Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-273-471/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
II-273-471/2019
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00204-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Pažeidėjas
D. A.
Administracinė byla Nr. II-273-471/2019Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00204-2019-0Procesinio sprendimo kategorija : 1.4.7; 1.5.3; 16.9.6; 21.18.12 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. lapkričio 06 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. A.,jos atstovui advokatui G. L.,

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato

atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens D. A. skundą dėl (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1371-2019 D. A. buvo nubausta pagal Lietuvos ANK 422 str. 5 d. 800 EUR bauda su administracinio poveikio priemone teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 11 d. 20.45 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivi, kai nustatytas 0,43 prom. girtumas ( AN bylos 4 l. ).

Šalies argumentai

2019-10-09 (duomenys neskelbtini) rajono PK pateiktu tos pačios dienos skundu ( 2-3 l. ) D. A. prašė pakeisti nutarimą ir sušvelninti nuobaudą ( taip tekste ).

Teismo posėdyje D. A. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) kirpėja. 09-24 d. ilgai dirbo, po darbo su draugėmis išgėrė taurę vyno ir planavo pati nevairuoti. Tačiau paskambinusi mama pasakė, kad namuose dingo elektra. Manydama, kad nuo išgerto mažo alkoholio kiekio leistinos ribos neviršys, išvažiavo namo. Važiuojant ją sustabdė policininkai ir patikrinę nustatė 0,43 prom. girtumą. Ji labai pasimetė, todėl pakartotiniam tyrimui į ligoninę nenuvažiavo.

Policininkų nustatyto girtumo neginčija ir keisti paskirtąją baudą neprašo. Prašo tik sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nes vairuotojo pažymėjimas jai labai reikalingas. Gyvena (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga kasdien važinėti į darbą (duomenys neskelbtini) apie 10 km. ( į vieną pusę ). Taip pat rūpinasi neįgaliomis mama ir močiute, kurias reikia vežti pas gydytojus, kt. Jos vaikai yra pilnamečiai ir gyvena atskirai, o sutuoktinis dėl darbo pobūdžio dažnai būna išvykęs ilgiems laikotarpiams. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 20 metų ir tik vieną kartą yra bausta už greičio viršijimą. Už panašias veikas niekada nebausta ir neteista.

Šalies argumentai

D. A. atstovas advokatas nurodė, kad jai nustatytas minimalus girtumo laipsnis, ji itin teigiamai charakterizuojama ir dėl nusižengimo gailisi, todėl yra pagrindas taikant Lietuvos ANK 34 str. 5 d. sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato atstovas atsiliepime ( 15 l. ) prašė skundo netenkinti. Teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad vairuodama neblaivi D. A. įvykdė nusižengimą, už kurį pagal įstatymą privaloma atimti teisę vairuoti, kas ir buvo padaryta. Todėl prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Visi surinkti įrodymai – pačios D. A. paaiškinimas teismo posėdyje, AN protokolas ( adm. b. 1-2 l. ), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ( adm. b. 6, 7 l. ) patvirtina, kad AN protokole nurodytu laiku ir vietoje policijos pareigūnai sustabdė D. A. vairuojamą automobilį ir patikrinę jai nustatė 0,43 prom. girtumą, dėl ko ji buvo nušalinta nuo vairavimo ( adm. b. 3 l. ) ir surašytas AN protokolas.

Šie įrodymai patikimai patvirtina, kad D. A. vairavo automobilį esant 0,43 prom. girtumui, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 422 str. 5 d. ir skundą padavusiam asmeniui to neginčijant teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Už šį nusižengimą D. A. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės privalomas skirti ( Lietuvos ANK 422 str. 6 d. ) teisės vairuoti atėmimas. Skundas faktiškai grindžiamas dviem aplinkybėmis – kad D. A. manė, jog vairuoja neviršydama leistino girtumo laipsnio ir kad jai reikalinga teisė vairuoti.

Tiek pagal bendrąsias eismo dalyvių elgesio taisykles, tiek pagal suformuotą teismų praktiką asmuo, prieš padarydamas tyčinį, itin pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą ( kokiu laikomas vairavimas esant neblaiviam ir tik už tokius yra numatytas privalomas teisės vairuoti atėmimas ), privalo numatyti galimas pasekmes ( tame tarpe – neigiamas sankcijas ) ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, jo paties ar kitų asmenų sveikatos būklė ir kitos panašios aplinkybės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą ( faktiškai – privalomos sankcijos neskyrimą ). Tokios lengvatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant tai patvirtinančių aplinkybių visumai.

Visų pirma teismas konstatuoja, kad asmens subjektyvus įsitikinimas nesant neblaiviam ( kai asmuo yra vartojęs alkoholio ir realiai jo girtumas siekia 0,43 prom. ) savaime nesudaro pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės ar ją švelninti ( ko prašoma skunde ). Kiekvienas asmuo, būdamas vartojęs alkoholio, prieš pradėdamas vairuoti privalo įsitikinti ( pvz., asmeninio alkotesterio pagalba, kt. ) esąs blaivus arba pradėti vairuoti tik tada, kai nelieka jokių abejonių dėl blaivumo. Gi pradėdamas vairuoti tik taip manydamas, vairuotojas privalo prisiimti atsakomybę dėl atsirandančių pasekmių.

Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad D. A. vairavo automobilį neilgą laiką – iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ( dėl ko girtumo laipsnis pradedant vairuoti neturėjo esmingai skirtis nuo nustatytojo policininkų ) ir tik minimaliai viršydama leistiną neblaivumo ribą. Kadangi alkotesterio paklaida 0,02 prom. ( adm. b. 1 l. ), jai nustačius 0,42 prom. ( t. y. mažesnį tik viena šimtąja promilės dalimi ) girtumą, išskaičiavus paklaidą ji išvis nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn ( ką teismo posėdyje pripažino policijos atstovas ). Todėl pripažįstama, kad jos veika yra žymiai mažesnio nei įprasta šiam nusižengimui pavojingumo laipsnio.

Pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ji turi ilgametį vairuotojos stažą ( neginčijama, nors tikslių duomenų nėra ), administracine tvarka bausta vieną kartą 2017 m. už nelabai grubų kitokio pobūdžio KET pažeidimą ( adm. b. 10 l. ), yra neteista ( adm. b. 11 l. ), todėl šis nusižengimas vertintinas kaip visiškai nebūdingas asmeniui. Be to, ji pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi ( Lietuvos ANK 35 str. 1 d. 1 p. ), dirba pagal verslo liudijimą ( 5, 6 l. ), itin išsamiai ir teigiamai charakterizuojama gyvenamosios vietos seniūno ( 4 l. ). Jos motina J. L. ir močiutė K. R. ( giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai nepateikti, tačiau tai nurodyta seniūno rašte ) yra neįgalios ( 7-10 l. ), dėl ko nėra abejonių, jog ji privalo jomis rūpintis ir tam taip pat reikalinga teisė vairuoti automobilius. Dėl aptartų motyvų ( itin mažo veikos pavojingumo laipsnio, vien teigiamai charakterizuojamos asmenybės ir objektyvaus teisės vairuoti reikalingumo ) pripažįstama tikslingu taikant Lietuvos ANK 34 str. 5 d. nuostatas administracinio poveikio priemonės atžvilgiu skirti tik trečdalio įstatyme nustatytos minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą ( labiau prevenciniais tikslais, nes, kaip minėta, nusižengimas asmeniui visiškai nebūdingas ir nuobaudos tikslai labiau bus pasiekti pakankamai didelio dydžio bauda - Lietuvos ANK 22 str. 2 d. ). Visiškai neskirti šios poveikio priemonės ( nors to net neprašoma ) teismas laiko negalimu dėl aukščiau aptartų nusižengimo aplinkybių, jo pavojingumo laipsnio ir kaltės formos. Priešingu atveju tiek pažeidėjui, tiek kitiems asmenims būtų sudaroma galimybė manyti, kad įvykdžius analogiškus nusižengimus galima apsiriboti vien pinigine bauda, t. y. netiesiogiai skatinamas šių nusižengimų darymas ( vairavimas neįsitikinus, kad asmuo yra blaivus, o nustačius girtumą – tik susimokėti baudą ). Todėl skundžiamas nutarimas pakeistinas, D. A. skundas tenkintinas ( Lietuvos ANK 642 str. 1 d. 6 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. A. skundą tenkinti.

(duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1371-2019, kuriuo D. A. nubausta pagal Lietuvos ANK 422 str. 5 d. 800 EUR bauda su administracinio poveikio priemone teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn., pakeisti ir pritaikius Lietuvos ANK 34 str. 5 d. administracinio poveikio priemonę atėmimą teisės vairuoti transporto priemones sumažinti iki keturių mėnesių ( 4 mėn. ).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis