Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-20 · Byla Nr. A2.2.-15956-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
A2.2.-15956-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15278-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
M. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-15956-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15278-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei J. M., išnagrinėjusi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) vadovas, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 47 537, 79 eurų mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais bei mokėjo už suteiktas paslaugas. Tokiais veiksmais M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šiais veiksmais M. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje VMI atstovė J. M. palaikė pareikštą prašymą, prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą M. V. kaltu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti straipsnio sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. pilnai pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamo pažeidimo, gailėjosi, neneigė, kad mokėjimai buvo atliekami pažeidžiant eiliškumą, tačiau tikino, kad taip nutiko dėl bendrovėje susiklosčiusios sunkios finansinės padėties. 2015 m. (ypač nuo kovo mėn. iki liepos mėn.) itin sumažėjo apyvarta (daugmaž 50 proc.), tapo sunku, susidarė įsiskolinimas M. J. žinomos įstatymo nuostatos dėl kreditorių tenkinimo eiliškumo. Su VMI neatsiskaitė ne piktybiškai. Įmonė 10 metų visąlaik mokėjo visus mokesčius, tačiau šie metai buvo sunkūs, o VMI neparodė jokio geranoriškumo. 2015 m. kovo mėn. kreipėsi dėl nepriemokos išdėstymo dalimis, prašymas buvo patenkintas, tačiau vis tiek nesugebėjo mokėti pagal nustatytą grafiką. Šiuo metu yra pateikęs pakartotinį prašymą, įsiskolinimą dengia pagal išgales. Atleido dalį darbuotojų, sumažino pastangas, kad turėtų kuo mažiau išlaidų.

Rašytiniame paaiškinime M. V. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima reklaminės produkcijos prekyba bei gamyba, įmonės klientai yra juridiniai asmenys, vykdoma didmeninė prekyba. Atsiskaitymai vykdomi bankiniais pavedimais. Įmonė šiuo metu yra skolinga GPM 3 926,00 Eur ir 16 771,75 Eur PVM mokesčio. Pagrindinės įsiskolinimo priežastys yra dėl 2015 metais ženkliai kritusios apyvartos, pagrinde 4-5 mėnesiais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Mažindama sąnaudas ir prasidėjus prekybos sezonui nuo 2015 metų rugpjūčio mėn. vidurio įmonė planuoja daugiau atsiskaityti su VMI, taip pat yra pateiktas prašymas atidėti terminą ir leisti sumokėti mokesčius dalimis (b. l. 6).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. V. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje,

Motyvuojamoji dalis

M. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga:

VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, kur, be kita ko, nurodyta, jog 2015-10-02 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudaro 47 537, 79 Eur (b. l. 1-2); VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (4.65) FR1042-8157, iš kurios matyti, kad, siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2015 m. liepos 30 d. buvo pradėtas UAB „Orientis“ patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad mokestinę nepriemoką (2015-08-18 jos dydis buvo 22 962,56 Eur) sudaro: 5 030,00 Eur GPM ir 62,58 Eur šio mokesčio delspinigių, 17 671,85 Eur PVM ir 197,89 Eur šio mokesčio delspinigių ir 0,24 Eur pelno mokesčio delspinigių. Pagal mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (11.48)FR0706-5049 buvo prašoma pateikti banko sąskaitų išrašus, kasos knygą, gautų bei išrašytų sąskaitų-faktūrų registrus, kasos dokumentus, kitą dokumentaciją. Išanalizavus kasos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-31 kasos likutis sudarė 2 380,99 Eur, pabaigoje – 2 737,55 Eur. Per minėtą laikotarpį kasos įplaukos buvo – 689,06 Eur, išlaidos – 332,50 Eur. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais už suteiktas prekes bei paslaugas: laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-07-31 atskaitingam asmeniui pagal kasos išlaidų orderius (duomenys neskelbtini) (2015-04-30), (duomenys neskelbtini) (2014-05-31), (duomenys neskelbtini) (2015-06-30 buvo iš viso išmokėti 332,50 Eur, skirti ūkinėms išlaidoms padengti. Bendrovė taip pat vykdė atsiskaitymų užskaitas su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per minėtą laikotarpį su šia įmone atlikta užskaitų už 557,69 Eur. Iš pateiktos avanso apyskaitos išrašo, taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-07 iki 2015-06-30 matyti, kad Bendrovė atliko atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo už paslaugas ir prekes, tokiu būdu pažeisdama VMI prie FM interesus.

Nurodytos aplinkybės atsispindi ir byloje esančiuose išrašuose, dokumentuose (b. l. 7-10).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė turėdama 47 537, 79 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas, išmokėjo pinigus atskaitingam asmeniui. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. neneigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, patvirtino žinojęs įstatymo nuostatas dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos ir nors nurodė, jog visi mokėjimai buvo būtini, reikėjo įsigyti prekes ir pan., tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigia to, jog M. V. turėjo pareigą laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Pastarasis, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktorės neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. baustinas.

Teismas, spręsdamas M. V. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama M. V. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, byloje duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, nepateikta, tačiau, paties M. V. teigimu, buvo nubaustas dėl su mokesčių nemokėjimu susijusio pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjo) (iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173¹¹ straipsnio 1 dalį). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus M. V. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Pagrindo paskirti taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti M. V. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas nėra (jokių duomenų apie tai, kada ir kokių konkrečiai veiksmų imtasi dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nepateikta; dėl kokių priežasčių nepavyko iki šiol susitarti dėl tokios sutarties sudarymo, nežinoma; mokestinės nepriemokos dydis iš esmės liko nepakitęs).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 448 (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė