję, kad E. K. pažeidė KET, iškvietė policijos pareigūnus, o pastarasis savo pasisakymu, kad „<...specialiai taip padarė..>“ kaip ir pripažino savo kaltę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galimą abejoti liudytojų parodymais, nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių jie būtų suinteresuoti apklabėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui. Be to, jų parodymus patvirtino liudytojas E. L. ir byloje esančios pateiktos foto nuotraukos (b.l.15-21), darytos iš karto po įvykio, kuriose užfiksuotas E. K. vairuojamo automobilio kelyje palikti pėdsakai, neabejotinai patvirtinantys tą faktą, jog asmuo buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, jo vairuojamas automobilis slydo šonu, dėl ko buvo sukeltas pavojus ne tik kelio kelkraštyje stovėjusiame automobilyje buvusiems keturiems asmenims, bet ir toliau kelkraštyje buvusiai moteriai. Pasak liudytojų, buvusių nurodytame automobilyje, E. K. vairuojamas automobilis, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, slysdamas šonu, pro juos pravažiavo nedideliu atstumu ( liudytojai skirtingai nurodė atstumus, nuo 1 iki 5 metrų, tačiau tai esminės reikšmės byloje neturi ), dėl ko jiems sukėlė pavojų.

Skundo motyvas, jog E. K. galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą dėl to, kad tai darė esant būtinumui ar reikalingumui (dėl motinos sveikatos būklės), atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad motinos sveikatos būklė („pasidarė bloga“) nebuvo tokia, jog asmuo galėtų ir turėtų teisę sąmoningai pažeisti KET reikalavimus. Be to, esant blogai sveikatai, galima buvo kreiptis pagalbos ir kitomis priemonėmis, t.y., iškviesti greitąją medicininę pagalbą ir telefonu (motina pati skambino sūnui, galėjo kviestis ir pati medikus, ar sūnus galėjo tai padaryti). Teismas daro išvadą, kad šis motyvas yra tik bandymas E. K. pasiteisinti. Priešingai, byloje nustatytos E. K. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį , t.y., chuliganiškas paskatas. Teismas nustatė, kad jis, pradžioje išvažiuodamas posūkyje į dešinę į priešpriešinę eismo juostą, matydamas kelkraštyje stovintį automobilį ir juose sėdinčius asmenis, kuriuos, pasak liudytojų jis pažino kaip policijos pareigūnus, dėl ko net nusijuokė ( pareigūnų T. S. ir G. P. parodymai ), bei šoniniu slydimu važiuodamas toliau bei vėliau vėl išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, slysdamas šonu, įvažiuodamas į savo namo kiemą, sukėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems asmenims be jokios realios priežasties, dėl pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamos ir logiškai nepaaiškinamos dingsties.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad E. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymą, ir jam pagrįstai paskirta padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą atitinkanti administracinė nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.), nustatyta sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies (KET) pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str.).

Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta 500 Eur su specialios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 18 mėnesiams nuobauda ( paskirtos nuobaudos, didesnės, nei jų vidurkiai, vadovaujantis LR ATPK 30² str., numatytais nuobaudų skyrimo pagrindais ) savo dydžiu neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo ar proporcingumo principams ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, todėl naikinti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo D. A. 2015-03-27 nutarimo Nr. 37N-28056109-15 dalyje pagal ATPK 124² str. 2 d. padaryto pažeidimo pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau, teismas nesutinka su E. K. veiksmų kvalifikavimu papildomai pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d., 124¹ str. 2 d. ir 124² str. 2 d. ( saugaus greičio nepasirinkimas, įvažiuojant į sankryžą, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, posūkio signalų nerodymas, po padaryto pažeidimo vairuotojo pažymėjimo nepateikimas ). Šios veikos konkuruoja su pažeidimu, numatytu LR ATPK 124²str. 2d. kaip visuma ir dalis. Tai yra, LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta veika plačiąja prasme ( chuliganiškas vairavimas ) apima padaromus ne tik vieną, bet ir galimai kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra vertinami, kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, dėl ko papildomai E. K. veiksmų, nustačius chuliganiško vairavimo sudėtį, kvalifikuoti pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d., 124¹ str. 2 d. nereikia, nes tai būtų perteklinis ir dvigubas asmens nubaudimas už tą pačią veiką.

Todėl nustačius chuliganiško vairavimo sudėtį, tame tarpe ir posūkių nerodymą, įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą ir kt., kurie protokole ir nutarime pagrįstai konstatuojami kaip KET 82.2, 108 ir 119 punktų pažeidimai, šių veikų atskirai pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir 124¹ str. 2 d. kvalifikuoti nereikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575- 4414/2009). Todėl naikintina Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo D. A. 2015-03-27 nutarimo Nr. 37N-28056109-15 dalis, kuria E. K. už numatytus ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 8 d. ir 124¹ str. 2 d. pažeidimus paskirtos piniginės baudos. Tačiau galutinė E. K. paskirta nuobauda dėl to nesikeičia, kadangi jam nuobaudos buvo bendrinamos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda nustatyta už ATPK 124² str. 2 d. padarytą pažeidimą paskirta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 5 p.,

nutarė:

E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo D. A. 2015-03-27 nutarimą Nr. 37N-28056109-15 ir panaikinti nutarimo dalis, kuriomis E. K. už ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą nubaustas 50 EUR bauda, už ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą nubaustas 7 EUR bauda ir ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą 50 EUR bauda bei šioje dalyje administracinės bylos teiseną nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuriuo paskirtos už atskirus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrintos.

Likusią Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo D. A. 2015-03-27 nutarimo Nr. 37N-28056109-15 dalį, kuria E. K. už ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą nubaustas 500 EUR bauda su specialios teisės atėmimu 18 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys