Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.;

2026 m. kovo 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. J., artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2025 m. lapkričio 29 d. apie 11.25 val., namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu gyvenančiu sūnumi S. P. metu, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam S. P. į dešinę ranką, tuo padarė jam pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje su nykščio tiesiamojo raumens pažeidimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji M. J. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2025 m. lapkričio 29 d. Viskas įvyko namuose (duomenys neskelbtini). Būstas yra socialinis, gyvena su sūnumi. Dienos metu buvo neblaivi, darė valgyti ir susibarė su sūnumi dėl buitinių dalykų. Norėjo pagąsdinti sūnų su peiliu, o jis pasisuko ir sužeidė jam dešinę ranką. Viskas įvyko tarp virtuvės ir koridoriaus. Kai pamatė bėgantį kraują, sustingo, o sūnus apsivyniojo ranką ir nuėjo pas draugą paprašyti, kad jį nuvežtų į ligoninę. Kaimynai iškvietė greitąją, policiją. Ji nedažnai vartoja alkoholį, nes dirba. Priklausomybės alkoholiui neturi, nemano, kad reikia gydytis. Sumokėjo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Su sūnumi susitaikė, jis jai atleido ir toliau kartu gyvena. Sūnus yra emocingas, alkoholio iš vis negeria. Ji policijai nepūtė ir girtumas nebuvo nustatytas. Buvo apsvaigusi ir jautėsi vidutiniškai apgirtusi, nes apie 10-11 val. su drauge išgėrė alaus. Gailisi dėl įvykio. Pažada ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, policijos pareigūnus kvietė kaimynė. Bute matomi girtavimo pėdsakai. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujuojanti žaizda S. P. dešinio dilbio srityje. Smurtu įtariama S. P. motina M. J. akivaizdžiai apsvaigusi, agresyvi (1 t., b. l. 25-28).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje ant grindų rastos į kraują panašios dėmės, virtuvės kriauklėje – peilis. Apžiūros metu fotografuota, paimtas peilis ir ėminys iš dėmių, panašių į kraują (1 t., b. l. 32-45).

Daiktų apžiūros protokolu, kur nurodyta, jog apžiūrėtas virtuvinis peilis, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Bendras peilio ilgis - 38 cm., geležtės ilgis - 24 cm., plotis - 2,5 cm. Ašmenys dantyti, smaigalys dvišakis (1 t., b. l. 46-52).

Nukentėjusiojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog M. J.jo mama. Gyvena dviese, mamai skirtame dviejų kambarių bute - socialiniame būste (duomenys neskelbtini). 2025-11-29 apie 11.00 val. prabudo, atsikėlęs, nuėjo į virtuvę. Matė, kad mama buvo vartojusi alkoholio, tačiau kur ji gėrė, kada ir su kuo, nematė. Jam atėjus į virtuvę, mama stovėjo prie stalo ir ruošė maistą - kažką pjaustė, bet ką, jis nepamena. Kuriuo peiliu pjaustė, neatkreipė dėmesio. Virtuvėje su mama jie apsibarė. Dėl ko, neprisimena, bet gali būti, kad matydamas, jog ji vartojusi alkoholio, jai kažką pasakė. Ką pasakė, nepamena. Mama jam kažką atsakė, jie susipyko. Konflikto metu iš virtuvės jis traukėsi į koridorių, o mama, rankoje laikydama peilį, kuriuo pjaustė maistą, sekė jam iš paskos. Apie ką tuo metu jie kalbėjo, kurioje rankoje mama laikė peilį, neprisimena. Mama yra dešiniarankė, dėl to galvoja, kad peilį ji laikė dešinėje. Kurį peilį ji laikė rankoje, neatkreipė dėmesio. Kai mama prie jo artinosi, matydamas jos rankoje peilį, ranka, nepamena, kuria, ją stumtelėjo į priekinę viršutinę kūno dalį. Iš karto po to mama peiliu, kurį laikė rankoje, jam smūgiavo į dešinę ranką ir sužalojo dilbio išorinę dalį. Nežino, ką tuo veiksmu mama norėjo parodyti ar padaryti ir ar ji tikrai ketino jam smogti į ranką, ar jis ja tiesiog dengėsi. Žino tiek, kad šis mamos mostas peiliu buvo tyčinis ir tokiu būdu mama jam padarė žaizdą dešinės rankos srityje. Pamatęs, kad jam iš žaizdos rankoje stipriai kraujuoja, jis supanikavo, nuskubėjo į savo kambarį, rankšluosčiu apsivyniojo ranką ir išbėgo kviestis pagalbos. Išsigandęs net negalėjo prisiminti, kur yra jo telefonas, o mamos telefonas, kaip vėliau suprato, buvo likęs pas kažkurią iš kaimynių. Pirmiausia jis nubėgo pas kaimynę A., ką jai paaiškino, negali pasakyti, nes buvo stresinėje situacijoje. A. jam kažką ėmė kalbėti, kad kažkas geria, o jai reikia kažkur skambinti. Nebelaukė, kol ji jam viską susakys, nubėgo pas kaimyną (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, jam pasakė, kad reikia į ligoninę ir jis nuvežė. Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje po apžiūros buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini), o iš ten - paleistas į namus. Mama po šio konflikto buvo laikinai sulaikyta, į namus grįžo po paros. Jie kalbėjosi apie šią situaciją. Mama jo atsiprašė už sužalojimą, o jis atsiprašė jos, nes taip pat jautėsi kaltas dėl šio konflikto – greičiausiai jis išprovokavo žodžiais. Nors mama sužalojo jį peiliu, nesijaučia nukentėjęs ir nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš. Mamai atleido, jie susitaikė. Pageidauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius. Kadangi mamai dovanojo, atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertą tyrimo atlikimui - nenori važiuoti, paprasčiausiai tingi ir todėl nevažiuos. Konflikto metu jis į mamą metė butelį. Kurioje buto patalpoje tarp jų prasidėjo konfliktas, gerai ir neprisimena. Supykęs ant mamos, jis pakėlė koridoriuje ant grindų stovėjusi plastikinį butelį su limonado likučiu ir butelį metė į mamą, pataikė jai į galvą. Butelis lengvas, todėl nemano, kad šiuo veiksmu galėjo mamą sužaloti ar jai sukelti fizinį skausmą. Jei gerai pamena, tada mama pratrūko ant jo rėkti, o išsirėkusi, grįžo į virtuvę. Tuo metu jokio peilio rankoje ji neturėjo. O praėjus kuriam tai laikui, tiksliau nepasakys, kai jis vėl nuėjo į virtuvę, jau tada mama pjaustė produktus ir konfliktui tęsiantis, ji sužalojo jam ranką (1 t., b. l. 57-60).?

Asmens blaivumo testu, 2025-11-29 12.02 val. S. P. nustatyta 0,00 ‰ (1 t., b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 39/2026 (02) S. P. konstatuota pjautinė žaizda dešiniame dilbyje su nykščio tiesiamojo raumens pažeidimu. Konstatuotas mechaninis sužalojimas atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025-11-29. S. P. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimo vieta yra savo ranka pasiekiamoje lokalizacijoje, bet galėjo būti padarytas įvairiomis aplinkybėmis. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje su nykščio tiesiamojo raumens pažeidimu S. P. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 100-102).

Liudytojos A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena A(duomenys neskelbtini). Tame pat aukšte, (duomenys neskelbtini) gyvena S. P. ir jo mama M. J.. Abu asmenys dažnokai vartoja alkoholį, M. neretai išgėrinėja su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais kaimynais arba kaimynai užsuka į jos namus. Ir paskutiniu metu, iš M. ir S. namų dažnokai sklinda triukšmas, būdingas išgertuvėms. 2025-11-29 buvo namuose, kai apie 11.25 val. į jos buto duris kažkas paskambino. Atidariusi buto duris, laiptinėje prie durų pamatė stovintį S. P.. Jis visas drebėjo, buvo stipriai susijaudinęs ir dešinį dilbį apsivyniojęs kažkokiu pilku rankšluosčiu. S. paprašė, kad ji jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą ir paaiškino, kad mama jam peiliu sužalojo ranką. Jam kalbant, matė, kad savo buto tarpduryje stovėjo rankas į šonus įsirėmusi M. Buvo praviros ir buto (duomenys neskelbtini) durys ir jo tarpduryje stovėjo keli akivaizdžiai girti kaimynai. S. paklausė, o kodėl jie - turėdama galvoje jo motiną ir girtus kaimynus - neskambina. S. nieko neatsakė, nubėgo laiptais žemyn. Ji užsidarė buto lauko duris ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, paaiškino situaciją, kiek jai ji buvo žinoma. Po pokalbio, pravėrė buto duris ir butų tarpduriuose buvusiems asmenims pasakė, kad medikus ir policiją iškvietė. Tuomet į (duomenys neskelbtini) atvykstantis tėvų aplankyti jaunas vyras, kurio duomenų nežino, jai pasakė, kad S. išvažiavo. Neklausė, su kuo jis išvažiavo ir kodėl, užsidarė buto duris. Matė pro langą, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba ir matė, kad pareigūnai M. išsivedė su savimi. Po to įvykio apie jo aplinkybes nei su S., nei su jo motina ji nesikalbėjo (1 t., b. l. 124-127).

2025 m. gruodžio 5 d. pokalbio suvestine, 2025-11-29, 11.29 val. moteris, prisistačiusi A. U. Bendrajam pagalbos centrui praneša, kad (duomenys neskelbtini), motina peiliu sužalojo sūnų (1 t., b. l. 19-20).

2025 m. gruodžio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu, apžiūrėti 8 vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos. Vaizdo įrašuose bute užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su M. J.. Moteris pasakoja, kad peiliu sužalojo sūnaus ranką, nes sūnus ją puolė, todėl ji griebė, kas buvo „po ranka“. Moteris akivaizdžiai neblaivi, pikta, šūkauja ir keikiasi. VšĮ Jonavos ligoninės patalpose užfiksuotas pareigūnų pokalbis su S. P.. Jis aiškina, kad konfliktas su mama vyko jo kambaryje, jis į mamą metė butelį, kad ji eitų iš kambario, o ji puolė jį peiliu, sudaužė telefoną. Atliekamas S. P. asmens blaivumo testas, vyras blaivus (0,00 ‰). M. J. pristačius į policijos komisariatą, pareigūnai bando atlikti moters asmens blaivumo patikrinimą, tačiau ji pučia netinkamai, testo atlikti nepavyksta. Pareigūnui užsiminus, kad moteris stipriai sužalojo sūnaus ranką, ši aiškina, kad sužalojo netyčia, bet pareigūnui pasakius, jog sūnus tvirtina, kad - tyčia, M. J. atsako – „nu ir gerai dariau“ (1 t., b. l. 21).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.???

Kaltinamoji M. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad smogė peiliu S. P. į dešinę ranką.

Kaltinamosios kaltę įrodo ir baudžiamojoje byloje ištirtų bei teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai: nukentėjusysis S. P. patvirtino, kad konflikto metu, jo motina peiliu, kurį laikė rankoje, jam smūgiavo į dešinę ranką ir sužalojo dilbio išorinę dalį; Liudytoja A. U. patvirtino, jog S. P. ir jo mama M. J. dažnokai vartoja alkoholį. 2025 m. lapkričio 29 d. buvo namuose, kai apie 11.25 val. į jos buto duris kažkas paskambino. Atidariusi buto duris, laiptinėje prie durų pamatė stovintį S. P.. Jis visas drebėjo, buvo stipriai susijaudinęs ir dešinį dilbį apsivyniojęs kažkokiu pilku rankšluosčiu. Svajūnas paprašė, kad ji jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą ir paaiškino, kad mama jam peiliu sužalojo ranką. Specialisto išvadoje Nr. G 39/2026 (02) nurodyta, kad S. P. konstatuota pjautinė žaizda dešiniame dilbyje su nykščio tiesiamojo raumens pažeidimu. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pjautinės žaizdos dešiniame dilbyje su nykščio tiesiamojo raumens pažeidimu S. P. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinimas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą pasitvirtino – M. J., artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2025 m. lapkričio 29 d. apie 11.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – kartu gyvenančiu sūnumi S. P. metu, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam S. P. į dešinę ranką, tuo padarė jam pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje su nykščio tiesiamojo raumens pažeidimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog tarp tyčinių kaltinamosios veiksmų (tyčia suduoto smūgio peiliu) ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamosios veiksmų, ji sąmoningai suprato, kad suduodama smūgį peiliu, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (šeimos nario - sūnaus) sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir tokių padarinių siekė. Kaltinamosios tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamoji ir nukentėjusysis įvykio metu buvo šeimos nariai, todėl kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. J. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju S. P.. Kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė bei atlygino Valstybinei ligonių kasai žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamąja, kaltinamoji ir nukentėjusysis pasirašė Susitaikymo susitarimą (2 t., b. l. 75).

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamoji M. J. padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis), teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (2 t., b. l. 75). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji M. J. neteista, teistumas išnykęs (2 t., b. l. 31-35), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 46), dirba (2 t., b. l. 42), VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre neįrašyta (2 t., b. l. 40).

Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, jog ateityje kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jos elgesio proceso metu matyti, jog ji tikrai nuoširdžiai gailisi. Atlygino Valstybinei ligonių kasai žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl kaltinamoji M. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam susitaikius bei baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamoji laikinai sulaikyta buvo nuo 2025 m. lapkričio 29 d. 11.40 val. iki 2025 m. lapkričio 30 d. 11.18 val., paleidus byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 145-147), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamosios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 248,55 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 107-110). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamoji prieš nukentėjusįjį S. P. naudojo fizinį smurtą, padarydama jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamosios veiksmai neabejotinai padarė civilinei ieškovei turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamosios kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamoji. Byloje gautas pinigų pervedimo kvitas, iš kurio matyti, jog M. J. atlygino žalą pagal Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, todėl procesas pagal Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 248,55 eurų žalos atlyginimo iš kaltinamosios nutrauktinas, nes žala atlyginta (2 t., b. l. 74).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- pakuotę Nr. 1, kurioje: peilis, ėminys iš dėmių, panašių į kraują, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, 8 kūno kamerų vaizdo įrašai kompaktinėje plokštelėje palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju S. P..

Baudžiamąją bylą M. J. atžvilgiu nutraukti.

Procesą pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 248,55 Eur žalos atlyginimo iš kaltinamosios M. J. baudžiamojoje byloje nutraukti, nes žala atlyginta.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- pakuotę Nr. 1, kurioje: peilis, ėminys iš dėmių, panašių į kraują, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, 8 kūno kamerų vaizdo įrašai kompaktinėje plokštelėje palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.