Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis, II-9-1021/2021

Teismas: Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-05
Bylos Nr.: II-9-1021/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-53-3-00213-2020-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Jonas Abraitis (pirm.)
Nukentėjusysis: A. K.
Institucija: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo bylosNr. II-9-1021/2021(S)

Proceso Nr.: 4-53-3-00213-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.8.1; 21.8.2; 21.9.3; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.3.

ROIK: (duomenys neskelbtini),MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2021 m. lapkričio 5 d.

VilkaviškisMarijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei, Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant: nukentėjusiajam A. K., jo atstovei advokatei A. R.;

asmenims, kurių atžvilgiu priimtas nutarimas, O. K. ir S. K., jų atstovui advokatui G. U.,

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. K. skundą dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, O. K. ir S. K. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

2020 m. spalio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK buvo gauta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), pareiškėjo A. K. (toliau - pareiškėjas) skundas, kuriuo jis teismui skundžia administracinio nusižengimo byloje 2020 m. rugsėjo 15 d. priimtą nutarimą nutraukti O. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, ir klausimą spręsti iš esmės, patraukti O. K. ir S. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 str.

Skunde nurodoma, kad 2020 m. sausio 21 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK tyrėja K. G. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nužengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), dėl pateikto A. K. pareiškimo pagal ANK 518 str.. 2020 m. balandžio 15 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė nutartį panaikinti nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini),) ir grąžinti bylą papildomam tyrimui. 2020 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. Š. priėmė nutarimą dėl teisenos nutraukimo, ROIK: (duomenys neskelbtini),. A. K. kategoriškai nesutinka su priimtu nutarimu, kadangi jis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarimas yra nepagrįstas tuo, kad jis yra neargumentuotas, neįvertinant surinktų įrodymų. Priimant skundžiamą nutarimą turėjo būti analizuojami vaizdo įrašai, antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir neteisėti O. K. ir S. K. veiksmai, pareiškėjui neleidžiant naudotis vandentiekiu. Nebuvo kritiškai įvertinti O. K. duoti parodymai, kurie prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. Kaip matyti pagal O. K. duotus paaiškinimus, ji teigė, jog A. K. neleido naudotis tik žarna. Vis dėlto, laikytina, kad šie jos pateikti įrodymai neatitinka objektyviai tiesai. Kaip matyti iš pateiktų vaizdo įrašų, pareiškėjui nebuvo leista naudotis ne tik vandentiekiu, bet buvo grasinta išvežti vandenį kitur, teigiant, kad vandentiekis ir iš jo teikiamas vanduo pareiškėjui nepriklauso, tokiais veiksmais akivaizdžiai trukdant A. K. vykdyti ūkio veiklą. A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra A. K. namų valda. Akcentuotina, kad ši namų valda priklauso asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui, todėl tokiais veiksmais yra pažeidžiama jo teisė į nuosavybę. Jo sutuoktinė O. K. ir jo sūnus S. K., kuriems žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),. nepriklauso, elgiasi neteisėtai savavaldžiaudami A. K. atžvilgiu, neleisdami jam naudotis vandentiekiu, ir tokiais neteisėtais veiksmais padarydami A. K. labai didelę žalą, puikiai suvokdami savo piktybiškų ir neteisėtų veiksmų savavališką pobūdį. Jie tyčia trukdo užpildyti vandeniu gyvulių girdymo sistemą, taip pažeisdami pareiškėjo interesų svarbą. Negana to, jie kankina gyvulius, kadangi gyvuliai negali būti girdomi, kas jiems yra gyvybiškai svarbu. Pareiškėjas anksčiau visuomet pildydavo vandens cisterną gyvuliams girdyti - gyvuliai priklauso jo ūkininko ūkiui. Kaip matyti iš faktiškai susiklosčiusios situacijos, kurią patvirtina ir byloje surinkti duomenys, O. K. ir S. K. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius administracinio nusižengimo požymių, kurie nors ir buvo įrodyti, tačiau tyrėjos priėmusios skundžiamą nutarimą liko visiškai neįvertinti. Neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu įrodo S. K. ir O. K. veiksmai, kuomet buvo atimta vandentiekio žarna iš pareiškėjo, ir pačios O. K. parodymai, kur ji yra nurodžiusi, kad vandentiekis ir iš jo tiekiamas vanduo A. K. nepriklauso, taip pat įvykio metu filmuota medžiaga. Tyrėja, priėmusi skundžiamą nutarimą, klaidingai vertino kilusią žalą, jos nuomone realiai jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Vis dėlto nėra pagrindo sutikti su šia išvada, kadangi ji nėra motyvuota, priimta išsamiai netyrus visų byloje surinktų duomenų. Kaip matyti dėl neteisėtų O. K. ir S. K. veiksmų, A. K. negalėjo vykdyti savo ūkinės veiklos, kadangi jam nebuvo leista naudotis vandentiekiu. Negana to, buvo kankinami gyvulius, kadangi jie negalėjo būti girdomi, kas jiems yra gyvybiškai svarbu. Be to, tą aplinkybę, jog O. K. ir S. K. neleido A. K. naudotis vandentiekiu patvirtina ir antstolio A. B. 2019-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 10/19, byloje Nr. 0087/19-10. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad O. K. ir sūnus S. K. neleidžia naudotis vandentiekiu. Jie trukdo užpildyti vandens gyvulių girdymo cisterną. (duomenys neskelbtini),., atvykus į pareiškėjo namų valdą, kieme stovėjo traktorius su priekaba, priekaboje sumontuota vandens kilpa. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu iš namo išėjo moteris, kuri jai prisistačiusiam antstoliui patvirtino, kad pareiškėjui neleidžia pilti į pareiškėjo atvežtą valdą vandens. Moters teigimu, žarnos, kuriomis teikiamas vanduo nepriklauso pareiškėjui, dėl šios priežasties ir neleidžia pildyti jo atsivežtą talpą vandeniu. Pareiškėjo paaiškinimų iš namo išėjusi ir neduodanti naudotis vandentiekiu atsivežtos talpos užpildymui moteris yra pareiškėjo sutuoktinė O. K.. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad O. K. teigimu, pareiškėjas turėjo ir kitų būdų prisileisti vandens, t.y. prie angaro iš namo rūsio. Akcentuotina, kad ši informacija yra melaginga, neatitinkanti objektyviai tiesai. A. K. kitos galimybės gauti vandens gyvulių girdymo cisternai užpildyti neturi, kadangi iš kitų ūkininkų įsigyti vandens galimybės neturi. Jokia žarna, priklausanti kitiems asmenims, užpildydamas cisterną, pareiškėjas nesinaudoja, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad pareiškėjo atžvilgiu yra padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 518 str. O. K. ir S. K. taip elgiasi sąmoningai, suprasdami, jog jų veiksmai yra neteisėti, darantys žalą pareiškėjui. Be teisėto pagrindo neleisdami naudotis žarna, teigiant, jog ji pareiškėjui nepriklauso, jie sąmoningai nori pasiekti neteisėtą rezultatą, padarydami žalą A. K. ūkininko ūkiui bei jo auginamiems gyvuliams. O. K. ir S. K. neleidžia naudotis vandentiekiu, tokiais neteisėtais veiksmais padarydami labai didelę žalą, puikiai suvokdami savo piktybiškų ir neteisėtų veiksmų savavališką pobūdį. Kaip matyti iš faktiškai susiklosčiusios situacijos, 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvykus pareiškėjui su traktoriumi ir vandens cisterna ir jungiant vandens žarnas į cisterną atbėgo sūnus S. K. ir atėmė iš pareiškėjo vandens žarną šaukdamas, kad neleis pilti vandens, teigdamas, kad kažkur kitur išveš vandenį. Savavališkas draudimas naudotis vandentiekiu ir pildyti gyvuliams girdyti skirtą vandens cisterną, yra neteisėtas savo tariamos teisės įgyvendinimas, ir tai yra administracinės teisės objektas. O. K. paaiškinimai, kad vandentiekis ir iš jo teikiamas vanduo A. K. nepriklauso, kadangi ji yra nupirkus ir prijungus nuosavą vandens žarną, kuria neleidžia naudotis, yra neteisėti ir nepagrįsti, vandenį buvo galima pilti ir nenaudojant žarnos, tačiau O. K. su sūnumi iš viso neleido pilti vandens, t.y. tyčiniais veiksmais stengėsi, kad būtų sutrikdyta ūkio veikla. Byloje visi įrodymai patvirtina, kad ji neleido pareiškėjui naudotis vandentiekiu, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė didelę žalą, kadangi negalėjo atlikti jo ūkininko ūkiui reikalingų veiksmų - pagirdyti gyvulius. Nutarimas naikintinas ir dėl to, kad tyrėja siekdama bet kokiais būdais priimti skundžiamą nutarimą nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. šiame tyrime praktiškai jokių veiksmų neatliko, išskyrus A. K. ir O. K. apklausas, kurios truko labai trumpai, ir be jokio pagrindo penkis mėnesius savo žinioje išlaikė medžiagą nepriimdama jokio procesinio sprendimo. Nors buvo pateiktas vaizdo įrašas, tyrėja jo visiškai nevertino. Tyrėja priimdama skundžiamą nutarimą iš viso neatkreipė dėmesio į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų priimtus motyvus, juos ignoravo. Visiškai nevertino S. K. veiksmų. Buvo pamiršta, kad vandentiekiu neleido naudotis A. K. ne tik O. K., bet ir sūnus S. K.. Jie abu suvokė savo piktybiškų ir neteisėtų veiksmų savavališką pobūdį. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvykus pareiškėjui su traktoriumi ir vandens cisterna ir jungiant vandens žarnas į cisterną, atbėgo sūnus S. K. ir atėmė iš pareiškėjo vandens žarną šaukdamas, kad neleis pilti vandens. Darytina išvada, kad O. K. ir S. K. tyčia trukdė užpilti vandeniu gyvulių girdymo cisterną tuo pažeisdami A. K. interesų svarbą, tyčia trukdydami jam vykdyti ūkininko ūkio veiklą ir tyčia kankina gyvulius, kadangi jie negali būti girdomi, kas yra gyvybiškai svarbu. To pasėkoje yra daroma didelė žala A. K. ūkininko ūkiui. Visa tai yra nufilmuota ir pateikta tyrėjai, tačiau ji šių svarbių įrodmų nevertino, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepgrįstą procesinį sprendimą, kuris turi būti nedelsiant panaikintas. Iš viso to, kas išdėstyta, prieitina prie išvados, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos E. Š. priimtas nutarimas dėl teisenos nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti naikintinas, kadangi nekyla jokių abejonių, O. K. ir S. K. veiksmuose esant savavaldžiavimo požymių.

Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK, į skundą pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinus surinktą medžiagą konstatuotina, kad O. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 str. požymių. Esant tokiomis aplinkybėmis tyrėja E. Š. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos., todėl jos nutarimas paliktinas galioti nepakeistas (b. l. 18).

Skundžiamu 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK veiklos skyriaus tyrėja E. Š. nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal A. K. pareiškimą, kad sutuoktinė O. K. neleidžia naudotis vandentiekio vandens rite (žarna).

Nutarime nurodyta, kad atlikus šioje medžiagoje papildomą įvykių aplinkybių patikslinimą, buvo papildomai apklausiamas A. K., kuris paaiškino, kad jo santuoka kartu su O. K. yra nenutraukta, bendras turtas yra nepadalintas, tame tarpe nepadalintas ir vandentiekio naudojimasis, kuris priklauso tiek O. K., tiek A. K., ir abu turi teisę juo naudotis. Taip pat A. K. paaiškino, kad vandens žarna, kuri yra susukta į raudonos spalvos metalinę ritę ir pritvirtina prie tvoros yra jo žmonos O. K.. Tačiau jis jos neėmė, kai norėjo prisileisit vandens, o norėjo pasinaudoti ta vandens žarna, kuri gulėjo jau daug metų ant žemės bei jokios kitos galimybės prisileisti vandens neturėjo. Papildomai apklausiama O. K., paaiškino, kad su savu vyru A. K. yra neišsiskyrusi, bendras užgyventas turtas nepadalytas ir priklauso jiems abiem, tame tarpe ir vandentiekis. Taip pat O. K. paaiškino, kad A. K. jau nuo 2018 metų nesirūpino jų bendru ūkiu bei tai pačiais metais buvo sudegęs gręžinio vandens siurblys, kurį savo lėšomis nupirko O. K.. Vandens tiekimo žarna, kuri yra susukta į raudonos spalvos metalinę ritę ir pritvirtinta prie tvoros yra taip pat pirkta jos lėšomis. Būtent šia vandens žarna ir norėjo pasinaudoti ir tokiu būdu prisileisti vandens A. K.. Tačiau, paminėjo, kad A. K. turėjo ir kitų būdų prisileisti vandens, t. y. prie angaro iš namo rūsio. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad yra ir kiti būdai prisileisti vandens. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą - tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo, arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Iš surinktos medžiagos nenustatyta, kad O. K. veiksmuose būtų tyčios, ji tiesiog neleido pasinaudoti jai priklausančia ir jos lėšomis įsigyta vandens žarna, nors A. K. turėjo ir kitą galimybę prisileisti į vandens talpyklą vandens, tačiau leido sąmoningai kilti konfliktui. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Tiek tarp O. K., tiek tarp A. K. yra nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu, kuris yra nepadalintas, dėl ko ir kyla konfliktai. CK 4.75 straipsnio, kuriame nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Naudojimosi vandentiekiu, vandens žarnomis, tvarka nebuvo nustatyta, todėl taip bendraturčių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7- 85/2013). Asmenų parodymai prieštaringi, pašalinių asmenų galinčių objektyviai padėti tyrimui nėra, todėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str. (savavaldžiavimas), teisena nutrauktina, nesant nusižengimo sudėties. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens 'teisėms ar teisėtiems interesams. Vadinasi, būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padalytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjeklinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. K. A. T. pabrėžė, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant- pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). A. K. yra paaiškinęs, kad turtinės žalos patyrė tiek, kad tik liko negirdyti gyvuliai. Tačiau, kaip jau buvo minėta bendras ūkis, tame tarpe ir gyvuliai priklauso ir O. K., be to A. K. turėjo ir kitą galimybę prisipildyti vandens, todėl nėra aišku, kodėl jis teigia, kad patyrė turtinę žalą, nors realiau jokia dėl to turtinė žala nepadaryta. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo) ar baudžiamojo nusižengimo požymių pagal BK 294 str. 1 d. (b. l. 7-9).

II. Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjas nukentėjusysis A. K. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, bei paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. jis su traktoriumi atsitraukęs statinę vandens prisileisti į namus. A. S. ir jam šlangą tiesiog atėmė iš rankų, atjungė tą raudoną ritę, neleido pilti vandens. Liko negirdyti gyvuliai. Po to atbėgo O. K., sakė neduos leisti, tegu vežasi iš kitur vandenį. Kitą dieną rugpjūčio 23 d. atvažiavęs su antstoliu nusistatyti faktines aplinkybes. O. K. antstoliui Balčiūnui sakė, kad ji neduos, nes ji atseit pirko šlangą. Ta vandentiekio žarna yra tarp vandentiekio įvedimo, palikta ant žemės. Antstolis nustatė tas faktines aplinkybes, kad jam neleidžia leisti vandens. O. K. dar jam yra žmona. S. K. yra jo sūnus, su jais santykiai jo blogi, nes jį nuo 2018 m. pavasario iš ūkio išvijo. Su O. K. negyvenantis nuo 2018 m. pavasario. 2018 metais jis atskirai sėjęs. Tuo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini),. S.gyveno atskirai Vilkaviškyje. S. T. gyveno (duomenys neskelbtini), k. Jis su žmona 2018 m. ir iki šio užsiimantis ūkininkavimu, ūkis buvo bendras. Jis 2018 m. niekur kitur negyvenęs, tik namuose (duomenys neskelbtini),. Jį išvijo tik iš ūkio, bet gyvenęs tai kartu. Ūkis buvo jo vardu, o O. K. vardu ūkio nebuvo. Jis turėjęs gyvulių, tą kartą važiavęs gyvuliams vandens vežti. Gyvuliais jis rūpinosi, nes jie jo vardu buvo. Tą kartą jam nebuvo iš ko prisipilti gyvuliams vandens, todėl kreipęsis į policiją, antstolį. Jis veždavęs vandenį, jeigu būdavo šilta, sausa. 2018 m. rudenį jo gyvuliai ganėsi prie (duomenys neskelbtini),, važiuodavęs kiekvieną dieną kelis kartus. Iki rugpjūčio 22 d. jis vandeniu naudojęsis. Jis prisipildavęs ta pačia šlanga, kur jam nedavė, tik nebuvo tos ritės, ji nebuvo reikalinga. Jis leisdavosi iš vandentiekio, iš to paties gręžinio, kur namas naudoja vandenį, juo girdydavo gyvulius. Namuose vanduo yra nuvestas ir iki tvarto. Ten toje vietoje, kur neleido, buvo specialiai padaryta įsileisti vandenio. Kitur nebuvo paruošta tam. Virtuvėje buvo kraniukas, bet iš ten niekas neleisdavo. Tuo metu buvo namuose S. K. ir O. K.. Priėjęs prie tos šlangos, atsisukęs tą raudoną ritę, norėjęs tą šlangą įdėti į bačką, atbėgo S., ištraukė iš rankų tą šlangą, pasakė, kad jis vandens nepils, nes čia jų šlanga. Bet ta šlanga tikrai ne jų. Taip tas traktorius ir liko ten stovėti, po to nuvarė ir pastatė prie angaro. Buvo atėjusi ir O. K., kuri pasakė neleist vandens. Veiksmais nieko nedarė. Jeigu gyvuliai būdavo prie kažkokio tvenkinio, tai nereikdavo vežti, jeigu nebūdavo iš kur atsivežti, tai reikdavo vežti vandenį. Tik jis vienas girdydavęs gyvulius. Tą dieną, kai negavęs vandens, liko gyvuliai nepagirdyti. Nežinantis, gal jie po to girdė gyvulius, be tą dieną jie liko nepagirdyti. Kitur nebandęs prisileisti, nes nebuvo galimybės. Iš tvenkinio negalėjęs prisitraukti, nebuvo įrangos. Rugpjūčio 29 d. jis rašęs į policiją pareiškimą. Rugpjūčio 22 d. niekas gyvulių negirdė, ir vėliau jie buvo negirdyti, nes nebuvo iš ko pripilti vandens. Sunku įvertinti patirtą žalą. Tuo metu jis buvęs santuokoje, gyvuliai buvo bendras turtas. Gręžinys buvo įrengtas irgi santuokos metu. Gyvuliai dabar yra žmonos parduoti. Jis negali įvertinti kokią žalą jis patyrė, bet didelė žala. Jam neleido vandens iš šlangos pilti. Šlanga buvo jo, bet ta raudona ritė su žarna buvo K., vandentiekis padarytas kartu santuokoje, ir buvo naudojamas. Jam neleido naudotis prie tvoros esančia juoda vandentiekio šlanga, kuri buvo pajungta prie vandentiekio. Raudona ritė su žarna buvo pakabinta ant sodo tvoros, ją pirkusi jau O. K.. Ta juoda šlanga jau buvo maždaug nuo 2000 m. Tuo metu rugpjūčio 22 d. jis gyveno tame name. Kai jam ištraukė iš rankų šlangą, jis atgal jos neėmęs, nes nenorėjęs peštis. S. K. jo duomenimis ten joks turtas nepriklausė. Bendro ūkio vedimą su O. K. jis nutraukęs nuo 2018 m. gegužės mėnesio, nes O. K. iš antro aukšto persikėlė į pirmą. Iki tada buvo ir bendri pinigai, nes jis nuvažiavęs į banką ir perėmęs valdyti sąskaitas, kadangi O. K. iš banko ėmė pinigus. Jis pats gyveno antrame aukšte. O. K. ūkininko veiklos nevykdė, ji nebuvo ūkio partnerė. Ji tik nešė į buhalteriją dokumentus, bet nebuvo susijusi darbo santykiais. 2019 m. lapkričio 21 d. jį ištiko galvos aneurizma. 2018 m. rugpjūčio 22 d. jis rūpinosi ūkininko ūkiu, kuris tuo metu augino javus, bei galvijus. Tą dieną jis rūpinęsis gyvuliais. O. K. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. gyvuliais nesirūpino. Nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis gyvulius pertvėrė į kitą gardą, kad nereikėtų vežti vandens. Jis buvo priverstas ieškoti kitos vietos gyvuliams ganyti su vandens telkiniu, kad nereiktų vežtis vandens, nes jam neleido. Jis turintis duomenų, kad padvėsė gyvuliai, iš viso 15. Rasta ritė su šlanga pas brolį V. K., yra brolio. Kad ritę ant tvoros įgijo T. K., jis neprieštarauja. Jis šia šlanga nesinaudojo, o ta kuri buvo padėta ant žemės, ji ir atsijungia lengvai. Jis buvo ją jau atsisukęs nuo sriegio. Vandens siurblį 2018 m. liepos mėn. jis pirkęs savo lėšomis Kaune, tuo metu jis bendro ūkio jau nevedęs. O. K. prie šio vandens siurblio pirkimo niekaip neprisidėjo. Juoda žarna buvo pritvirtina nuo tada, kai buvo įrengtas gręžinys. Kodėl jam neleido naudotis žarna ir pagirdyti gyvulius, jis nežinantis. Tuo metu jo santykiai su O. K. buvo blogi. Jis išvykęs gyventi į kitą vietovę 2020 m. S. K. tą dieną ryte 7 valandą atėjo pas jį į miegamąjį, pas jį kažko ieškojo ir užsipuolė, jis susinervinęs ir sukonfliktavęs. Žalos jis nevertinęs pinigais, bet žala jam buvo padaryta. Aptvarą gyvuliams jis padarė kitą dieną, dvi dienas gyvuliai liko negirdyti. Gardą jis tik perkėlęs iš vienos vietos į kitą, buvo tik darbo išlaidos. Siurblį jis pirko, nes buvo sugedęs. Vandeniu naudojosi visi. Jis važiuodamas pirkti naują, buvo išėmęs seną. Jis leidęs žmonai naudotis jo siurbliu, nes vandentiekis bendras. 2019 m. rugpjūčio 22 d. gyvuliai buvo užtverti pievoje prie (duomenys neskelbtini),. Prie gyvulių jis nematęs jokios S. K. bačkos su vandeniu. Birželio mėn jo sąskaitoje buvo palikta 400 eur. Siurblys kainavo 310 eurų, apmokėjęs grynais. Pirkimas buvo apskaitytas buhalterinėje ūkininko apskaitoje. Perdavęs gyvulius K. 2019 m. spalio - lapkričio mėn., kai jie buvo parduoti. Nebuvo nei karto baustas už gyvulių nepriežiūrą. J. O. K. nedavė šienauti gyvuliams, neleido 2019 m. jų parduoti. Ūkyje nebuvo daugiau sąlygų prisileisti vandens į sisterną, tai buvo vienintelė vieta, kurią jis buvo padaręs pilti vandenį į sisterną. Tą pačią dieną jis policijos nekvietęs. Nežinantis, ar jį tą dieną policininkai vežė ir paleido pas V. K.. Ta šlanga ant žemės plastmasinė nebuvo tikrai sutrūkusi. Jis tą dieną nebandęs prisileisti vandens kur dar nors kitur. Iki tos dienos jis girdęs gyvulius. Tas traktorius stovėjo prie aruodo kampo. Neatsimenantis, kurie kaimynai jam 2018 m. padėjo tverti gardus. Atvažiavęs vandens su jų ūkio traktoriumi. Jam būdavo skambinę kaimynai dėl gyvulių, jis atsiliepdavęs. Įvykio dieną gyvuliai nebuvo palaidi. Iš vandens taško rūsyje nebuvo galimybės prisileisti vandens, nes būtų reikėję pirkti naują šlangą, daryti kažkokius kranus. Ūkiniame pastate taip pat nebuvo galimybės prisijungti ir prisipilti vandens. Gyvulius pardavęs 2020 metais, gautus pinigus pasidalinęs su O. K. per pusę, nes buvo bendras turtas. Jis neatsimena, kada pirmą žarną atidavęs V. K. į ūkį. Jis nebuvo bendro turto išvežęs niekam. Nebuvo taip, kad jam būtų drausta naudotis kitais vandentiekio taškais, bet ten nebuvo galimybės prisileisti, nebuvo šlangų. J. S. buvo pasakęs, kad jis neleisiąs vandens iš tos šlangos, o ne iš visur. (2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 40 min. 50 sek.---1 val. 33 min. 22 sek.).

Nukentėjusiojo atstovė paaiškinimų nedavė, nurodė, kad pasisakysianti baigiamosiose kalbose.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, O. K. su skundu nesutiko, bei paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. ji buvusi namuose. Tuo metu jos santykiai su A. K. buvo ne kokie, nes jis išdavė su kita, tačiau gyvenę kartu, buvę santuokoje, kaip ir dabar. Jie gyvenę viename name, ūkis buvo bendras, įkurtas 1998 m. A. K., bet ji kuriant ūkį buvusi ūkio partnerė. Įvykio metu ūkyje pagrinde dirbusi ji ir jos vaikai. K. jai balandžio mėn, pasakė, kad perduoda jai ir jos vaikams gyvulius, ir juos jis nei girdė, nei šėrė. Buvo ūkio darbininkai, kurie tvėrė gardus gyvuliams.Gyvulių turėjo dar ir S., ir J.. Kadangi neprižiūrimi gyvuliai paleisdavo ir vaikų gyvulius, tad juos visus ganę kartu. Ji tuo metu gyvenusi atskirame kambaryje, ten miegojusi. Valgę iš vieno puodo, vandenį naudoję iš vieno grežinio. 2018 m. liepos 22 d. ji kontaktavusi su žmogumi dėl siurblio grežiniui įsigijimo per Facebooke, turinti žinutes. Tuo metu siurblys buvo sugedęs. Ji davusi pinigų siurbliui A. K., kuris nuvažiavo ir jį nupirko. Jis surašė sąskaitą, ją panaudojo ūkyje. Vanduo buvo naudojamas namui, sodui laistyti, plauti, visa šeima naudojo, ir ūkio reikmėms. Nebuvo A. K. nurodymo, kad yra jo siurblys, ir kad jie nesinaudotų vandeniu. Gyvuliai buvo bendri ir jiems buvo naudojami. Jis atvažiavęs tikrai nebūtų vežęs vandens bendriems gyvuliams, nes gyvuliai buvo pagirdyti. Tuo metu ji su vaikais prižiūrėjo gyvulius, nes A. K. išvažiuodavo neaiškia linkme, jis jų negirdė. 2018 metais A. K. gyvulių negirdė. Ta bačka stovėjo pas juos namuose. Su tuo traktoriu nebuvo galima važiuoti, nes jis be numerių, technikinės. Mananti, kad jis norėjo tui sukelti konfliktinę situaciją, nes ji išėjusi iš namų, paėmusi už tos šlangos, pasakiusi, kad tai jos, tegul atvažiuoja ir atsiveža savo. Nežinanti kam jam reikėjo to vandens. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, jiems buvo parodyta, kad gyvuliai užtverti prie dviejų vandens telkinių, kuriuos jie atsigerdavo, jis pats netverdavo. Tą dieną jis jiems iškvietė policininkus. Ji pasakiusi prie jų, kad iš grežinio ateina vandentiekis, jis tegu prisijungia savo žarną, o prijunta yra jos, ir sakiusi ją palikti. Jam leidusi leisti vandenį su savo žarna, kurią atsiveš. Visa žarna buvo sutrūkusi, ir tą dalį jie patys įdėję. Ji mananti, kad jis galėjo vežti vandenį kaimynui, nes jis neturėjo priėjimo prie vandens. Policininkai viską matė ir ji prie jų paaiškinusi. Konfliktas vyko taip: ji priėjusi prie K., prie šlangos, pasakiusi, kad ji yra jos, kad jis tegul atsižveža tą žarną, kurią išvežė, ir leidžiasi. Tą patį pasakiusi ir antstoliui. Iš grežinio yra padarytas išėjimas sodo kampe į lauką, prie jo prisijungia šlanga. Yra prie namo vienas išėjimas vandentiekio, rūsyje trečias, yra ir ketvirtas, prijungta prie angaro. Dar buvo nusipirkę benzininę pompą, kuria traukdavę vandenį iš tų tvenkinių, ji buvo K. ūkyje, prie angaro šlanga buvo prisukta, K. minima šlanga, kuri buvo atvesta prie sodo, per žiąmą buvo sutrūkusi, jie ją pakeitę. S. T. buvo nupirkęs tris rites su šlangomis, viena buvo prijunta prie sodo. K.norėjo su ja leistis, S. priėjo ir jam sakė, ar jis negirdi, ką ji sakanti, kad yra jos šlanga. Anksčiau jis leisdavosi su juoda šlanga, bet ji buvo ilgesnė, dabar buvo tik plastmasinė, kieta, prie kurios jungėsi raudona ritė. Anskčiau buvusios juodos lanksčios šlangos jau nebuvo, ji buvo sutrūkusi. Vieną ritę nuo sodo A. K. jau buvo išsivežęs pas brolį V. K., ji pirkta buvo anksčiau, tada ji prijungusi sodo laistymui sūnaus Tomo pirktą šlangą. Ji po to nemačiusi, kad K. būtų toje vietoje leidęs vandenį. S. negriebė už šlangos, jis tik sakė palikti. Ji neleidusi naudotis tik šlanga, bet ne vandeniu. Ji neleidusi naudotis šlanga iš principo, nes jis nusuko ir išsivežė ritę, tai jai ji negalėjo naudotis, tai dėl ko jis turi naudotis. Kokiu tikslu jis norėjo leisti vandens, nežinanti, nes jis tais metais gyvulių negirdė, ir tą dieną girdyti nereikėjo. A. K. iškvietė policiją, kuri labai greitai atvažiavo, gal už 15 min. Ji prie jų pasakiusi, kad tegul jis atsiveža tą ritę, kurią išvežė iš namų, ir tegul leidžiasi vandenį. S. visai nesikišo. Policininkai išklausė, nuėjo kartu su S. pažiūrėti, ar gyvuliai turi iš ko atsigerti. A. K. net nežinojo kur gyvuliai užtverti, o jie buvo prie namų. Policininkai patarė susitaikyti, jie A. K. savo automobiliu nuvežė į V. K. ūkį. Kitą dieną jis atvažiavo su antstoliu Balčiūnu. Atstoliui ji paaiškinusi tą patį, kad tegul atsivežia savo šlangą, jungiasi ir leidžiasi vandenį. Jis tyčia išvežęs buvo ankstesnę ritę su šlanga. K. traktorius stovėjo su bačka prie namo. Jie turėjo iš viso dvi traukiamas bačkas. Jis iš namų išsivežė ne tik minėtą ritę, bet ir kitus daiktus, veždavo ir naktimis, kai jos nebūdavo. Tas traktorius ir toliau stovėjo, jis juo nuo 2019 m. nevažinėjo. Jis jokių gyvulių negirdė. Jis buvo baustas adminstracine tvarka, kad nesirūpina gyvuliais. Buvo kritusių gyvulių, buvo užklimpę prūde 2019 m. pavasarį, tačiau po to įvykio jokių gyvulių dėl to kritusių nebuvo. K. ūkiu neisirūpino, kažkur išvažiuodavo, nežinanti kur. O įvykio gyvuliai buvo pertverti, buvo S. vežė vandenį, veėl buvo užtverti prie vandens, bet K. nieko netvėrė. S. girdė su savo traktoriumi ir bačka. Jų ir S. gyvuliai buvo susimaišę, ganomi kartu. Daugiau po to įvykio K. nereikalavo leisti leistis vandenį, ir jo nesileido, gyvulių nešėrė, parvažiuodavo išsimaudyti, nakvodvo. Ji pati rūpinosi gyvuliais, jos buvo nukirptos avys. Ūkyje dirbo jos sūnų ūkių darbininkai, sūnūs. 2020 m. rudenį gyvuliai buvo parduoti, pinigai buvo pasidalinti per pusę, nes bendras turtas. Pas anstolę Žukaitienę kreipusis, kad ji konstatuotų, kad jų ūkio gyvuliai šeriami vaikų pirktais pašarais, technika. Taip pat kreipusis į anstolę, kad užfiksuotų, kad A. K. jų ūkio daiktus yra išvežęs pas kitus asmenis, buvo pas V. K. rasta išvežta žarna, patikrinime A. K. pats nedalyvavo. Į įvykį A. K. kvietimu buvo atvykęs policijos pareigūnas A. B.. Namų valdoje ir ūkyje buvo naudojamas tik grežinio vanduo, yra vienintelis siurbys pačiame gręžinyje. Buvusi ritė su šlanga, kuria neleidusi naudotis, buvo pirkta T. K.. Žarną nuo vandentiekio iki ritės, kadangi ji buvo visiškai sutrūkusi, nupirkusi 2018 m., bet neturinti dokumentų, buvo gal 8-10 m., nes sena nebuvo galimybės naudotis. A. K. išvežtos ritės įsigijimo dokumentų neturinti. S. K. prėjo prie A. K., paėmė už jo turėtos rankose žarnos, ir jam pasakė, ar jis girdi, ką sako mama, čia mamos šlanga. K. yra ūkio valdytojas, tai jis turi priimti ūkio partnerį ir jį atleisti, bet ji buvusi registruota jo ūkio partnere. Nuo 2018 m. gegužės mėn, ji mokėjusi už elektrą savo pinigais, K. jų neduodavo, automatinis nuskaitymas iš jo sąskaitos buvo nutrūkęs (2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 34 min. 55 sek.--- 2 val. 10 min. 05 sek.).

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, S. K. su skundu nesutiko, bei paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. dirbęs kaime. Kažkuriuo metu pamatęs atvažiuojantį A. K. su traktoriumi ir bačka, kurios tuo metu nebuv, prie tos vietos kur buvo įregtra žarna. Po žiemos žarna buvo sutrūkinėjusi, tai brolis mamai įrengė naują. Grežinys kad neužaltū žiemą buvo įrengtas į šulinį, ant jo yra dangtis per kurį jis vos telpa, o A. K. tikrai ne. Ten užsukus kraną į tą vietą kur įrengta žarna nėra paduodamas vanduo, todėl žarna neužšala ir nesuprogsta. A. K. nuo 2018 m. kaime namie tai būdavo, tai ne, todėl pavasarį 2019 m. žarnos buvo užšalę, kranai susproginėję. Šulinyje jis tikrai nebuvo, nes netelpa įlipti ir užsukti. Pavasarį atšilus, vanduo vamzdynu pradėjo bėgti pro šalį. Mama pradėjo rūpintis, kadangi buvo skaudama koja, norėjo įsirengti šiltnamį. Prieš tai buvo uždėta priešgaisrinė ritė, visi naudojosi vandeniu, tiek mama, tiek A. K.. Bet kai šis pradėjo kraustytis iš namų, pradėjo dingti daiktai, dingo vieną rytą ir ši ritė. Kitą pavasarį mama paprašė, T. jai nupirko ritę, atsivežė iš namų vamzdžio, įrengė tą ritę, dar jis jam padėjęs, ir viskas veikė. Tą konflikto dieną A. K. surengė spektaklį, nes namuose galima tiek iš rūsyje, tiek tvarte, tiek angare prisileisti vandens. Be to yra savisiurbis siurblys, kuriuo galima iš tvenkinio siurbti vandenį, bet atvažiavo būtent į tą vietą, kur T. mamai padarė laistymui žarną. Neilgai trukus išgirdęs žodinį kofliktą, iš toliau girdėjęs, kaip mama sakė, kad ji nesutinka. Kadangi buvę konfliktų prieš tai, nusprendęs prieiti arčiau. Mama sakė garsiai jam, kad nesutinka, kad jis naudotųsi žarna, kurią jai įrengė vaikai. A. K. nekreipdamas dėmesio darė savo. Jis pakeltu tonu pasakęs jam, ar jis girdi, kad mama nesutinka, kad jis naudotųsi žarna. Tada jis trenkė viską, nuėjo toliau nuo namų, ir supratęs, kad iškvies policiją. Neilgai trukus atvažiavo policija, jis pats prisisttė, pradėjo sakyti, kad niekas nesirūpina gyvuliais. Tuo metu gyvuliai buvo užtverti prie namų. Pats parodęs policijos pareigūnams prie namų tvenkinį, buvo gyvuliai užtverti prie sodo, jie gulėjo prie tvenkinio ant kranto. Jis ten aikškino, kad kažkokius gardus gyvuliams tvėrė. Jis nuvedė policininkus parodė kaip užtverti gyvuliai. Gyvuliai niekaip nenukentėjo.Žemės sklypas kur buvo įvykis priklausė tėvams, jis ten pats gyvenantis. Kiemo sklypas namų valda, priklausė asmenine nuosavybe tėvui. Jo šeima gyvena Vilkaviškyje, bet jis gyvenantis ir su šeima, ir kaime. Jo gyvenamoji vieta dekaruota konflikto vietoje. JI tuo metu nežinojęs, kad namų valda priklausoo tėvui, nes ten gyvenęs, tėvų kartu namai buvo statyti. Jis sutikęs, kad jis piltųsi vandenį, bet pritaręs mamai, kad jis naudojasi ne jam priklausančiu inventoriumi. Jis ten yra deklaruotas. Jis žarnos iš rankų neištraukęs, jis ją numetė, ir nuėjo kviesti policijos. Jis fiziškai jam netrukdęs piltis. Jis neturėjes tikslo pažeisti A. K. teises naudotis vandeniu ir vandentiekiu. (2021 m. spalio 15 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 min. 00 sek.---23 min. 54 sek.)

Liudytoja K. G. parodė, kad ji dirbusi Vilkaviškio PK tyrėja, tyrė administracines bylas. Dirbusi su Š., ir B. pakaitomis. Įvykio nepamenanti, kažkas buvo su vandeniu, šlangomis susiję, kažkas kažko nepasidalino, kazko neleido. Buvę ant kiemo, prie šiltnamio, nes ten tas vanduo buvo pajungtas. Anksčiau tekę įvykiuose susidurti su K., buitiniai nesutarimai dėl turto ir pn.. Įvykio metu jiems atvažiavus, A. K. teigė, kad jam neleido piltis vandens O. K., o ši sakė, kad jis norėjo piltis ir vežti kažkur į kaimą. Tuo metu jau vyko tarp jų konfliktai, ir O. K. teigė, kad K. išsivežė žarną, o jai sūnus nupirko naują, todėl neleidusi ja naudotis, liepusi jam atsivežti savo ir naudotis. Buvo karšta vasaros diena, matėsi netoliese gyvuliai, tačiau nemačiusi ar jie turėjo vandens, nes nėjusi arčiau. Jie ne pirmą kartą jau buvo atvažiavę į kiemą ir matę galvijus dideliame aptvare. Buvę darbo metu, iki 17:00 val. Ji priėmė sprendimą, reiškiasi atliko visą tyrimą. Dokumentuose ji surašiusi viską teisingai. Neatsimenanti, ar mačiusi aptvare tvenkinį. Apie žalą K. nieko nekalbėjo. Visą laiką ėjo kalba apie šlangą, kad ji yra O. K. ir jis neleidžia ja naudotis. Ten prie šiltnamio kažkas buvo išvesta ar kranas, ar kas, tiksliai nežinanti. O. K. leido naudotis vandeniu, bet ne jos šlanga. Vandeniu leido naudotis. (2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 14 min. 39 sek.--- 34 min. 37 sek.).

A. B. parodė, kad A. K. ir O. K. pažįstantis, tekę susidurti įvykiuose dirbant Vilkaviškio PK. Su jais konfliktų neturėjęs. Su jai diręs teritoriniu principu, važinėjęs į įvykius. Jis buvęs įvykyje pas juos kartu su kolege dėl vandens kažkokio. Buvo pranešimas, kad neleidžiama naudotis vandeniu, kad jis negali piltis žarna. S. K., O. K. nurodė, kad tie gyvuliai yra aptverti, yra tvenkinys, jiems nėra problemos atsigerti. Ta žarna, kuria norėjo piltis vandenį, nurodė, kad jie įsigiję, ne A. K., todėl neleido su ja naudotis. K. sakė, kad jam neleido įsipilti vandens į bačką gyvuliams girdyti. Konfliktas buvo dėl vandens žarnos naudojimo. A. K. parašė policijai pareiškimą. Jiems parodė, kad gyvuliai gali atsigerti. A. K. prie jų vandens nesipylė. A. K. tuo metu tuose namuose nenorėdavo būti dėl konfliktų, pasiprašė nuvežti pas brolį, tai nuvežę, ten palikę, sakė nenori būti namuose. Ten buvo traktorius su bačka, džipas, kui sakė A. K. yra sugedęs, su traktoriumi jis nevažiavo.Ten matęs buvo gyvuliai, aptverta bala, tai matęs iš toli. Negirdėjęs bliauančių galvijų, nei iš jų nusiskundimų, kad galvijai negirdyti. Ten daugiau ginčas buvo dėl nuosavybės teisės į tą šlangą. Nėjo kalba, kad jis gali prisileisti iš kitur vandens, nėję ir netikrinę. A. K. kaip supratęs tuose namuose gyvenęs, nebuvo išsiskyrę. Galvijų galėjo būti apie 50. K. sakė, kad vaduo jam reikalingas girdyti galvijus, kokius nežinantis.-, bet nesakė, kad kažkokius kitus negu buvo aptvare. Kiek atsimenantis buvo ritė, žarna į ją susukta. Pirmiausia buvo konfliktas dėl to, kad neleido piltis vandens, po to kas ką pirko. Iki gyvulių buvo 100-200 m., jie buvo už sodybos, nebuvo arčiau priėjęs, nes viskas matėsi. Apie žalą K. nekalbėjo, tik kad negali prisipilti vandens. Ritė buvo aliumininė. (2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 37 min. 04 sek.---1 val. 4 min. 29 sek.).

L. T. K. parodė, kad įvykio metu jo santykiai su tėvu A. K. nebuvo geri, o su S. ir motina O. K. jie buvo geri. Jis tą vandens pylimo vietą buvo sutvarkęs, nes buvo po žiemos užšalę ir sutrūkę žarnos, kranai. Jis namuose įrenginėjęs vandentiekį, turėjęs likučių, tai atsivežęs kranų, šlangos, jungčių.Ten yra daržas, šiltamis, tai mama prašė, kad būtų šiltnamiui laistyti vandens. Pirkęs rites žarnai, tokią turi ir pas save susimonatavęs. Labai panaši ritė buvo ir anskčiau, tačiau tėtis ją nusimontavo ir išsivežė, kai prasidėjo skyrybų procesai. Jis pats sujungęs žarnas, ritę pakabinęs ant tvoros, kad būtų galima laistyti sodą, gėles, šiltnamį. Vandens į bačką buvo galima įsipilti ne tik toje vietoje, nes vanduo iš gręžinio bėga ir tvarte, kur laikomi gyvuliai vasarą ir žiemą. Ir prie angaro ta pati atšaka yra, išlenda iš žemės žarna, galima privažiuoti ten ir leistis vandenį. Po šio įvykio nei vieną kartą A. K. nesivargino nei vieną kartą gyvulius girdyti. Tą dieną gyvuliai turėjo vandens, jie buvo pagirdyti. Tuo metu jis gyvenęs savo namuose, turintis ūkį, ten įvykio vietoje tą dieną nebuvęs. Jis padėdavęs namuose mamai. Tą ankstesnę žarną buvusią prie šiltamio rado pas V. K.. Tuo metu A. K. gyveno jam nežinomoje vietoje, namuose tik pasirodydavęs pasiimt tam tikrų daiktų, Gyvulius jis prižiūrėdavęs, ir mama. Tėtis tik atvažiuodavo, pasižiūrėdavo į aptvaą ir išvažiuodavo. Tveriant gyvuliams aptvarą visą laiką būdavo galimybė jiems užtverti ir kokį nors vandens telkinį atsigerti jiems. Ir prie namų yra vandens telkinys. Tuo metu buvo 51 gyvulys, tai tkios bačkos užtekdavo pusdieniui, tai neužtvėrus telkino, reikėtų vežti du kartus per dieną, gaišti laiką, be to prie bačkos turėjo nuolat gerti gyvuliai, ne visi būtų galėję tai padaryti. Tuo metu ta bačka buvo pas brolį ir jis su ja atvažiavo, jos ūkyje net nebuvo. Dėl ko atvažiavo A. k. vandens nežinantis, bet daugiausia tai provokuoti mamą. Tuo metu kitoje vietoje ūkio gyvulių nebuvo, jie visi buvo vienoje kaimenėje. Avys ganėsi aplink vienkiemį. Po to įvykio nebuvo dėl jo kritusių gyvulių. Įvykio dieną gyvuliai buvo aptverti prie namų prie tvenkinio.Jo sutartis dėl žarnų pirkimo pateikta prie bylos, pagal ją pirkęs tris rites, vieną sumontavęs mamai. Seną ritę su žarna paėme A. K., jis buvo paėmęs ir kitą ūkio techniką, palikęs kitur. Dėl tokių išvežtų daiktų, ir ritės su žarba, buvo surašyti anstolės faktinių atpažinimo protokola. Motina tą ritę atpažino. Pirkimo sutartis yra ūkio apskaitos dokumentuose. Gyvuliais tuo metu rūpinosi jaunėlis brolis M., jam padėdavo seserys, rūpinosi ir mama. Jis ten nors negyvenęs, bet kai galėdavęs, padėdavęs. Gyvuliai atsigerdavo patys iš vandens telkinių, atsigerdavo, girdyti nereikėjo. B. M. tverdavo gyvulius, padėdavo brolis S., mama, jis kai galėdavęs. (2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 7 min. 46 sek.---1 val. 26 min. 20 sek.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

III. Skundo netenkinimo pagrindai ir motyvai.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-451/2011; Nr. 2K-P-267/2011; Nr. 2K-P-183/2012).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausus pareiškėją A. K. ir asmenis, kurių atžvilgiu priimtas nutarimas, O. K. bei S. K. nustatyta, kad įvykis buvo 2019 m. rugpjūčio 22 d. vienkiemyje (duomenys neskelbtini),.. A. K. tuo metu buvo santuokoje su O. K., turtas nebuvo padalintas. A. K. teigė, kad jis su traktoriumi buvo atsitraukęs statinę vandens prisileisti į namus, atbėgo S. ir jam šlangą tiesiog atėmė iš rankų, atjungė tą raudoną ritę, neleido pilti vandens, liko negirdyti gyvuliai; po to atbėgo O. K., sakė neduos leisti, tegu vežasi iš kitur vandenį. Pagal tokius pareiškėjo parodymus darytina išvada, kad jis norėjo įsipilti vandens besinaudodamas rite, kadangi nurodė, jog S.ją atjungė, o ne žarną nuo vandentiekio, tačiau jau toliau toje pačioje apklausoje jis nurodė kitaip, teigdamas, kad jis atsisuko nuo ritės žarną pats, norėjo atsukta žarna piltis vandenį, o S. K. ją jam iš rankų ištraukė, nurodė, kad žarna jų, bet tikrai ne jų. S. K. teismo posėdyje neigė, kad jis būtent jis pirma išgirdo, kad mama sako, jog nesutinka, kad pareiškėjas leistų vandenį su jos žarna, tada jis priėjęs ir pasakę, ar jis girdi, ką mama sakę, po ko pareiškėjas numetė žarną ir nuėjo iškviesti policijos, jis jokios žarnos iš jo rankų neištraukęs. O. K. teigė, kad tai ji būtent paėmusi už šlangos, o ne S. K., jam liepusi atsivežti savo žarną ir jungtis, bei leistis vandenį, o S. K. tik pasakė, kad ar negirdi, kad ji sakanti, kad tai jos šlanga.

Pareiškėjas pripažino, kad ritė su žarna buvo pirkta O. K., t. y. ne jo, bet ginčijo, kad iki jos ateinanti šlanga buvo jo pirkta ir įrengta santuokoje, ir kad ja būtent neleido naudotis Jis neginčijo, kad ši ritė su žarna buvo pirkta T. K., ką patvirtino teismo posėdyje pastarasis bei O. K. ir S. K.. Pareiškėjas pripažino, kad jam S. K. neleido piltis vandens būtent iš tos žarnos, o ne apskritai, tačiau jam iš kitų vietų nebuvo galimybės prisileisti vandens. O. K. nurodė, kad ji neleido piltis vandens, kadangi tai buvo jos sūnaus nupirkta ritė, o A. K. ankstesnę ritę buvo išvežęs pas savo brolį V. K., ką patvirtina antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Vertinant pareiškėjo A. K. ir S. K., bei O. K. parodymus reikia atsižvelgti į tai, kad tarp jų buvo ne vienas konfliktas prieš įvykį, kas nustatyta administracinio nusižengimo byloje esančiu 2019 m. liepos 2 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos pagal 2019 m. gegužės 15 d. O. K. skundą dėl A. K. veiksmų; 2019 m. birželio 11 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2019 m. birželio 3 d. O. K. pareiškimą dėl galimo A. K. bendro turto pasisavinimo; nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal 2019 m. birželio 4 d. A. K. pareiškimą dėl S. K. veiksmų, todėl juos reikia vertinti atsargiai, kaip galimai potencialiai tendencingus ir neteisingus.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykio, išskyrus pareiškėjo ir asmenų, kurių atžvilgiu priimtas nutarimas, parodymus, kuriais nėra pagrindo tikėti, kadangi tarp jų vyksta nuolatiniai konfliktai, be to tarp jų yra esminių prieštaravimų. In dubio pro reo principas reiškia, kad visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, t. y. šiuo atveju ne pareiškėjo, bet asmenų, kurių atžvilgiu priimtas nutarimas, naudai, t. y. O. K. ir S. K. naudai. Byloje neginčytinai nustatyta pareiškėjo bei asmenų, kurių atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, parodymais, kad pastarieji neleido naudotis pareiškėjui prie sodo kabojusia rite su šlanga, ja neleido įsipilti vandens į bačką iš bendro vandentiekio. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo leidžiama iš viso naudotis jam su O. K. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančiu vandentiekiu, iš jo prisileisti vandens, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Paties pareiškėjo pateiktu antstolio A. B. 2019-08-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad O. K. pareiškėjui neleido piltis vandens, kadangi teigė, jog žarnos nepriklauso pareiškėjui, dėl ko neleidžia jam pilti vandens, tą patį teismo posėdyje patvirtino ir O. K.. Prie antstolio faktinių aplinkybių yra pridėtos dvi fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad prie sodo netoli šiltnamio yra pakabinta ritė, o kiek toliau nuo jos stovi traktorius su bačka, jokios žarnos ant žemės nėra matyti. Iš vaizdo įrašo, kuris buvo padarytas antstoliui atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, matyti, kad O. K. antstoliui aiškina, kad pareiškėjas atsivežtų ką išvežė, t. y. šeimos žarną; jai T. nupirko žarną. Pareiškėjas sako, kad jis prie jos nesiliečia, o prie tos, kuri guli ant žemės. Matyti, kaip prieina prie krūmų O. K. ir pakelia nuo žemės palei sodą gulinčią kietą juodą šlangą, pasako, kad vanduo bėgo keliose vietose, yra naujas kranas. Parodo prie tvoros kampo prisuktą prailgintoją žarnos. Priekaištauja pareiškėjui, kad jis išvežė žarną ir jai nepaliko šiltnamiui laistyti. Pareiškėjas sako, kad tos šlangos gulėjo nuo pradžių, kaltina, kad jie išardė jas. Po to ji praeina pro kabančią raudoną ritę su šlanga parodyti gręžinio. Pasako, kad vandens neduoda dėl to, kad atsivežtų savo šlangas, be to siurblys nupirktas už jos pinigus, pirko A. K. ir įdėjo su savo broliu, o šlangas pavasarį nusisuko ir išsivežė. Daugiau vaizdo įrašų prie bylos nepateikta. Iš šio įrašo negirdėti, kad O. K. būtų iš viso neleidusi leistis vandens.

Byloje esančiais ROIK duomenimis nustatyta, kad 2019-08-22 14:11 val. pareiškėjas A. K. dėl įvykio iškvietė policiją, pranešdamas, kad konfliktuoja su sūnumi S. K., kuris neleidžia prisipilti vandens gyvuliams girdyti. Informacijos patikslinimo metu nustatyta, kad tarp A. K. ir S. K. kilo konfliktas, į kurį įsitraukę žmona O. K., kadangi A. K. norėjo įsipilti vandens į bačką, tačiau O. K. to neleido padaryti, kadangi ji pati pasikeitė kraną, pro kur leidžiamas vanduo ir nenorėjo, kad jis naudotųsi. Konfliktas buvo išspręstas, O. K. nurodė, kad pati pasirūpins gyvuliais, kad turėtų vandens. Policijos pareigūnė K. G. teismo posėdyje patvirtino, kad A. K. teigė, kad jam neleido piltis vandens O. K., o ši sakė, kad jis norėjo piltis ir vežti kažkur į kaimą, taip pat teigė, kad A. K. išsivežė žarną, o jai sūnus nupirko naują, todėl neleidusi ja naudotis, liepusi jam atsivežti savo ir naudotis. Liudytojas policijos pareigūnas A. B. teismo posėdyje parodė, kad buvo pranešimas, kad neleidžiama naudotis vandeniu, kad A. K. negali piltis žarna. Pareigūno teigimu, S. K., O. K. nurodė jam, kad tie gyvuliai yra aptverti, yra tvenkinys, jiems nėra problemos atsigerti; ta žarna, kuria norėjo piltis vandenį, nurodė, kad jie įsigiję, ne A. K., todėl neleido su ja naudotis, konfliktas buvo dėl vandens žarnos naudojimo; jiems parodė, kad gyvuliai turi iš ko atsigerti, ten matęs buvo gyvuliai, aptverta bala, tai matęs iš toli, negirdėjęs bliaunančių galvijų, nei iš jų nusiskundimų, kad galvijai negirdyti, ginčas ėjo dėl nuosavybės teisės į šlangą. S. K. patvirtino, kad policijos pareigūnams jis parodęs prie namų tvenkinį, buvo gyvuliai užtverti prie sodo, jie gulėjo prie tvenkinio ant kranto.

Pareiškėjas teigia, kad jis galėjo prisipilti vandens tik toje vietoje, kur buvo prijungta vandens šlanga, nes kitose vietose nebuvo tam galimybės. O. K. su tuo teismo posėdyje nesutiko, nurodydama, kad yra prie namo vienas išėjimas vandentiekio, rūsyje trečias, yra ir ketvirtas, prijungta prie angaro. Dar buvo nusipirkę benzininę pompą, kuria traukdavę vandenį iš tų tvenkinių. Įvykio vietos apžiūros 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą pareiškėjo sodybą (duomenys neskelbtini), k. nustatyta, kad šalia gyvenamojo namo kairėje pusėje yra pritvirtinta metalinė raudonos spalvos ritė, kurioje susukta žarna. Nuo šios ritės ant vandens žarnos apie 50 cm. atstumu yra pritvirtintas kranas vandeniui užsukti. Kitas žarnos galas guli ant žemės. Toliau matyti, kad žarnos galas įkastas į žemę. Prie angaro yra šulinio žiedas, kuriame yra pritvirtintas metalinis vamzdis, prie kurio yra įrengtas sriegis vandens žarnai prisukti ir tokiu būdu galima prisileisti vandens. Ūkinio pastato, kur laikomi gyvuliai, viduje yra įrengtas vandens tiekimas, kur yra girdomi gyvuliai bei ten galima prisitvirtinti vandens tiekimo žarną. Gyvenamojo namo rūsyje yra patalpa, kurioje yra vandens boileris, bei prie jo pritvirtintos vandens žarnos, iš kurių galima prisileisti vandens. Prie įvykio vietos apžiūros pridėtos fotonuotraukos, patvirtinančios jame užfiksuotas aplinkybes. Nors pareiškėjas nurodo, kad tuo metu ten nebuvo viskas įrengta prisileisti vandeniui, tačiau jis galėjo atsivežti savo ritę su žarna ir prisileisti vandens iš vandentiekio prie sodo, arba prisijungti prie kitų vandens taškų. O. K. pateiktu 2020 m. birželio 19 d. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad pas V. K. rasta šlanga vandeniui pilti iš gręžinio, taip pat kita technika yra pas kitus asmenis. Iš nuotraukos matyti, kad šlanga su rite yra pajungta prie vandentiekio (b. l. 65-69). O. K. pateiktu rašytiniu įrodymu 2019-05-01 pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad T. K. iš V. N. įsigijo sodo laistymo įrangą iš vandens žarnos (20 m. ir 19 mm) diametras su rite, kintamos srovės antgaliu, kranu, žarnos sujungimais, iš viso tris komplektus po 50 Eur (b. l. 70-71). Šie įrodymai teismo vertinimu patvirtina, kad buvo neleista pareiškėjui naudotis ne jam priklausančia žarna su rite, o priklausančia O. K., kadangi T. K. nurodė, kad jis ritę padovanojo O. K., jai įrengė, nes tėtis išsivežė seną, dėl ko ji laikytina asmenine O. K. nuosavybe. Pats pareiškėjas neneigė, kad ta ritė priklausė ne jam, ar buvo bendroji jungtinė nuosavybę, o pripažino, kad ji buvo jų, t.y. ją galėjo nupirkti T. K., be to teigė, kad nuo 2018 m. jis bendro ūkio su O. K. nevedė.

Pareiškėjo atstovės pateiktu rašytiniu įrodymu 2018 m. liepos 23 d. PVM sąskaita - faktūra Nr.VS122576 nustatyta, kad iš UAB ,,Vandens siurbliai“ įsigytas siurblio komplektas už 310 Eur, už kurį mokėta grynais (b. l. 106 - 107). O. K. pateiktu Facebook susirašinėjimu 2018 m. liepos 22 d. nustatyta, kad ji asmeniui A. teigia, kad sudegė gręžinio variklis, kalbama apie jo pirkimą, A.patiria kur jį įsigyti, iš www.siurbliai.lt (b. l. 141-144). Kaip matyti iš šių dokumentų ir asmenų parodymų teisminio nagrinėjimo metu siurblys buvo įsigytas bendrai veikiant tiek pareiškėjui, tiek O. K. būnant santuokoje, nei vienas neišreiškė valios jį įgyti asmeninėn nuosavybėn, jis buvo naudojamas bendrame gręžinyje, vandeniu naudojosi visi, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš juo negalėjo leistis vandens pareiškėjas. Tačiau to neginčija ir O. K. su T. K., teigdami, kad jie nedraudė naudotis vandeniu. Teismui abejonių dėl pareiškėjo ketinimo ir vandens reikalingumo kelia ta aplinkybė, kad jis prie policijos pareigūnų, išsiaiškinus, kad jam neleidžiama naudotis rite su šlanga, kitą dieną atsivežė ne savo ritę su žarna, bet atsivežė antstolį, kuris užfiksuotų, kad jam neva neleidžiama naudotis vandeniu, nors to antstolis neužfiksavo. Be to jis pareiškimą policijai parašė tik 2019 m. rugpjūčio 29 d., praėjus savaitei nuo įvykio, per tą laikotarpį jis nebandė leistis vandens, atsivežti savo ritę su žarna, ir tada bandyti prisileisti, o traktorių paliko ir jis stovėjo, iš kitur vandens nevežė, nors nurodė, kad jis girdęs juos anksčiau. Dėl to tarp pareiškėjo ir O. K. bei S. K. parodymų yra esminiai prieštaravimai: pareiškėjas teigia, kad kelias dienas gyvuliai buvo negirdyti, o po to jis pertvėręs gardą, kad jie turėtų iš ko gerti, t. y. prie vandens telkinio. O. K. ir S. K. aiškinasi priešingai, kad gyvuliai buvo aptverti prie namų aptvare, ir turėjo galimybę atsigerti iš tvenkinių, tai patvirtino ir policijos pareigūnas A. B.. Nors pareiškėjas prašė antstolio konstatuoti faktą, kad neleidžiama jam piltis vandens, tačiau kažkodėl neprašė užfiksuoti fakto, kad gyvuliai yra nepagirdyti ir neturi galimybės atsigerti. Pateiktu pareiškėjo atstovės ieškovės O. K. 2019-12-03 ieškiniu nustatyta, kad ji jame nurodo, kad 2018 m. gegužės mėn. paliko namus, gyvena atskirai ( b. l. 108-120), pats pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jie bendro ūkio neveda nuo 2018 m.. Pats pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad S. K. yra jo sūnus, su jais santykiai jo blogi, nes jį nuo 2018 m. pavasario iš ūkio išvijo, todėl tam prieštarauja jo pasakymas, kad tai būtent jis rūpinosi gyvuliais, juos tvėrė, juos girdė. Be to jis teismo posėdyje teigė, kad jis prisipildavęs ta pačia šlanga, kur jam nedavė, tik nebuvo tos ritės, ji nebuvo reikalinga, kas teismui yra keista, kadangi akivaizdu, kad ta ritė buvo įrengta pavasarį, nes šiltnamį reikia pradėti laistyti tada, ir pareiškėjas leisdamas vandenį gyvuliams, turėjo anksčiau ją matyti, nes teigė, kad jis prieš tai pats girdė gyvulius, leisdavo vandenį.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, išskyrus pareiškėjo parodymus, paneigiančių O. K. ir S. K. teiginius, kad jie leido naudotis pareiškėjui vandentiekiu iš gręžinio, o neleido naudotis jiems priklausančia rite su žarna, todėl visos abejonės remiantis in dubio pro reo principu aiškintinos administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų naudai. Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Šioje situacijoje, įvertinus teismo ištirtas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad O. K. ir S. K. vykdė kokią nors teisę į pareiškėjo turtą ar jo turtinę teisę, siekdami jam neleisti naudotis jam priklausančiu turtu, kadangi savavaldžiavimu negalima pripažinti neleidimo naudotis sau priklausančiu turtu. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad ritė su žarna buvo nupirkta naudotis O. K. laistyti daržą, sodą, ir tai padarė jos sūnus T. K., ko neneigė pareiškėjas, tai pagrindžia ričių su žarna įsigijimo laikas 2019 m. gegužės 1 d., bei pareiškėjo teiginys, akd jie nevedė bendro ūkio nuo 2018 m.. K. O. K. šią ritę įgijo asmeninėn nuosavybėn savo poreikių taikymui, todėl ji turėjo teisę neleisti jai prikalusančiu turtu naudotis pareiškėjui, dėl ko nėra svavaldžiavimo sudėties. Kadangi tuo metu S. K. su motina O. K. palaikė gersus santykius, o su A. K. jo santykiai buvo blogi, jis žinodamas, kad ritė nepriklauso jam, galėjo jam išsakyti tą poziciją, tuo labiau, kad neleidimą naudotis sau priklausančiu turtu prie jo patvirtino ritės savininkė O. K.. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas , remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 d. 1 p., 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2020 m. rugsėjo 15 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK tyrėjos E. Š. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nužengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir pareiškėjo nukentėjusiojo A. K. skundo netenkinti visiškai.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) A. K., jos atstovei advokatei A. R., bei asmenims, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas, O. K. bei S. K., jų atstovui advokatui G. U..

Nutarimas per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis